Kauno apylinkės teismo įsakymas

2021-02-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-946-737/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-02-11
Bylos Nr.
e1-946-737/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-50041-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jūratė Petraškienė
Kaltinamasis
E. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-946-737/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-50041-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 11 d.Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Petraškienė,

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Astos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-50041-20,

kurioje E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, turinti pradinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista:

1) 2017 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, 236 straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2017 m. lapkričio 15 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu 2017 m. birželio 13 d. paskirta bausmė pakeista į 13 parų arešto bausmę. 2017 m. gruodžio 14 d. paleista atlikus bausmę.

2) 2018 m. birželio 15 d. Kauno apylinkės teismo, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 30 parų arešto ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams ir transporto priemonės konfiskavimas. 2018 m. rugpjūčio 29 d. paleista atlikus bausmę. Teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. T. 2020 m. gruodžio 24 d., apie 19.25 val., prie prekybos centro „Maxima“, adresu Plento g. 3, Jonavoje, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių, tai yra 2,64 promilių neblaivumas.

E. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. gruodis 24 d. apie 19.25 val. ji su sugyventiniu R. V., jam priklausančiu automobiliu „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo į parduotuvę „Maxima“, Jonavoje, nusipirkti alaus. Ji vairavo sugyventinio automobilį. Prieš tai abu namuose vartojo alkoholinius gėrimus - alų. Su sugyventiniu per visą dieną išgėrė apie 12 litrų alaus. Jai įvažiavus prie parduotuvės į aikštelę, prie jų privažiavo policijos pareigūnų automobilis su įjungtais švyturėliais. Pamačiusi policijos automobilį ji (E. T.) sustojo. Pareigūnai patikrino jos girtumą. Prisimena, kad pirmuoju tikrinimu jai buvo nustatytas 2,64 promilių girtumas, o antruoju -2,83 promilių girtumas. Prisipažįsta, kad 2020 m. gruodžio 24 d., apie 19.25 val. ji būdama neblaivi vairavo automobilį. Pripažįsta, kad jai buvo atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones ir egzamino ji nėra išsilaikiusi. Labai gailisi (b. l. 62-65).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios E. T. kaltę, be jos visiško prisipažinimo, įrodo bylos rašytinė medžiaga:

liudytojo R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nustatyta, kad E. T. yra jo sugyventinė. 2020 m. gruodžio 24 d. būdamas namuose su sugyventine vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė alų. Teigia, kad išgėrė apie 8 litrus, po to nusprendė važiuoti į Jonavą į parduotuvę nusipirkti dar alaus. Apie 19.30 val. abu automobiliu „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atvyko į Jonavą. Automobilį vairavo sugyventinė. Jiems atvykus prie parduotuvės ir įsukus į automobilių stovėjimo aikštelę, prie parduotuvės „Maxima“, adresu Plento g. 3, Jonavoje, aikštelėje juos „pasivijo“ policijos automobilis su įjungtais švyturėliais, todėl jie sustojo. Aikštelėje buvo patikrintas E. T. neblaivumas. Automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Teigia, kad automobilio savo vardu užregistruoti nespėjo. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties neturi. Automobilis buvo pirktas iš V. V. (b. l. 49-52).

2020 m. gruodžio 24 d. vyriausiojo patrulio M. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 24 d., apie 19.00 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu M. J., žiedinėje sankryžoje, ties parduotuve „Maxima“, adresu Plento g. 3, Jonavoje, pastebėjo automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris įtartinai manevravo kelyje. Sustabdžius minėtą automobilį buvo nustatyta, kad automobilį vairavo E. T. Įtarus, kad E. T. yra neblaivi, buvo patikrintas jos neblaivumas prietaisu - alkotesteriu. Pirmuoju tikrinimu nustatytas 2,64 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu - 2,83 promilių neblaivumas. Buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 16).

2020 m. gruodžio 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta prie prekybos centro „Maxima“, adresu Plento g. 3, Jonavoje, bei automobilių stovėjimo aikštelėje, stovintis automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Apžiūros metu fotografuota (b. l. 19-28).

Patikrinimo Alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0383 duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 24 d. 19 val. 32 min., E. T. nustatytas 2,64 promilių girtumas, 19 val. 49 min. - 2,83 promilių girtumas (b. l. 54). 2020 m. gruodžio 24 d. Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad E. T. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Atliktas tikrinimas prietaisu (b. l. 55 ).

