Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės V. J. atstovei advokatei L. G., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovams E. T. P., R. L.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovės 7999,62 Eur draudimo išmoką, 120 Eur išlaidų nuostoliams nustatyti, 6 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodoma, kad 2014 m. gruodžio 16 d. Vilniuje, Baltrušaičio gatvėje, įvyko eismo įvykis, susidūrė ieškovės vairuojamas automobilis „Opel Astra Sports Tourer“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir A. M. vairuojamas automobilis „Toyota Carina“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl eismo įvykio kaltas pastarasis asmuo. Jo vairuojamo automobilio valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta atsakovės bendrovėje. Ieškovė pateikė atsakovei prašymą išmokėti draudimo išmoką, bet atsakovė atsisakė tai padaryti, nes mano, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, negu nurodė ieškovė. Ieškinyje nurodyta, kad eismo įvykio metu ieškovės automobilio vertė buvo 11 800 Eur, o apgadinimų suma – 7999 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovės darbuotojo ekspertinėje pažymoje pateikti atsakovės samprotavimai yra nekonkretūs faktai. Ieškovės nuomone, atsakovė nenurodė, kokiomis kitomis aplinkybėmis galėjo įvykti eismo įvykis, nors tokią įrodinėjimo pareigą turi pagal Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalį. Be to, ieškovė tvirtina, kad atsakovė neįrodė, jog eismo įvykis įvyko dėl ieškovės tyčios. Dėl šių priežasčių, ieškovės teigimu, atsakovė nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.Atsiliepime į ieškinį atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodyta, kad ginčijamo eismo įvykio dalyviai sutiko su įvykio aplinkybėmis, t. y. sutarė, kad A. M. kaltas dėl eismo įvykio, todėl policijos pareigūnai nekviesti, užpildyta eismo įvykio deklaracija. Atsakovė teigia, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis negu nurodė vairuotojai. Atsakovės specialistai nustatė, kad ant ieškovės automobilio yra dvi skirtingo pobūdžio sugadinimų zonos: priekinės dalies dešinioji pusė ir dešiniojo šono vidurinė dalis. Atsakovės nuomone, ant abiejų automobilių nėra smūginio kontakto požymių, todėl automobiliai nesusidūrė pagal ieškovės nurodytas aplinkybes. Atsakovė remiasi savo specialisto 2015 m. balandžio 23 d. ekspertine pažyma. Atsakovė nurodė, kad ji neturi pareigos įrodyti kokiomis aplinkybėmis iš tikrųjų įvykio eismo įvykis. Pasisakydama dėl ieškovės nurodyto nuostolių dydžio, atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje dalių kainos neatitinka rinkoje vyraujančių dalių kainos, kaina per didelė. Atsakovė išsiuntė trims automobilių remonto įmonėms paklausimus, kurie pateikė pasiūlymus, kad vidutinė ieškovės automobilio remonto kaina būtų 4968,36 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti 120 Eur išlaidų turto vertei nustatyti, nes tokios išlaidos atlyginamas tik tada, kai draudimo bendrovė neapžiūri automobilio ir atsisako įvertinti turtą. Dublike ieškovė prašo patenkinti ieškinį, remiasi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, papildomai nurodė, kad, nors atsakovė teigia, jog ieškovė pateikė klaidinančią informaciją apie autoįvykio aplinkybes, ieškovė galėjo nesuprasti jų esmės. Be to, eismo įvykio dalyviai po įvykusio autoįvykio pildydami deklaraciją buvo susijaudinę ir galėjo netiksliai vertinti