- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-14
- Bylos Nr.
- e2S-772-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05840-2019-08
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Energus“
- Atsakovas
- UAB „Energus Power Solutions“
- Trečiasis asmuo
- Baltijos pažangių technologijų institutas, Gedimino technikos universitetas, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka susipažinusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ atskiruoju skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Energus“ ieškinį atsakovei UAB „Energus Power Solutions“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo vykdyti sutartį, tretieji asmenys - Baltijos pažangių technologijų institutas, Gedimino technikos universitetas, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Energus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Energus Power Solutions“, tretieji asmenys byloje Baltijos pažangių technologijų institutas, Gedimino technikos universitetas, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra, kuriuo prašo pripažinti UAB „Energus Power Solutions“ 2019 m. sausio 29 d. atliktą vienašalį Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo neteisėtu ir įpareigoti UAB „Energus Power Solutions“ vykdyti sutartį.
2. Ieškinyje išdėstytas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - 1) laikinai, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždrausti UAB „Energus Power Soliutions nutraukti 2018 m. sausio 28 d. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, sudarytą tarp UAB „Energus“, UAB „Energus Power Solutions“, Baltijos pažangių technologijų instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, vadovaujantis 2019 m. sausio 29 d. UAB „Energus Power Solutions“ pranešime nurodytais pagrindais; 2) laikinai, iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos, uždrausti UAB „Energus Power Solutions“ sudaryti naują jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su Baltijos pažangių technologijų institutu, Vilniaus Gedimino technikos universitetu ir (ar) trečiaisiais asmenimis, kurios pagrindu būtų įgyvendinamas 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ Nr. J05-LVPA- K priemonės „Intelektas. Bendri mokslo - verslo projektai“ projektas „Išmani modulinė elektros energijos kaupimo sistema“ Nr. J05-LVPA-K- 03-0108 pagal paraišką finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamas projektą.
Šalies argumentai
3. Ieškovės teigimu atsakovė jau yra parengusi ir pateikusi likusioms sutarties šalims pasirašymui naują jungtinės veiklos sutartį, kuri turėtų įsigalioti pasibaigus sutarčiai, kurios nutraukimas yra ginčijamas. Pagal naująją jungtinės veiklos sutartį atsakovė perimtų visas ieškovės teises ir pareigas ir tuo pačiu ieškovės dalį projekte. Tokiu būdu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas, jei ieškinys būtų tenkinamas, būtų sunkiai įgyvendinamas, nes dalį darbų, kurie priskirtini ieškovės kompetencijai per bylos nagrinėjimo laikotarpį būtų atlikta pačios atsakovės ar jos pasitelktų trečiųjų asmenų. Dėl šios priežasties, priklausomai nuo teisminio proceso trukmės, ieškovė arba negrįžtamai prarastų teisę vykdyti darbus ar jų dalį, numatytus sutartyje, arba, atsižvelgiant į tai, kad darbų kūrimas yra susijęs su know-how naudojimu bei kitos intelektinės nuosavybės sukūrimu, atsakovės ar trečiųjų asmenų vykdytų darbų (kas ir atsitiktų nutraukus sutartį) perėmimas ir tęsimas būtų ženkliai apsunkintas tiek dėl know-how perdavimo, tiek dėl intelektinės nuosavybės teisių perdavimo. Tokiu atveju tikėtina kiltų žalos ar nuostolių atlyginimo klausimai, kas lemtų tolesnius teisminius ginčus. Ieškovė teigia turinti pakankamai resursų tęsti sutarties vykdymą, o nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių jos interesai būtų iš esmės pažeisti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovė nurodė, kad su prašymu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad šalių sudaryta sutartis yra nutraukta joje numatytais terminais ir tvarka. Ieškovės nurodomos laikinosios apsaugos priemonės taikymas prieštarautų šalių sudarytai sutarčiai (10.9 p.). Uždraudimas atsakovei sudaryti naują jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, o jei esant sudarytai jos vykdymo sustabdymas reikštų projekto, kuris finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų, sustabdymą neapibrėžtam laikotarpiui, įvertinus galimą bylos nagrinėjimo trukmę, faktiškai iki projekto įvykdymo pabaigos laikotarpio projekto vykdymas būtų įšaldytas, sustabdytas ir realiai neįgyvendintas nustatytais terminais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 6 d. nutartimi ieškoves UAB „Energus“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė.
6. Nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės faktiškai sutampa su ieškinio dalyku. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė siekia tęsti su atsakove sutartinius santykius ginčo sutarties sąlygomis. Iš esmės to paties tikslo ieškovė siekia ir prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas pažymi, kad negalima teisinė situacija, kai ieškovės reikalavimai faktiškai patenkinama laikinosiomis apsaugos priemonėmis dar neišsprendus šalių ginčo iš esmės.
7. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad įvertinus galimus padarinius atsakovei tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškovės reikalavimai atmesti, bei galimus padarinius ieškovei tuo atveju, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinio reikalavimai patenkinti, darė išvadą, jog ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neatitinka ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
8. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Apeliantė UAB „Energus“ atskiruoju skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį panaikinti kaip nepagrįstą, taikyti ieškinyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovės UAB „Energus Power Solutions“ ieškovės UAB „Energus“ naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Teismas tik įvardino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, tačiau išsamiai nepasisakė dėl kiekvienos iš jų egzistavimo nagrinėjamu atveju. Nepaisant to, kad teismas nutartimi nei patvirtino, nei paneigė egzistuojant pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą, tiek ieškinyje pareikšti reikalavimai, tiek juos pagrindžiantys argumentai, į civilinę bylą pateikti įrodymai, neabejotinai sudaro prielaidą teigti, kad pareikšti reikalavimai galėtų būti patenkinti, todėl nekyla abejonių dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje.
10.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą (grėsmė galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui).
10.3. Teismui kalbant apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (ne)galimumą, iš pateiktos nutarties formuluotės nėra aišku apie kurią ar kurias laikinąsias apsaugos priemones yra kalbama. Kadangi nėra žinoma, apie kurią laikinąją apsaugos priemonę kalbėdamas teismas nurodo, kad ji, neva, sutampa su ieškinio dalyku, ieškovės manymu, nutartimi pažeidžiama CPK 263 straipsnio 1 dalis, kurioje teigiama, kad nutartis turi būti teisėta ir pagrįsta.
10.4. Net teismui konstatavus, kad tapati reikalavimui laikinoji apsaugos priemonė negalėjo būti pritaikyta, siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą ir galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymą, teismas turėjo spręsti, ar nėra pagrindo ir galimybės reikalavimo įvykdymų užtikrinimui taikyti kitą nei ieškovės nurodytą priemonę.
10.5. Atsakovė ieškinio pateikimo teismui metu jau buvo parengusi ir pateikusi likusioms sutarties šalims pasirašymui naują jungtinės veiklos sutartį, kuri turėjo įsigalioti pasibaigus sutarčiai, kurios nutraukimas yra ginčijamas. Pagal naująją jungtinės veiklos sutartį atsakovė turėjo perimti visas ieškovės teises ir pareigas ir tuo pačiu ieškovės dalį projekte. Dėl šios priežasties, priklausomai nuo teisminio proceso trukmės, ieškovė arba negrįžtamai prarastų teisę vykdyti darbus ar jų dalį, numatytus sutartyje, arba, atsižvelgiant į tai, kad darbų kūrimas yra susijęs su know-how naudojimu bei kitos intelektinės nuosavybės sukūrimu, atsakovė ar trečiųjų asmenų vykdytų darbų (kas ir atsitiktų nutraukus sutartį) perėmimas ir tęsimas būtų ženkliai apsunkintas tiek dėl know-how perdavimo, tiek dėl intelektinės nuosavybės teisių perdavimą. Ieškovė siekia vykdyti projektą ir gauti naudos, o ne priešingai – apsunkinti sutarties vykdymą. Tuo tarpu tinkamas sutarties vykdymas negali sukelti jokių nuostolių atsakovei.
10.6. Tenkinus ieškovės prašymą ir pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones gali kilti ženkliai mažesni praradimai atsakovei, nei kiltų ieškovei netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės liktų nepritaikytos.
Šalies argumentai
10.7. Ieškovės nuomone, prašomos taikyti abi laikinosios apsaugos priemonės atitinka proporcingumo bei ekonomiškumo reikalavimus, užtikrina ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą, kitų sutarties šalių teisėtus interesus, o jų taikymo būtinumą sąlygoja pačios atsakovės teiginiai dėl naujos jungtinės veiklos sutarties sudarymo su kitais projekto partneriais, išsakyti 2019 m. sausio 29 d. pranešime.
Atsiliepimas
11. Atsakovė UAB „Energus Power Solutions“ atsiliepime prašė atmesti ieškovės atskirąjį skundą.
12. Atsiliepimas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
12.1. Teismas neturėjo išsamiai vertinti pareikšto ieškinio pagrįstumo, todėl bet kokie ieškovės priešingi teiginiai yra atmestini.