VĮ „Regitra“ pažyma nustatyta, kad automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas ir savininkas V. V. 2020 m. spalio 15 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą. Naujas savininkas nuo 2020 m. spalio 15 d. R. V. (b. l. 32).

Transporto priemonės perdavimo - priėmimo aktu nustatyta, kad automobilis „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti M. J. įmonei (b. l. 29).

2021 m. vasario 2 d. „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės-automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje su PVM - 770 eurų (b. l. 63).

2020 m. gruodžio 24 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 24 d. įtariamoji E. T. pateikė automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), originalą (b. l. 66).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju 2020 m. gruodžio 24 d. neblaivumo nustatymo aktu (b. l. 54-55) nustatyta, kad E. T. pirmuoju tikrinimu 19 val. 32 min. nustatytas 2,64 promilių girtumas, antruoju 19 val. 49 min. - 2,83 promilių neblaivumas, todėl vadovaujantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad E. T. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas.

Kaltinamoji E. T. kaltę pripažino visiškai. Be jos pačios parodymų, jos kaltę patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai, asmens blaivumo testų duomenys, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji E. T. vairavo kelių transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos organizme buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. T. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios E. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veiką padarė būdama recidyviste.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. E. T. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 99-102).

Skiriant kaltinamajai bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamoji E. T. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji praeityje administracine tvarka bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nemoka (b. l. 80-83), nedirbanti (b. l. 77-78), registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 79), duomenų, jog lankėsi Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl psichikos ligų ir Jonavos PSPC PSC gyd. psichiatro konsultacijoms dėl priklausomybės ligų, nėra (b. l. 70).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajai E. T. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – areštas. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma arešto bausmė ir jos dydis yra proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir tinkami.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta kaltininkui skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų jo asmenybę. Byloje nustatyta, kad E. T. padarė labai šiurkštų ir pavojingą KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos organizme nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2,64 promilių etilo alkoholio koncentracija. Nors kaltinamoji nėra įgijusi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau netaikant jai BK 68 straipsnio, jos teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio teisė vairuoti transporto priemones atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y. kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybės rūšis. Todėl tas faktas, kad kaltinamoji neturėjo specialiais dokumentais patvirtintos teisės vairuoti transporto priemonę, bet savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, nėra kliūtis uždrausti, kad tokios teisės ji neįgytų per tam tikrą BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą ir teismo baudžiamajame įsakyme nustatytą laiką ateityje. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas 5 metų terminas, per kurį kaltinamajai uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tada, kai nuteistoji atlikęs arešto bausmę bus paleistas iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė konfiskuoti nusikaltimo priemonę – automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017). Byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamoji jai inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuojant automobilį, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai transporto priemonių vairavimas apsvaigus yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti ji panaudojo transporto priemonę - automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininkas R. V. pats buvo nusikalstamos veikos liudytoju, žinodamas, jog kaltinamoji E. T. yra neblaivi ir neturi teisės vairuoti transporto priemonės, leido jai vairuoti savo transporto priemonę, t. y. pasielgė nerūpestingai ir neatsakingai, todėl ji, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, yra konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Prokurorės 2020 m. vasario 2 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą Darbininkų g. 4, Jonava, saugomoje aikštelėje, paliktinas iki teismo sprendimo turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

Automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

E. T. kardomoji priemonė nepaskirta, jos skirti šioje proceso stadijoje nėra pagrindo.

Civilinio ieškinio, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. T. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T. paskirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo tada, kai nuteistoji atlikusi arešto bausmę bus paleista iš pataisos įstaigos (BPK 357 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti automobilį „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės 2020 m. vasario 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo.

Automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti automobilio konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Išaiškinti E. T., kad ne vėliau kaip per 7 (septynias) dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ji privalo (darbo dieną, įstaigos darbo metu), atvykti atlikti arešto bausmės į Panevėžio pataisos namus adresu: P. P. g. 12, Panevėžys. Nuteistoji, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalinti nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki aukščiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje ji turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (elektroninis paštas paneveziopn@paneveziopn.lt, telefonas (8-45) 461431).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai, savanoriškai prisistačiusi E. T. faktiškai pradės atlikinėti arešto bausmę arba nuo faktinio E. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

Išaiškinti kaltinamajai, kad:

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jai įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Jūratė Petraškienė