Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 14 d. nutarties D. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. B. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. D. 2024 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2024 m. kovo 1 d. 7.53 val. (duomenys neskelbtini), 15,000 km, vairuojant transporto priemonę išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančią ta pačia kryptimi sankryžoje Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Už šio administracinio nusižengimo padarymą, D. B. paskirta 170 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams.

3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos visai neskirti.

3.1. Skunde nurodoma, jog administracinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, neturėdamas tyčios. Iki šio įvykio, pareiškėjas nėra padaręs analogiško administracinio nusižengimo, turi virš 24 metų vairavimo stažą, kiekvieną darbo dieną automobilyje praleidžia nemažiau nei dvi su puse valandos. Nusižengimas padarytas atsitiktinai.

3.2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo įvertinti tai, kad vietoje, kurioje buvo pradėtas lenkimo manevras, kelio matomumas yra virš 950 m, buvo idealios oro sąlygos, sausa, gerai matomi šalutiniai keliai. Priartėjęs prie krovininės transporto priemonės pristabdė, iš karto nepradėjo lenkimo manevro. Akmenukams daužantis į priekinį stiklą pradėjo lenkimo manevrą, tik įsitikinęs, kad kelias yra tuščias. Sutinka su padarytu pažeidimu ir dėl to nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko eismo įvykis.

3.3. Skunde toliau nurodoma ir tai, jog lenkimą šiame kelyje, kur buvo padarytas administracinis nusižengimas, padaryti nėra lengva dėl didelio skaičiaus šalutinių kelių bei eismo intensyvumo. Be to, nesutinkama su teismo išvada, jog lenkimo manevrą pareiškėjas galėjo atlikti vėliau, kadangi toliau apie 1200 m iki pat Kauno miesto dėl aštraus kelio vingio to būtų negalima padaryti.

3.4. Toliau skunde cituojama teismų praktika, kurioje ne kartą pažymėta, jog skiriant administracines nuobaudas, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

3.5. Skunde taip pat nurodoma teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, nurodant, kad teismas spręsdamas klausimą dėl šio straipsnio nuostatų taikymo, privalo atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vairavimo stažą, ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn, asmeninio pobūdžio aplinkybes, administracinio nusižengimo padarinius ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Skunde nurodomi teismų sprendimai, kuomet paskirta administracinio poveikio priemonė buvo sutrumpinta vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju D. B. neginčija kaltės dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo ir už tai jam paskirtos 170 eurų dydžio baudos, apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas – prašoma, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti paskirtos administracinio poveikio priemonės terminą arba jo visai neskirti. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti pažeidėjo kalte padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą pagrindo taip pat neturi, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

7. D. B. paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų mėnesių iki šešių mėnesių.

8. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. iš esmės neginčija kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo, t. y., jog jis užfiksuotu metu išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir aplenkė kitą transporto priemonę važiuojančia ta pačia kryptimi sankryžoje Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“. Apeliantas nurodo, jog gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo, kas šioje administracinio nusižengimo byloje įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir tai turėjo įtakos skiriant D. B. minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą – 170 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – 3 mėnesiams atimta teisė vairuoti transporto priemones. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, nors D. B. ir nurodė, jog nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį nusižengimą, visgi iš pateiktų paaiškinimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismui bei nurodytų skundo argumentų matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bando sumenkinti padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, nurodant, kad lenkimo manevrą atliko dėl susiklosčiusių aplinkybių, t. y., jog nuo priešais važiuojančios sunkiosios transporto priemonės byrėjo akmenukai bei lenkimo manevrą atliko saugioje vietoje, įsitikinęs, jog tai daryti saugu.

9. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog yra užfiksuotas D. B. padarytas administracinis nusižengimas. Skundžiamoje nutartyje išanalizuotas minėtas vaizdo įrašas ir argumentuotai atsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su būtinumu atlikti lenkimo manevrą. Iš vaizdo įrašo iš ties matyti, jog D. B. vairuojamas automobilis, priartėja prie ta pačia kryptimi priešais važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės. Teigti, jog ši transporto priemonė trukdė eismą, iš esančio vaizdo įrašo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Sunkiasvorė transporto priemonė važiavo pakankamu greičiu, jog nesudarytų kliūčių kitoms eisme dalyvaujančios transporto priemonėms. Be to, nors apeliantas teigia, jog nuo sunkvežimio byrėjo akmenukai, tačiau byloje esantis vaizdo įrašas to nepatvirtina. Apeliantas tvirtinta, kad lenkdamas transporto priemonę niekam pavojaus nesukėlė, kadangi iš priekio atvažiuojančių transporto priemonių nebuvo. Lenkimo vietoje matomumas buvo geras, oro sąlygos taip pat neapsunkino saugumo kelyje, puikiai matė šalutinius kelius. Visgi, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apelianto pasirinktas sprendimas – atlikti lenkimo manevrą, nevertintinas kaip neatsargus veiksmas. Akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo laiko įvertinti situaciją, kelio ženklinimą lenkimo manevrą atliko sąmoningai, iš anksto apsisprendęs tai daryti ir tai padarė ignoruodamas kelių eismo taisykles, t. y. pažeidimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Net ir esant tokiai situacijai, jog nuo priešais važiuojančios sunkiasvorės transporto priemonės išties byrėtų akmenukai, kaip nurodo apeliantas, tai nedaro šio pažeidimo mažiau pavojingu. Tokiu atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo pasirinkti kitą sprendimo būdą, t. y. sumažinti vairuojamo automobilio greitį ir tarp transporto priemonių palikti tokį atstumą, kuris būtų saugus. Vien tai, jog nagrinėjamu atveju nekilo jokių pasekmių, t. y. neįvyko eismo įvykis, tai nesudaro pagrindo spręsti, jog apelianto veiksmai nebuvo tyčiniai. Iš esmės, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apylinkės teismo motyvu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka šioje situacijoje nekilo jokių skaudžių pasekmių. Nors apeliaciniame skunde ir nesutinkama su šiuo vertinimu, tačiau visgi atkreiptinas dėmesys, jog vos tik apeliantas atliko lenkimo manevrą ir sugrįžo į važiuojamą eismo juostą, vos po kelių sekundžių priešpriešais atvažiavo kitas automobilis, todėl akivaizdu, jog lenkimo manevras nebuvo saugus, atliktas, galėjęs sukelti eismo įvykį. Eismo įvykio pavyko išvengti tik atsitiktinumo dėka, palankai susiklosčius eismo sąlygoms, kurios bet kuriuo momentu gali kisti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, nepaneigia padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Be to, tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nereikalaujanti padarinių.

10. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

11. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas, ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs ankščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta.

12. Sutiktina su skunde nurodytais teismų išaiškinimais, t. y., jog skiriant asmeniui administracinę nuobaudą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m, rugsėjo 17 d., 2012 m, rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.

13. Kaip jau minėta, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 3 mėnesių iki 6 mėnesių. Nagrinėjamu atveju D. B. buvo paskirta minimali nuobauda – 170 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apelianto skunde bei Institucijos atsilipime išdėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą nagrinėjamu atveju netaikyti ANK 34 straipsnio dalies nuostatų. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, neįrodo egzistuojant išskirtinių aplinkybių, dėl kurių D. B. galėtų būti skiriama mažesnės už sankcijos vidurkį numatyta administracinio poveikio priemonė ar visai neskiriama.

14. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. skundą dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo motyvuoja tuo, jog teisė vairuoti jam yra reikalinga atlikti darbines funkcijas bei vežioti savo vaikus į mokyklą. Šių aplinkybių, apylinkės teismas nevertino kaip išskirtinių, kurių pagrindu būtų galima D. B. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų, kam iš esmės pritaria ir skundą nagrinėjantis teismas. Iš skundžiamos nutarties matyti, jog apylinkės teismas įvertino skunde nurodomas aplinkybes, jog D. B. yra dirbantis ir automobilis yra reikalingas kasdieniniame gyvenime. Neabejojama, jog teisė vairuoti kelių transporto priemones palengvina tiek darbe atliekamas funkcijas, tiek atliekant kasdieninius darbus, tenkinančius šeimos poreikius. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog trumpalaikis 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, sukels aiškiai neproporcingas padarytam pažeidimui, pasekmes. Byloje nėra jokių duomenų, jog vairavimas transporto priemonę yra tiesioginės D. B. darbo funkcijos. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. B. darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, dėl ko skundą nagrinėjantis teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo spręsti, jog dėl trumpalaikio specialiosios teisės atėmimo D. B. praras darbą. Apylinkės teismas įvertino ir tą aplinkybę, jog pažeidėjas turi mažamečius vaikus, kurie (duomenys neskelbtini) mieste lanko mokyklą, todėl juos kiekvieną dieną reikalinga vežioti. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog D. B. sutuoktinė negalės tinkamai pasirūpinti vaikų saugiu nuvykimu į mokymosi įstaigą.

15. Neabejojama, jog dėl administracinių sankcijų taikymo D. B. patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl neturėjimo teisės vairuoti jis negalės atlikti darbinių funkcijų, pasirūpinti saugiu vaikų nuvykimu į mokymosi įstaigą, o tai tik suvaržo patogumą atlikti buitines funkcijas. Apelianto nurodyti neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, tai nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Visas šias su darbu bei būtinybe turėti galimybę tinkamai pasirūpinti savo šeima, aplinkybes, apeliantas žinojo dar prieš padarydamas administracinį nusižengimą, tačiau tai nuo nusižengimo padarymo, pareiškėjo nesulaikė. Nagrinėjamu atveju, šeimos interesai ar finansiniai įsipareigojimai nesudaro pakankamo pagrindo jam paskirtos administracinio poveikio priemonės termino sutrumpinti ar visai jo neskirti. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog apelianto gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) miestelyje, t. y. nutolusi nuo miesto ribų, tačiau apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, jog apeliantas neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, turės visas galimybes naudotis viešuoju transportu, kuris (duomenys neskelbtini) miestelyje yra pakankamai gerai išvystytas. Esant poreikiui, apeliantas turi galimybę naudotis ne tik viešuoju transportu, tačiau ir pavežėjo paslaugomis ar kitų šeimos narių pagalba. Pastebėtina, jog visos šios aplinkybės buvo įvertintos paskiriant D. B. minimalią sankcijoje numatytą tiek administracinę nuobaudą – baudą, tiek ir administracinio poveikio priemonę – teisę vairuoti transporto priemones.

16. Priešingos išvados nesudaro pagrindo daryti ir apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika kuomet buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad skunde nurodomi apylinkių teismų sprendimai neformuoja teismų praktikos ir jais remiantis nėra sukuriamas precedentas. Taip pat pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprundenciją, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktines aplinkybes ir kuriomis turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-648/2019 nėra aktuali nagrinėjamu atveju, kadangi Aukščiausiasis teismas nesprendė ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo. Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo vertinamas įrodymų vertinimo klausimas. Be to, skunde nurodoma Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-132-651/2023, kurioje buvo taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Apygardos teismas, susipažinęs su minėta nutartimi sprendžia, jog tuo atveju nors ir buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau aptariamame teismų sprendime, vertinamos aplinkybės nėra analogiškos ar tapačios aplinkybėms nagrinėjamoje byloje, kadangi aptariamu atveju, asmuo nubaustas už nustatyto leistino greičio viršiją, t. y. bylos faktinės aplinkybės skiriasi.

17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su visuomenės interesu, kad asmuo, sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybes padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, t. y. administracinio poveikio priemonės sutrumpinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes.

18. Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys įvertinti visapusiškai, o administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti tik D. B. paskyrus administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą, ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam terminui, todėl švelninti šią administracinio poveikio priemonę, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

D. B. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.