Žemesnės instancijos teismas
12.2. Pareikštas ieškinys yra ne tik prima facie nepagrįstas, tačiau tiek paties ieškinio reikalavimo formuluotė, tiek reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo formuluotė apskritai yra ydingi. Kaip matyti iš formuluojamo ieškinio reikalavimo, ieškovė prašo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, t.y. ieškinyje iš esmės pasisako ir konstatuoja, kad sutartis yra nutraukta ir teismo prašo pasisakyti tik dėl paties nutrakimo teisėtumo/neteisėtumo. Tuo tarpu formuluodama laikinųjų apsaugos priemonių prašymą ieškovė prašė uždrausti atsakovei iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukti sutartį. Kitaip tariant, pačiai ieškovei aiškiai pripažįsta sutarties nutraukimo faktą, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl uždraudimo nutraukti sutartį tiesiog nėra įgyvendinamos ir neįmanomos, todėl joks kitokio pobūdžio teismo sprendimas šiuo klausimu net negali būti priimtas.
12.3. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė - uždrausti atsakovei sudaryti naują jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį <...> tokiai sutarčiai esant sudarytai - sustabdyti jos vykdymą, teismo taip pat pagrįstai nebuvo taikyta. Pagal projekto sutartį buvo įsipareigota per 36 mėnesių laikotarpį nuo projekto sutarties pasirašymo dienos, t.y. iki 2021 m. birželio 15 d., sukurti ir įgyvendinti Projektą - sukurti modernią elektros akumuliatorių sistemą, kuri galėtų konkuruoti tarptautiniu mastu su tokiais žymiais produktais kaip Tesla PowerWall. Projekto metu sukurtas produktas: i) sumažintų elektros energijos sąskaitas privatiems asmenims ir verslo subjektams: vėjo ir saulės jėgainių kuriamas energijos perteklius gali būti sukauptas ir panaudotas tada, kai rinkoje elektros kaina yra didžiausia (dieną, piko metu), kas kai kuriais atvejais leistų ir visiškai atsijungti nuo elektros energijos tinklo, ar leistų pastatus statyti ten, kur elektros tiekimo nėra; ii) verslo subjektams papildomai sumažintų sąskaitas išlyginant elektros tinko apkrovimą - sumažėtų mokestis už maksimalų įvado galingumą; iii) apsaugotų nuo avarinių elektros energijos tiekimo nutrūkimų, kas ypač aktualu ligoninėms, prekybos centrams ir renginių metu. Esminis kuriamos sistemos konkurencinis pranašumas - akumuliatorių nusidėvėjimo ir gedimų prognozė, leidžianti užtikrinti sklandų darbą ir investicijų atsipirkimą. Būtent vykdomo Projekto kontekste teismas tinkamai įvertino situaciją, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei sukeltų blogesnius padarinius nei jų netaikymas, nes akivaizdu, kad šiuo metu iki Projekto pagal Projekto sutartį užbaigimo yra likę apie 27 mėnesius, t.y. truputį daugiau nei 2 metai ir realiai jau 1/3 laiko skirto Projekto sukūrimui bei įgyvendinimui yra pasibaigę. Ieškovės prašomų apribojimų taikymas iš esmės reikštų Projekto sustabdymą neapibrėžtam laikotarpiui ir būtų tiesiog neįgyvendintas nustatytais terminais.
12.4. Tenkinus ieškovės atskirąjį skundą ir uždraudus naujos sutarties vykdymą, Projekto įgyvendinimas būtų nukeltas neapibrėžtam laikui, kiltų reali ir akivaizdi grėsmė dėl šio Projekto neįgyvendinimo laiku bei viešojo intereso pažeidimo. Taigi teismas nutartimi tinkamai įvertino šias aplinkybes ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
12.5. CPK nėra jokių nuostatų, kurių pagrindu teismas laikinąsias apsaugos priemones galėtų taikyti savo nuožiūra ar pasirinkimu. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos išimtinai šalių prašymų ir tik tada, kai jų taikymo būtinybė yra tinkamai pagrindžiama.
12.6. Ieškovės atskirojo skundo argumentai susiję su paties ieškovės finansine būkle, turimais ištekliais sutarties vykdymui apskritai nesudaro pagrindo jų svarstymui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nes tiesiog nėra susiję su įrodinėtinomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygomis. Dar daugiau, tokie argumentai net nesusiję su šiuo ginču, kuriame sprendžiamas išimtinai vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas.
