- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-12
- Bylos Nr.
- eI3-5546-566/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02921-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Diana Butrimienė (pirm.), Jolanta Vėgelienė, Arūnas Kaminskas
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Plungės industrinis parkas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Jolantos Vėgelienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės industrinis parkas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Plungės industrinis parkas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI)2022 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. RNA-24736 (toliau – ir Sprendimas) neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą; 2) įpareigoti atsakovę Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR finansų ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Plungės industrinis parkas“ prašymą išdėstyti pelno mokesčio nepriemoką iki 2026 m. birželio 25 d.; 3) panaikinti atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos 2022 m. liepos 7 d. nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-135689 (toliau- Nurodymas).
2. Pareiškėja nurodė, kad 2022 m. birželio 10 d. kreipėsi į VMI su prašymu išdėstyti 317 686,00 Eur pelno mokesčio nepriemoką iki 2026 m. birželio 25 d. VMI Sprendimu nusprendė pareiškėjos prašymo netenkinti. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovė, nesulaukusi Sprendimo apskundimo termino pabaigos, Nurodymu nusprendė nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitų. Nurodė, kad VMI Sprendimas yra grindžiamas vieninteliu argumentu, jog remiantis pareiškėjos kartu su prašymu pateiktos finansinės atskaitomybės (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021m. gruodžio 31 d.) duomenimis pareiškėjo veikla pelninga, todėl pareiškėja nelaikytina patirianti sunkumus.
3. Pareiškėja pažymėjo, kad nors pelno (nuostolių) ataskaitoje 2021 m. buvo užfiksuotas pelnas, tačiau vien šis rodiklis neparodo tikrosios finansinės situacijos. Pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodomas 2 932 737,08 Eur dydžio grynasis pelnas susidarė dėl to, kad pareiškėja 2021 m. birželio mėn. pardavė nekilnojamojo turto už 5 733 750 Eur sumą, tačiau gautos lėšos buvo iš karto panaudotos padengti kreditą bankui bei iš likusių lėšų pareiškėja įsigijo nekilnojamojo turto, kurio bendras plotas 21 692 kv. m., už 1 952 815 Eur. Pareiškėja nurodė, kad buvo radusi nuomininką didelei daliai šio įsigyto pastato, tačiau 2022 m. vasario 24 d. prasidėjus karui Ukrainoje potencialus nuomininkas atsisakė sudaryti nuomos sutartį. Pareiškėja pažymėjo, kad sudarius nuomos sutartį jos finansinė situacija būtų stabilizavusi ir pareiškėja turėtų pakankamai lėšų padengti pelno mokesčio nepriemoką. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad už 2021 metus iš įprastinės veiklos pareiškėja patyrė 135 331,91 Eur nuostolių, o už 2022 m. 1-ąjį ketvirtį patyrė 45 583,21 Eur nuostolių. Be to, pagal pareiškėjos suteiktų paskolų ataskaitą matyti, jog pareiškėjos skolininkai nėra sumokėję 951 525 Eur skolos. Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo matyti, jog laisvai disponuojamos piniginės lėšos iki Nurodymo priėmimo sudarė tik 17 309,91 Eur, o skundo padavimo diena pareiškėja neurėjo laisvai disponuojamų lėšų. Pagal pareiškėjos kreditorių ataskaitą, ji yra skolinga kitiems savo kreditoriams 31 605,56 Eur. Pareiškėja pažymėjo, kad atsakovės Sprendimas yra nepagrįstas, kadangi atsakovė pareiškėjos prašymą išnagrinėjo neišsamiai, ignoruodama pateiktus dokumentus, kuriais remiantis privalėjo būti nustatyta, jog yra išpildomos visos sąlygos išdėstyti mokestinę nepriemoką.
4. Atsakovė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti.
5. Nurodė, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas 8 str. 1 d. (toliau – ir MAĮ), laiku ir tiksliai įvykdant mokestines prievoles (MAĮ 40 str. 1 p.). Pažymėjo, kad remiantis Bendrovės pateikta 2021 m. ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaita, Bendrovės 2021 metų veiklos rezultatas yra 2 932 737,08 Eur grynojo pelno. Šis finansinis rodiklis rodo, kad 2021 m. ataskaitinį laikotarpį Bendrovės veiklos sugeneruotos pajamos viršijo tai veiklai sunaudotas išlaidas. VMI vertinimu, toks ataskaitinių metų grynojo pelno rezultatas yra pagrindas laikyti Bendrovę, kaip nepatiriančią sunkumų MAĮ 88 straipsnio 2 dalies prasme. Atsakovė pažymėjo, jog pareiškėja žinojo, kad 2022 m. birželio mėnesį turės deklaruoti ir sumokėti ženklią pelno mokesčio sumą, tačiau prioritetą skyrė gautomis pajamomis padengti Bendrovės kreditą banke ir Bendrovės vardu įsigyti kitą nekilnojamąjį turtą, t. y. mokesčių teisės prasme elgėsi nesąžiningai, nes toks elgesys prisidėjo prie pelno mokesčio nesumokėjimo iki teisė aktų nustatyto termino – 2022 m. birželio 15 d.
