Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. e2A-681-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
e2A-681-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-16432-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Liuda Uckienė
Ieškovas
UAB ,,Legal Balance“
Atsakovas
G. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-681-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16432-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Kisielienės, Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui G. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo G. K. 534,39 Eur negrąžinto kredito, 125,27 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 534,21 Eur palūkanų už naudojimosi vartojimo kreditu po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. birželio 27 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9851997002, pagal kurią (su vėlesniu papildymu) pradinis kreditorius suteikė atsakovui 575 Eur vartojimo kreditą 36 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 838,72 Eur bendrą vartojimo kredito kainą sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovas sutarties sąlygų nesilaikė, todėl pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Paaiškino, kad pagal 2017 m. birželio 29 d. Paskolų portfelio pardavimo sutartį pradinis kreditorius perleido, o ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovo skolą.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo 534,39 Eur negrąžinto kredito, 125,27 Eur bendros vartojimo kredito kainos, 165,24 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 824,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 18,65 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2015 m. birželio 27 d. tarp pradinio kreditoriaus UAB „4finance“ ir atsakovo buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 9851997002 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinis kreditorius suteikė atsakovui 500 Eur kreditą 36 mėnesių terminui, o 2015 m. liepos 27 d. atsakovui buvo suteiktas papildomas kreditas 75 Eur sumai 36 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas laikydamasis kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje. Atsakovas nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, todėl pradinis kreditorius 2016 m. gegužės 19 d. vienašališkai nutraukė Sutartį. Ieškovo skaičiavimu, atsakovas liko skolingas ieškovui 534,39 Eur negrąžinto kredito ir 125,27 Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki Sutarties nutraukimo. 2017 m. birželio 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovo skolą. Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas 2017 m. liepos 3 d. pranešimu dėl reikalavimo teisių perleidimo.

6. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu atsiskaitė, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 534,39 Eur negrąžinto kredito ir 125,27 Eur bendros vartojimo kredito kainos (palūkanų) iki Sutarties nutraukimo (nuo 2015 m. birželio 27 d. iki 2016 m. gegužės 19 d.).

7. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovas, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai. Teismas sprendė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėjo, kad Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė.

8. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės, pažeidžia minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl sumažino iki 0,05 proc. dydžio, kuris, teismo vertinimu, atitinka sąžiningumo bei protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovui iš atsakovo priteisė 165,24 Eur (659,66 Eur x 0,05 proc. x 501 d.) palūkanų už 501 dienos laikotarpį po sutarties nutraukimo (2016 m. gegužės 19 d.), o likusią ieškovo reikalavimo dalį dėl palūkanų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Ieškovas UAB ,,Legal Balance“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantui iš atsakovo 534,39 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantui iš atsakovo 27 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atkreipė dėmesį, jog teismas, remdamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, netinkamai vertino mokėjimo ir kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų santykį, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl prašomų sumų priteisimo, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalgoje Nr. AC-37-1 aptartą mokėjimo, kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei netesybų skaičiavimo tvarką.

11. Paaiškino, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo ne tik ieškovui grąžinti suteiktą 575 Eur vartojimo kreditą, sumokėti 838,72 Eur bendros vartojimo kredito kainos, kurios metinė norma – 102,80 proc., per 36 mėnesių laikotarpį, bet ir sutarties bendrųjų sąlygų 4.1., 4.4., 6.5. bei 7.1. punktais sutarties neįvykdymo atveju įsipareigojo toliau mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurios skaičiuojamos pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą bendrą vartojimo kredito kainą, ir sudaro 102,80 proc. Pažymėjo, kad geranoriškai mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo dienos paskaičiavo, taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 102,80 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet sutartyje įtvirtintą 72,83 proc. metinę palūkanų normą. Teigė, kad tol, kol atsakovas negrąžina paskolintos vartojimo kredito sumos, jis ja naudojasi ir už šį naudojimąsi kreditoriui privalo mokėti sutartas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Pažymėjo, kad geranoriškai palūkanas paskaičiavo tik už 501 kalendorines dienas, nors atsakovas pagal 2015-07-27 sutartį vėluoja atsiskaityti daugiau nei 3 metus.

12. Teigė, kad sutartyje įtvirtinta 102,80 proc. bendros vartojimo kredito kainos metinė norma atitinka tuo metu galiojusios VKĮ redakcijos 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus, todėl nei ji, nei sutartyje įtvirtinta 72,83 proc. metinė palūkanų norma, kuri sudaro tik dalį bendros vartojimo kredito kainos metinės normos, teismo negalėjo būti mažinama.

13. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl palūkanų dydžio už neįvykdytus sutartinius įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį.

16. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas 2015 m. liepos 27 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 9851997002, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 575 Eur vartojimo kreditas 36 mėnesių terminui, galutinė kredito grąžinimo data – 2018 m. birželio 27 d., vartojimo kredito metinė palūkanų norma – 71,85 proc., bendra kredito kainos metinė norma 100,90 proc., bendra vartojimo kredito kaina 838,72 Eur. Pradinis kreditorius 2017 m. birželio 29 d. reikalavimo teisę perleido ieškovui UAB „Legal Balance“. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas laikėsi sutarties sąlygų ir grąžino suteiktą vartojimo kreditą sumokant bendrą vartojimo kredito kainą pradiniam kreditoriui arba ieškovui.

17. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos mokamos kas mėnesį, iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis) ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007; 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007; kt.).

19. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014; 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, dar vadinamų pelno palūkanomis, paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais tol, kol toks naudojimas tęsiasi. Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, kurios mokamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą ir kurių paskirtis yra atlyginti kreditoriui dėl prievolės įvykdymo termino pažeidimo patirtus nuostolius (negautas pajamas).

20. Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.

21. Nagrinėjamu atveju pradinis kreditorius UAB „4finance“ ir atsakovas sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 p. susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma. Palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 p.). Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 p. nustatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos dėl viso pradelsimo laiko pagal CK 6.874 str. 1 d., VKĮ bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno (mokėjimo) palūkanų kaip mokesčio už pinigų skolinimą.

22. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskyrė mokėjimo palūkanų nuo kompensuojamųjų, todėl remiantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi šalių aptartas mokėjimo palūkanas sumažino iki kompensuojamųjų palūkanų dydžio. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostata taikoma tik netesyboms, t. y. tik tokiems mokėjimams, kurie skirti nuostoliams (negautoms pajamoms), atsiradusiems dėl pavėluotų įmokų mokėjimo, kompensuoti. Pelno palūkanos nepatenka į šios normos taikymo sritį, nes jos yra kaip atlyginimas (mokestis) už paskolintus pinigus, o šiuo atveju šalių nustatytos palūkanos buvo sutartas atlygis už kredito davėjos suteiktus naudotis pinigus.

23. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485-916/2015; 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).

24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad už suteiktą vartojimo kreditą pelno (mokėjimo) palūkanos gali būti mažinamos (VKĮ 21 straipsnio 3 dalis). Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 21 straipsnio redakcija nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendra vartojimo kredito kainos metinė norma neviršijo Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje nustatyto dydžio. Nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtinta 100,90 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

25. Nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d. galiojusi VKĮ 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui. Į bendrą vartojimo kredito kainą taip pat įskaičiuojami sąskaitos, kurioje registruojamos mokėjimo operacijos ir vartojimo kredito lėšų išmokėjimas, administravimo mokesčiai, nebent sąskaitos atidarymas yra neprivalomas ir sąskaitos administravimo mokesčiai buvo aiškiai atskirai nurodyti vartojimo kredito sutartyje arba bet kurioje kitoje su vartotoju sudarytoje sutartyje; mokėjimo priemonių, skirtų mokėjimo operacijoms ir vartojimo kredito lėšoms išmokėti, išlaidos; kitos su mokėjimo operacijomis susijusios išlaidos; su vartojimo kredito sutartimi susijusių papildomų paslaugų išlaidos, pavyzdžiui, draudimo įmokos, jei privaloma sudaryti su vartojimo kredito sutartimi susijusią papildomų paslaugų teikimo sutartį, siekiant gauti vartojimo kreditą skelbiamomis sąlygomis. To paties straipsnio 3 dalis numatė, kad bendros vartojimo kredito kainos metinė norma – bendra vartojimo kredito kaina, išreikšta metiniu procentų dydžiu. 6 dalis numatė, kad metinė vartojimo kredito palūkanų norma – palūkanų norma, išreikšta fiksuotu arba kintamu procentų dydžiu, kasmet taikomu išmokėtai vartojimo kredito daliai.

26. Ieškovas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po sutarties nutraukimo apskaičiavo taikydamas ne sutartyje įtvirtintą 100,90 proc. bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet 72,83 proc. metinę palūkanų normą, nors 2015 m. liepos 27 d. sutartyje pradinis kreditorius ir atsakovas sutarė dėl 71,85 proc. vartojimo kredito metinės palūkanų normos (b. l. 2). Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas metinę palūkanų normą sumažinti iki pradinio kreditoriaus ir atsakovo sutartyje sulygtos 71,85 proc. metinės vartojimo kredito palūkanų normos.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vartotojui negali gulti visiškos atsakomybės, už ilgalaikį nesikreipimą į teismą dėl skolos priteisimo, našta. Tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CPK 1.5 straipsnis), pažeistų vartojimo kredito gavėjo ir davėjo interesų pusiausvyrą. Kadangi teismas turi pareigą ex officio vertinti vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams, be kita ko, vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas turi patirtį skolų išieškojimo srityje, kad ieškovas ilgą laiką nepagrįstai delsė kreiptis teisminės gynybos ir dirbtinai didino palūkanų dydį, sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti palūkanų dydį, skaičiuojant jas ne už 501 kalendorines dienas, o už vienerių metų laikotarpį.

28. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas kaip kompensuojamąsias palūkanas, dėl šio materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimo yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, ieškinį patenkinant iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas), sumažinant prašomų priteisti mokėjimo palūkanų normą iki sutartyje įtvirtintų 71,85 proc., skaičiuojant jas už metus, priteisiant ieškovui iš atsakovo 383,95 Eur (534,39 Eur x 71,85 proc.) mokėjimo palūkanas.

29. Apeliacinį skundą patenkinus ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, perskirstomos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 87,41 proc. ieškinio reikalavimų), ieškovo naudai priteisiama 23,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Apeliantas nurodė, kad patyrė 15 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokant žyminį mokestį už pateiktą apeliacinį skundą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio nuostatomis, iš dalies tenkinus apeliacinį skundą, iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (patenkinta 59,28 proc. apeliacinio skundo reikalavimų), ieškovo naudai priteisiama 8,89 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Iš dalies pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 534,39 Eur (penkis šimtus trisdešimt keturis eurus 39 ct) negrąžinto kredito, 125,27 Eur (šimtą dvidešimt penkis eurus 27 ct) bendros vartojimo kredito kainos, 383,95 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 80 ct) mokėjimo palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 1 043,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23,60 Eur (šimtas penkiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.“

Priteisti ieškovui UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8,89 Eur (aštuonis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėLiuda UckienėTomas Venckus