12.7. Kaip patvirtina aukščiau nurodyti argumentai, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tai reikštu iš esmės paties projekto vykdymo ir įgyvendinimo sustabdymą, todėl visos situacijos į status quo galimybės atstatyti nebūtų. Projekto sustabdymas būtų žalingas ir atneštų nuostolių ne tik atsakovei, bet ir kitoms sutarties šalims ir pačiai LVPA. Dar daugiau, ieškovė savo tariamai pažeistas teises dėl sutarties vienašalio nutraukimo iš esmės gali ginti ir kitomis CK numatytomis priemonėmis ir tokiu būdu neužkirsdamas kelio tolimesniam projekto įgyvendinimui.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Civilinio proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui reikalinga konstatuoti abiejų sąlygų egzistavimą. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
16. Iš ieškovės UAB „Energus“ ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pakankamai aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, detaliai išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, pateikė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė bus nustatyta nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Atsižvelgęs į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų, t.y. darytina išvada, kad ieškovės UAB „Energus“ ieškinys yra tikėtinai pagrįstas (CPK 144 str. 1 d.).
17. Antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme reikalauja išaiškinti aplinkybę, ar, netaikius suinteresuoto asmens prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pakenkta būsimojo teismo sprendimo įvykdymo galimybei ar ne. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbu įvertinti ne tik galimą grėsmės galimai ieškovui palankaus sprendimo neįvykdymui kilimą, bet ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių atitikimą ekonomiškumo, proporcingumo, teisingumo, protingumo principams. Bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja universalieji civilinio proceso teisės principai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-262-464/2015). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Kiekvienu atveju, turi būti surasta pusiausvyra tarp būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimybės užtikrinimo ir atsakovo teisių bei teisėtų interesų apsaugos.
18. Akcentuotina, kad ir grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybė turi būti šalies pagrįsta. Kaip pažymima teismų praktikoje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus šių priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Paprastai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, siekdamas išvengti būsimo jam nenaudingo sprendimo vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-203-464/2016; 2016 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-464/2016; 2017m.vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-147-943/2017).
19. Apeliantė (ieškovė) teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino grėsmės galimai palankaus ieškovei sprendimo įvykdymu. Apeliantė iš esmės savo atskirąjį skundą grindžia tuo, jog atsakovė jau ieškinio pateikimo teismui metu jau buvo parengusi ir pateikusi likusioms šalims pasirašyti naują jungtinės veiklos sutartį, kuri turėjo įsigalioti pasibaigus sutarčiai, kurios nutraukimas yra ginčijamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, kad civilinėje teisėja galioja sąžiningumo prezumpcija, reiškianti, kad šalis laikytina sąžininga, kol nėra įrodyta kitaip. Šiuo atveju, aplinkybė, jog atsakovė yra parengusi naujos sutarties variantą neįrodo aplinkybės, jog ji specialiai gali sudaryti naują sutartį siekdama sukelti ieškovei neigiamus padarinius. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės nesąžiningumo.
20. Kitą vertus, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovė prašo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, t.y. ieškinyje iš esmės pasisako ir konstatuoja, kad sutartis yra nutraukta ir teismo prašo pasisakyti tik dėl paties nutrakimo teisėtumo/neteisėtumo. Tuo tarpu formuluodama laikinųjų apsaugos priemonių prašymą ieškovė prašo uždrausti atsakovei iki sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos nutraukti sutartį. Taigi, pačiai ieškovei aiškiai pripažįstant sutarties nutraukimo faktą, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės dėl uždraudimo nutraukti sutartį tiesiog nėra įgyvendinamos ir neįmanomos, todėl laikinosios apsaugos priemonės tokiu atveju negali būti taikomos.
21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sutampa su ieškinio dalyku, todėl konkrečioje situacijoje pritaikius laikinąsias apsaugos priemones faktiškai būtų patenkinami ieškinio reikalavimai, nors ginčas dar nėra išspręstas iš esmės. Be to, patenkinus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždraudus naujos sutarties vykdymą, neapibrėžtam laikui būtų nukeltas projekto įgyvendinimas kas atsakovei galimai sukeltų neigiamas terminų nesilaikymo ir viešo intereso pažeidimo pasekmes. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvarytų atsakovės teises labiau, nei to reikia sprendimo vykdymui ir suteiktų ieškovei nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu.
22. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, bei pagrįstai vertino tai, jog laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju negali būti taikoms, nes ieškovė neįrodė antrosios būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui. Dėl minėtų priežasčių atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.