6. Atsakovė pažymėjo, kad remiantis VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022 m. liepos 27 d. duomenimis, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. liepos 27 d. iš Bendrovės banko sąskaitos į valstybės biudžetą buvo gauta 69 999,36 Eur, todėl nesumokėtos pelno mokesčio sumos likutis 2022 m. liepos 27 d. dieną sudarė 253 489,87 Eur. Atsakovė nurodė, jog ji pareiškėjos prašymą išnagrinėjo įvertinusi visus duomenis ir pagrįstai pareiškėjos prašymo išdėstyti mokestinės priemokos netenkino, todėl pagrindo panaikinti priimto sprendimo nėra.
7. Atsakovė taip pat nurodė, kad pareiškėja nustatytu terminu nesumokėjo pranešime nurodytos skolos, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Atsakovė pažymėjo, kad nesant teisės aktuose nustatytos imperatyvios VMI pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrų, VMI teisėtai inicijavo ir vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, todėl pareiškėjos prašymas, panaikinti Nurodymą yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2021 m. mokestinio laikotarpio metinę pelno mokesčio deklaraciją, kurioje nurodyta į valstybės biudžetą mokėtina 350 382 Eur pelno mokesčio suma, pateikė 2022 m. gegužės 4 d., prievolės sumokėjimo terminas – 2022 m. birželio 15 d. Pareiškėja 2022 m. birželio 10 d. VMI pateikė prašymą išdėstyti 317 686 Eur pelno mokesčio nepriemokos sumokėjimą laikotarpiui nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2026 m birželio 25 d. VMI 2022 m. birželio 21 d. atsakymu į prašymą išdėstyti pelno mokesčio sumokėjimą Nr. RNA-24736 pareiškėjos prašymo nusprendė netenkinti, nurodydama, jog pateiktos finansinės atskaitomybės (už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.) duomenimis pareiškėjos veikla pelninga, todėl pareiškėja nelaikytina patirianti sunkumus. Byloje nustatyta, kad VMI 2022 m. birželio 30 d. pranešimu informavo pareiškėją apie numatomą vykdyti išieškojimą ir 2022 m. liepos 7 d. priėmė nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo (pareiškėjos) sąskaitos (sąskaitų) Nr. (23.31-08) 467-135689.
14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendimas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimo ar išdėstymo gali būti priimtas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms, t. y. pirma, jog nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką asmens finansinė būklė taptų kritine arba jis turėtų didelių sunkumų, vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, ir, antra, baudos sumokėjimo atidėjimas ar išdėstymas suteiks asmeniui galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą vėliau. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-575-3585/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje A-602-220/2014, 2015 m. rugsėjo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1918-575/2015, 2016 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3250-575/2016 ir kt.).Pažymėtina, kad abiejų minėtų sąlygų buvimą turi pagrįsti pats mokesčių mokėtojas (asmuo) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1250-442/2017).
Žemesnės instancijos teismas
15. Taisyklių 7 punktas numato, kad sprendimas atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą gali būti priimtas tik nustačius, kad nedelsiant ją sumokėjus, mokesčių mokėtojo finansinė būklė taptų kritiška arba mokesčių mokėtojas turėtų didelių sunkumų vykdydamas kitus savo finansinius įsipareigojimus, tačiau šios mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimas arba išdėstymas suteiktų jam galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir ją sumokėti vėliau – per mokesčių administratoriaus sprendime nustatytą laikotarpį. Šias aplinkybes turi įrodyti mokesčių mokėtojas. Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis vadovaujasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A575-662/11, 2018 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1851-502/2018).
