Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-08-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2824-1017/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-08-16
Bylos Nr.
1-2824-1017/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53950-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrė Norvilienė
Kaltinamasis
K. Z.
Baudžiamoji byla Nr. 1-2824-1017/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53950-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.2.9.9; 2.12.1.1; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Manto Januškevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, administracine tvarka nebaustas, anksčiau neteistas; kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Z., būdamas darbingas ir sveikas, turėdamas galimybę, tyčia vengė išlaikyti savo vaiką, t. y. jis, žinodamas, jog pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. spendimą privalo mokėti V. S. lėšas savo nepilnamečio vaiko – dukros K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui mokant kas mėnesį po 400 litų (kas sudaro 115,84 eurus) periodinėmis išmokomis iki jai sueis 18 metų, nuo 2011 m. birželio 7 d. iki 2018 m. liepos 1 d. nevykdė teismo spendimo nemokėdamas visiškai alimentų arba jį vykdė iš dalies mokėdamas tik dalį alimentų priteistos sumos, t. y. ne tiek, kiek sprendimu nustatė teismas, dėl ko per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 1 d. susidarė 10 761,53 eurų finansinis įsiskolinimas, ir taip vengė pareigos išlaikyti savo vaiką K. S., išskyrus laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d., kai jis buvo registruotas darbo biržoje.

Ikiteisminio tyrimo metu K. Z. kaltu prisipažino ir nurodė, kad jis žino, jog nuo 2011 metų gegužės mėnesio pagal teismo sprendimą privalo mokėti lėšas savo dukros K. S., gim. (duomenys neskelbtini). išlaikymui, bet jų nemokėjo visiškai. Su savo dukra Kamila nebendrauja apie 8 metus laiko, matė ją tik vieną kartą gyvenime. Darbo biržoje užsiregistravo tik vakar, t. y. 2018 m. rugpjūčio 6 d. dieną iki tol registruotas nebuvo. Nuo 2012 metų pradžios niekur oficialiai nedirbo, tačiau kartais gaudavo pajamas dirbdamas neoficialiai statybose, bet alimentų visiškai nemokėjo. Dėl tokio savo elgesio jis gailisi. Apie dukros išlaikymą daugiau nieko negali papasakoti (b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

L. V. S. parodymais, kad 2007 m. rugpjūčio 27 d. susituokė su K. Z., kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini). 2010 m. kovo mėn., buvo pradėtas skyrybų procesas, santuoka oficialiai nutraukta 2010 m. birželio 24 d. Po skyrybų (duomenys neskelbtini) gimė K. S., kurios tėvas yra K. Z.. Nuo vaiko gimimo K. Z. nepradėjo rūpintis vaiku ir jo išlaikyti, todėl 2011 m. sausio 13 d. ji kreipėsi į teismą dėl vaiko išlaikymo priteisimo. 2011 m. gegužės 4 d. įsiteisėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimas, kuriuo jai iš K. Z. buvo priteistos periodinės vaiko išlaikymo išmokos, 400 litų kas mėnesį ir nuo vaiko gimimo susidariusi skola 1200 litų. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo K. Z. jo nevykdė, todėl ji kreipėsi į antstolę J. B.. Išieškojimo procese 2012 metais iš K. Z. buvo išieškota apie 1000 litų. Vėliau K. Z. oficialiai niekur nedirbo ir išieškoti teismo priteistų alimentų antstolis neturėjo galimybės. 2015 metais ji kreipėsi pakartotinai į antstolę J. B., kadangi deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) K. Z. rasti nebuvo galimybės. 2015 metais antstolė J. B. kreipėsi su patvarkymu dėl K. Z. paieškos. Jai yra dabar žinoma jo dabartinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). 2015 m. rugsėjo mėn., ji kreipėsi į antstolį D. J. pagal K. Z. gyvenamąją vietą. Išieškojimo metu D. J. nustatė, kad K. Z. niekur nedirba, pajamų negauna ir turto į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą neturi. 2017 m. spalio 3 d. gavusi atsakymą iš antstolio D. J. apie tai, kad išieškojimas iš skolininko K. Z. negalimas dėl minėtų aplinkybių, ji 2017 m. spalio 10 d. su pareiškimu kreipėsi į policiją. K. Z. nuo K. S. gimimo geranoriškai nemokėjo priteistų alimentų, kitaip nepadėjo ja rūpintis ir piktybiškai vengė vykdyti teismo sprendimą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimu, kuriame nurodyta, kad teismas nusprendė priteisti iš K. Z.išlaikymą vaikui – dukrai K. S. gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokant kas mėnesį po 400 litų periodinėmis išmokomis nuo 2011 m. sausio 13 d. iki jai sueis 18 metų (b. l. 12-13).