aplinkybes, suklysti jas fiksuodami deklaracijoje. Eismo įvykio deklaracijos duomenys turi būti vertinami atsižvelgiant į eismo įvykio netikėtumą, patiriamą stresą ir kitas deklaracijos pildymo aplinkybes. Ieškovė nurodė, kad nepažinojo automobilio „Toyota Carina“ vairuotojo iki eismo įvykio, taip pat nepažįsta jokių vairuotojo giminaičių ar pažįstamų. Įvykio inscenizacijos nebuvo. Atsakovė eismo įvykį pradėjo tirti po daugiau negu keturių mėnesių.Triplike atsakovė prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, remiasi atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais, papildomai nurodyta, kad atsakovė administravimo veiksmus atliko pagal teises aktų nuostatas. Ieškovė užfiksavo raštu savo paaiškinimus ir atsakė į klausimus. Atsakovė, administruodama žalą, neprivalėjo kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją tam, jog ji ištirtų 2014 n. gruodžio 16 d. eismo įvykį. Atsakovė nurodė, kad ginčo eismo įvykio aplinkybes nagrinėjo Lietuvos banko Draudimo priežiūros tarnyba. Pastaroji įvertino ieškovės reikalavimus ir 2016 m. birželio 1 d. sprendime pažymėjo, kad atsakovas, vadovavosi Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalimi, teisingai ir pagrįstai pateikė savo darbuotojo parengtą ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, kad transporto priemonių sugadinimai padaryti ne ginčijamo eismo įvykio metu, bet kitomis aplinkybėmis.Byloje paskirta teismo ekspertizė ir, ją atlikus, gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. sausio 24 d. ekspertizės aktas.Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašė patenkinti ieškinį, rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis, papildomai nurodė, kad ieškovės pateiktose nuotraukose nenurodyta jų data, neaišku, kur jos darytos, užfiksuoti pavieniai asmenys, todėl jomis neįrodytas ieškovės ir automobilio „Toyota Carina“ vairuotojo ryšys. Ieškovės atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad gautame 2017 m. sausio 24 d. ekspertizės akte patvirtinta, kad ginčo eismo įvykis įvyko esant ieškovės nurodytoms aplinkybėms. Teismo ekspertas nustatė, kad nesutampa tik 20 proc. apgadinimų. Ieškovė – paprasta vairuotoja moteris, atsakovės atstovai – tai profesionalai. Normalu, kad ieškovė atsiminė tik tam tikrus aplinkybes.Teismo posėdyje atsakovės atstovai prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą, rėmėsi savo procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, papildomai nurodė, kad buvo ne vienas įvykis. Išmoka mokama be PVM, nes ieškovė neremontavo automobilio ir nemokėjo PVM. Dėl remonto išlaidų dydžio, tai komerciniai pasiūlymai tikslesni, nes parengti pagal tikras rinkos kainas. Nuotraukos pagrindžia tai, kad eismo įvykio dalyviai pažįstami. Atsakovės atstovai nurodė, kad ieškovės paaiškinimai prieštaringi, ieškovė keitė nuomonę, negalėjo paaiškinti, iššovė oro pagalvės ar ne, kur po įvykio buvo vaikai, kaip susidūrę automobiliai patraukti iš eismo įvykio vietos, kaip užpildyta eismo įvykio deklaracija. Atsakovės atstovai nurodė, kad teismui pateiktose nuotraukose ieškovė ir jos sutuoktinis pažįstami su kito automobilio „Toyota Carina“ valdytoju A. J. (buvusi pavardė – B.), su juo kartu leidžia laisvalaikį, dalyvauja susibūrimuose.Teismo posėdyje apklausti liudytojai automobilio „Toyota Carina“ savininkas Z. B., jo sūnus A. J., eismo įvykio dieną šį automobilį vairavęs A. M. ir ieškovės sutuoktinis J. J..