16. Nagrinėjamu atveju, iš byloje pateiktos Bendrovės 2021 m. ataskaitinio laikotarpio pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, jog Bendrovės 2021 metų veiklos rezultatas yra 2 932 737,08 Eur grynojo pelno. Pareiškėja skunde nurodė, kad didelis grynasis pelnas susidarė, nes ji 2021 m. birželio mėnesį už 5 733 750 Eur pardavė nekilnojamąjį turtą, tačiau gautos lėšos buvo iš karto panaudotos padengti pareiškėjos kreditą banke, o iš likusių lėšų Bendrovė įsigijo nekilnojamąjį turtą – gamybinį administracinį pastatą. Pažymėtina, kad pareiškėjai, kaip verslo subjektui, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai, yra keltinas tikslas teisingai balansuoti tarp prisiimamos veiklos rizikos ir Bendrovės pelningumo. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje numatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas. Jeigu skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsižlegiant į minėtą teisinį reglamentavimą, teismo vertinimu, pareiškėja gavusi pajamas už nekilnojamojo turto pardavimo sandorį, toliau investuodama šias gautas pajamas, turėjo įvertinti ir dėl minėto sandorio atsirasiančius mokesčius bei numatyti šių mokesčių sumokėjimo būtinybę ir galimybes teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Pažymėtina, ir tai, kad iš pareiškėjos pateikto banko išrašo matyti, jog 2022 m. birželio 9 d. laisvai disponuojamas piniginių lėšų likutis sudarė 17 309,91 Eur. Tačiau, iš VMI pateikto Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašo, laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 9 d. iki 2022 m. liepos 27 d. matyti, kad iš Bendrovės banko sąskaitos į valstybės biudžetą buvo gauta 69 999,36 Eur, todėl pareiškėjos teiginiai, kad ji skundo padavimo dienai disponuojamų lėšų visiškai neturėjo atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjai išdėstyti 317 686 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2026 m birželio 25 d. priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas. Mokesčių administratorius, atsisakydamas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, veikė savo kompetencijos ribose, tokį sprendimą priėmė pagrįstai bei teisėtai, todėl šio sprendimo naikinti teismas neturi pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus skundo reikalavimo dėl VMI Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Plungės industrinis parkas“ prašymą išdėstyti pelno mokesčio nepriemoką iki 2026 m. birželio 25 d. (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
17. Pareiškėja tai pat prašė panaikinti VMI priimtą Nurodymą. Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo sustabdymo pagrindus nustato MAĮ 110 straipsnis, pagal kurį skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą (1 d.); mokestinės paskolos sutarties sudarymas stabdo mokesčio ir su juo susijusių sumų, kurių mokėjimo terminas yra atidedamas, priverstinį išieškojimą (2 d.); mokesčių administratorius, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, turi teisę savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras (3 d.). Nei MAĮ, nei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato VMI prie FM pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūros, kuomet yra sprendžiamas administracinis ginčas dėl nurodymo ar sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad mokesčių administratorius turi teisę, bet ne pareigą, savo iniciatyva nepradėti arba stabdyti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, vadovaudamasis protingumo ar ekonominio tikslingumo kriterijais, tačiau toks mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo stabdymo pagrindas priklauso mokesčių administratoriaus diskrecijai, o teismas, savo ruožtu, tokiu atveju negali vertinti ginčijamo administracinio akto bei veiksmų ekonominio tikslingumo požiūriu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-756/2009, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1661/2010).
19. Vadovaujantis MAĮ 40 straipsnio 1 punkto nuostatomis, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Nesumokėjus mokestinių prievolių jos yra priverstinai išieškomos MAĮ nustatyta tvarka. Teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia mokesčio sumokėjimo terminas (MAĮ 105 straipsnis). Mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdai nustatyti MAĮ 106 straipsnio 1 dalyje, kurioje be kita ko nurodyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma duodant kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nurodymą nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2021 m. mokestinio laikotarpio metinę pelno mokesčio deklaraciją pateikė 2022 m. gegužės 4 d., prievolės sumokėjimo terminas – 2022 m. birželio 15 d. VMI priėmus Sprendimą neišdėstyti pelno mokesčio sumokėjimo, pareiškėja 2022 m. birželio 30 d. per Mano VMI portalą buvo informuota apie priimtą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad nesumokėjus pranešime nurodytos skolos per 1 darbo dieną nuo pranešimo datos, VMI pradės priverstinio išieškojimo procedūras MAĮ nustatyta tvarka. Byloje nustatyta, kad Bendrovė nustatytu terminu nesumokėjo pranešime nurodytos skolos, todėl VMI, vadovaudamasi MAĮ 33 straipsnio 8 punktu, 105 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų). Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, UAB „Plungės industrinis parkas“ laiku nesumokėjus mokesčių ir nesant teisės aktuose nustatytos imperatyvios VMI pareigos stabdyti mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrų, teismo vertinimu, VMI teisėtai inicijavo ir vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūrą, todėl pareiškėjos argumentai, jog Nurodymas yra neteisėtas ir negali būti vykdomas atmestini. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas panaikinti VMI Nurodymą taip pat atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
21. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Plungės industrinis parkas “ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.