2017 m. lapkričio 14 d. Vilniaus teritorinės Darbo biržos Klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 2 skyriaus pažyma Nr. SD-25766, kurioje nurodyta, kad K. Z. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d. Registracija buvo nutraukta (b. l. 29).

A. J. B. 2018 m. birželio 27 d. pažyma Nr. S-18-18-7008, kurioje nurodyta, kad antstolės J. B. kontora vykdė išlaikymo išieškojimą iš K. Z. išieškotojos V. S. naudai. 2015 m. rugsėjo 24 d. priimtas patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo išieškotojai. Įsiskolinimas 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo 6 658,80 eurų. Nuo K. Z. sąskaitų buvo nurašytos ir pervestos išieškotojos naudai šios sumos: 2012 m. vasario 8 d. – 200 litų, 2012 m. vasario 21 d. – 200 litų, 2012 metais UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ išskaičiavo iš K. Z. darbo užmokesčio ir pervedė V. S. naudai 610 litų, 2015 m. rugsėjo mėn., K. Z. į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėjo 70 eurų, kurie 2015 m. rugsėjo 28 d. buvo pervesti V. S. naudai (b. l. 44).

A. D. Jonaičio 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažyma Nr. S070939, kurioje nurodyta, kad antstolio D. J. kontoroje 2015 m. spalio 16 d. buvo gautas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. N2-3860-131/2011 dėl išlaikymo išieškojimo iš K. Z., išieškotojos V. S. naudai. Iš skolininko buvo išieškota: 2006 m. 54,27 eurai, 2017 m. 130 eurai, 2018 m. 90 eurų, iš viso 274,27 eurai. Antstolio kontoroje vykdomasis dokumentas gautas 2015 m. spalio 16 d., išlaikymo skola nurodyta 6658,80 eurų. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d. išlaikymo skola 4 102,73 eurai, iš viso išlaikymo įsiskolinimas yra 10 761,53 eurai (b. l. 47).

2018 m. rugpjūčio 7 d. duomenų apie asmenį SODROS DB išrašu, kuriame nurodyta, kad K. Z. paskutinė darbovietė buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurioje jis dirbo nuo 2012 m. sausio 19 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (b. l. 71).

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-699/2017).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis K. Z., žinodamas apie pareigą pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 4 d. sprendimą teikti savo nepilnametei dukrai išlaikymą po 400 litų (115,84 eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 1 d. nemokėjo iš jo priteisto išlaikymo vaikui arba mokėdamas tik dalį alimentų priteisto sumos, tokiu būdu vengė mokėti lėšas vaiko išlaikymui, dėl ko per laikotarpį nuo 2011 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 1 d. (išskyrus laikotarpį nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. lapkričio 28 d., kai jis buvo registruotas darbo biržoje) susidarė 10 761,53 eurų skola. Kaltinamasis pats nurodė, kad nuo 2012 metų pradžios niekur oficialiai nedirbo, tačiau kartais gaudavo pajamas dirbdamas neoficialiai statybose, bet alimentų visiškai nemokėjo, nevykdė savo pareigos išlaikyti vaiką ir mokėti lėšas vaikui išlaikyti, o tai reiškia, kad jis sąmoningai, būdamas darbingas, be pateisinamų priežasčių, tyčia vengė išlaikyti vaiką. Byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl ko kaltinamasis oficialiai nedirbo ir dėl kurių negalėjo (bent jau iš dalies) vykdyti teismo sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui. Todėl konstatuotina, kad kaltinamojo K. Z. padaryta tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. K. Z. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu bei įpareigojimais (b. l. 86-88).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

K. Z. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 68-69), priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos klinikoje nesigydė (b. l. 49-51), registruotas darbo biržoje. K. K. Z. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikaltimas baigtas. Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 164 straipsnyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant sankcijos ribose.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

K. Z. kardomoji priemonė nepaskirta, jis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų nėra. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

K. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams ir įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, skirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigoti nuteistąjį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu.

Teismo baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomosios priemonės neskirti.

I. K. Z., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

I. K. Z., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Giedrė Norvilienė