Teismo nustatytos aplinkybės ir sprendimo motyvai

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl to, pagrįstai ieškovė reikalauja, o atsakovė atsisako išmokėti draudimo išmoką ar ne.

Dėl 2014 m. gruodžio 16 d. eismo įvykio vertinimo ir kvalifikavimo

Pagal Draudimo 2 straipsnio 33 dalį, draudžiamasis įvykis – tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Tik įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką, o draudėjas ar naudos gavėjas įgyja teisę jos reikalauti (CK 6.987 straipsnis; Draudimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalis; Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 2 straipsnio 3 dalis; Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių (toliau – Draudimo taisyklės) 40 punktas). Vadovaudamasis Draudimo taisyklių 40, 47 punktais, draudikas turi teisę atmesti nepagrįstas pretenzijas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo.Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalauja iš atsakovės draudimo išmokos dėl 2014 m. gruodžio 16 d. eismo įvykio metu padarytų ieškovės automobilio apgadinimų. Ieškovė teigia, kad eismo įvykis įvyko dėl kito automobilio „Toyota Carina“ vairuotojo A. M. kaltės, nes jis Vilniuje, Baltrušaičio gatvėje, kairiajame kelkraštyje pajudėjo iš vietos, suko į dešinę ir susidūrė su iš priekio atvažiavusiu ieškovės vairuotu automobiliu. 2017 m. sausio 24 d. teismo ekspertizės akte pateiktos tokios išvados. Pirma, teismo ekspertai nustatė, kad automobilių kontakto metu apgadintas automobilio „Toyota“ variklio dangtis. Tokio pobūdžio įlenkimas, tikėtina, padarytas kontaktuojant su automobilio „Opel“ priekiniu dešiniu žibintu, todėl šis skilo (lūžo). Automobiliui „Opel“ priekinės plokštumos dešine puse atsitrenkus į automobilį „Toyota“ taip pat, tikėtina, deformuotas priekinis dešinysis lonžeronas, sudužo dešinysis žibintas, lūžo priekinio bamperio apdaila dešinėje pusėje. Šio tikėtino kontakto metu taip pat lūžo automobilio „Opel“ priekinio bamperio apdaila dešinėje pusėje, deformuotas priekinio bamperio stiprintuvas dešinėje pusėje. Antra, tikėtina, kad nuotraukose matomi horizontalūs pėdsakai ant automobilio „Opel“ bamperio apdailos padaryti kontaktuojant su automobiliu „Toyota“ priekiniu bamperiu. Tikėtina, kad įlenkimas ant automobilio „Toyota“ variklio dangčio padarytas kontaktuojant su automobilio „Opel“ priekiniu dešiniu žibintu. Trečia, automobilio „Opel“ dešinio šono sugadinimai padaryti ne kontakto su automobilio „Toyota“ metu.Atsakovės darbuotojo R. L. 2015 m. balandžio 23 d. pažymoje nurodyta, kad, palyginus automobilio „Opel“ dešiniojo šono ir automobilio „Toyota“ priekinės dalies sugadinimus galima teigti, jog automobilio „Opel“ dešiniojo šono sugadinimai padaryti judant mažu greičiu ir slystant bei kontaktuojant su jau anksčiau sugadintomis stovinčio automobilio „Toyota“ priekio dalimis prilaikant automobilio „Opel“ vairą pasuktą automobilio „Toyota“ link.Pirmiau nurodytas aplinkybes reikšminga vertinti kartu su ieškovės ir liudytojų paaiškinimais. Pažymėtina, kad ieškovė, jos sutuoktinis ir liudytojas A. J. nurodė, jog vienas kito nepažįsta. Atsakovė nurodytas aplinkybes paneigė į bylą pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuota ieškovė, jos sutuoktinis ir automobilio „Toyota“ tuometis naudotojas A. J.. Nuotraukose užfiksuota, kaip jie bendrauja. Svarbu tai, kad ieškovės ir liudytojų paaiškinimai netikslūs, nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems. Teismo posėdyje ieškovė iš pradžių nurodė, kad susidūrė su „minivenu“. Vėliau šia nuomonę pakeitė. Ji klydo paaiškindama, kiek laiko naudojosi automobiliu „Opel“. Ieškovė ir jos sutuoktinis, pasisakydami apie eismo įvykio mechanizmą, nurodė, kad eismo įvykio metu automobiliai praslydo šonais. Tačiau teismo ekspertizės akte nustatyta, kad susidūrę automobiliai nepraslydo šonais. Automobilio „Toyota“ vairuotojas A. M. nurodė, kad jo automobilis po smūgio buvo pamuštas atgal į parkavimo vietą ir tarp automobilių buvo tarpas. Ieškovė neatsakė, kiek oro pagalvių iššovė po eismo įvykio, neteisingai nurodė jos automobilio prietaisų skydelio apšvietimo spalvą, keitė poziciją dėl eismo įvykio deklaracijos pildymo aplinkybių ir vaikų buvimo vietos po eismo įvykio. Tai, kad ieškovė patyrė stresą ir todėl galėjo netiksliai suprasti klausimų esmę bei paaiškinti su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, neteikia pagrindo spręsti, kad ji deklaravo tikrąsias automobilio „Opel“ apgadinimo aplinkybes.Įvertinęs išvardytų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė įrodė, jog ieškovės automobilis apgadintas kitomis negu nurodė ieškovė aplinkybėmis. Ieškovė neatskleidė tikrųjų aplinkybių, kurioms apginta jos transporto priemonė. Tai yra pagrindas atsisakyti išmokėti draudimo išmoką (CK 6.1014 straipsnio 1 dalis; TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis; Draudimo taisyklių 40 punktas).Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad ieškovė nurodė atsakovei kitas negu buvo apgadintas jos automobilis įvykio aplinkybes, teismas nepasisako dėl šalių argumentų, susijusių su ieškovės automobilio apgadinimų žalos dydžiu. Kiti šalių procesiniai dokumentai išvestiniai iš pirmiau šiame sprendime aptartųjų, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.Dėl visų šiame sprendime išdėstytų priežasčių teismas konstatuoja, kad ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 310 Eur išlaidų už teismo ekspertizę (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Atmesti ieškovės V. J. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos išmokėjimo.

Priteisti atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ (kodas 110051834) iš ieškovės V. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 310 Eur (tris šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.