Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2021-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. e1-335-761/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaĮsakymas · 2021-05-28Tauragės apylinkės teismas
  2. T-453-761/2021Nutartis · 2021-08-18Tauragės apylinkės teismas
  3. T-11-761/2022Nutartis · 2022-01-06Tauragės apylinkės teismas
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-28
Bylos Nr.
e1-335-761/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14736-2021-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Osvaldas Briedis
Kaltinamasis
G. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-335-761/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14736-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.20.13; 1.2.25.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 28 d.Šilalė

Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėjas Osvaldas Briedis

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Mindaugas Stonkus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-14736-21 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Šilalės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas

- 2019 m. spalio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 56 MGL (2800) eurų bauda bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams, bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. 2021 m. gegužės 9 d. apie 18.48 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,57, t. y. didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

Be to, jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: 2019 m. lapkričio 29 d. būdamas pasirašytinai supažindintas, vengė atlikti 2019 m. spalio 29 d., Tauragės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirą baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones trejiems metams, t. y. 2021 m. gegužės 9 d. apie 18.48 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2021 m. gegužės 9 d., po pietų, kiek tuo metu buvo valandų nepamena ir negali nurodyti, Šilalės r. (duomenys neskelbtini) gėrė alkoholinius gėrimus. Po to, Šilalės r. (duomenys neskelbtini) susitiko pažįstamą R. Ž., jis buvo su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini) “, valstybinių registracijos numerių nežino ir negali nurodyti, bet neneigia, kad šio automobilio valstybiniai registracijos numeriai (duomenys neskelbtini) Jie su R. Ž. nusipirko alkoholinių gėrimų ir juos gėrė R. Ž. automobilyje, (duomenys neskelbtini) esančioje mašinų stovėjimo aikštelėje. Jie gėrė degtinę ir alų, kiek išgėrė tikrai negali nurodyti, nes prisimena, bet nemažai. Po to, jie abu užmigo automobilyje. R. Ž., kai gėrė alkoholinius gėrimus, sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės ir ten užmigo. Jis sėdėjo priekinėje vairuotojo sėdynėje ir ten taip pat buvo užmigęs. Atsibudęs pamatė, kad blogai pastatytas automobilis, todėl nusprendė jį perstatyti. Jis užvedė automobilio variklį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga. Tik pavažiavus keletą metrų už galo privažiavo policijos pareigūnai ir jį sustabdė. Jam policijos pareigūnai patikrino girtumą alkotesteriu du kartus, jam buvo nustatytas 2,57 promilių girtumas. Jis buvo nušalintas nuo tolimesnio vairavimo. Automobilis „(duomenys neskelbtini) “ priklauso R. Ž.. Jis jam neblaiviam vairuoti savo automobilio neleido, jis net nežinojo, kad jis ketina neblaivus vairuoti jo automobilį, nes tuo metu jis miegojo automobilyje ant galinės sėdynės. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi iš viso, tai yra neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jis vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraustą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones trejiems metams, nors su šia priemone 2019 m. lapkričio 29 d. buvo pasirašytinai supažindintas, tai yra vis tiek vairavo transporto priemonę, nors jam buvo uždrausta tai daryti. Supranta, kad savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, dėl to labai gailisi (b. l. 72-74, 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų faktinių duomenų visuma.

Iš 2021 m. gegužės 9 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. gegužės 9 d. apie 18.48 val. Šilalės r., (duomenys neskelbtini) ties pastatu pažymėtu Nr. 10, buvo sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus, kai nustatytas pirmu tikrinimu sunkus 2.66 promilių girtumas, antru tikrinimu nustatytas sunkus 2.57 promilių girtumas, G. R., gimęs (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas nuo tolimesnio vairavimo buvo nušalintas. Automobilis saugomas UAB „Jomamotors“ saugojimo aikštelėje (b. l. 1).

Iš 2021 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra Šilalės r., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje šiaurės kryptimi, kairėje aikštelės pusėje, stovi automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekiu rytų kryptimi. Automobilis žalios spalvos, keturių durelių. Automobilio salone matosi tušti alkoholinių gėrimų buteliai. Paimta: automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų ataskaita, dvi transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartys (b. l. 14-16, 17-25, 36-37, 38-39).

Iš 2021 m. gegužės 8 d. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Ž., jo vertė 300 eurų (b. l. 28).

Liudytojas R. Ž. nurodė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra jo. Jis jį įsigijo 2021 m. gegužės 8 d. iš R. Š. už 300 eurų, bet jo dar nebuvo prisiregistravęs savo vardu. Nusipirkęs automobilį jis jį paliko Šilalės r. (duomenys neskelbtini) esančioje aikštelėje, ten šį automobilį buvo pastatęs automobilio pardavėjas. 2021 m. gegužės 9 d. po pietų, kiek tuo metu buvo valandų neprisimena ir negali nurodyti, (duomenys neskelbtini) susitiko G. R.. Jie abu buvo neblaivūs. Jie su G. R. nusipirko alkoholinių gėrimų ir ėjo juos gerti į jo nusipirktą automobilį „(duomenys neskelbtini) “. Su tuo automobiliu jie niekur nevažiavo. Kur jis atsisėdo į savo automobilį, neprisimena dėl girtumo ir negali nurodyti. Prisimena, kad jie su G. R. gėrė nusipirktus alkoholinius gėrimus ir jis užmigo. Vėliau jį pažadino policijos pareigūnai ir jį išlaipino iš automobilio. Tuomet iš policijos pareigūnų sužinojo, kad G. R. važiavo su jo automobiliu. G. R. jo neatsiklausė, ar gali vairuoti jo automobilį, nes jis tuo metu miegojo. Ir jis jam tikrai nebūtų leidęs neblaiviam vairuoti automobilio. Ar jis turi teises vairuoti transporto priemones, nežino. G. R. jo automobilį vairavo savavališkai be jo leidimo, bet jis jam dėl to jokių pretenzijų neturi (b. l. 42-44).

Iš Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamojo įsakymo nustatyta, kad G. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 90 MGL, t. y. 4500 Eur dydžio bauda. Pritaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir nustatyta galutinė 60 MGL, t. y. 3000 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. spalio 18 d. 10.00 val. iki 2019 m. spalio 19 d. 10.32 val., t. y. dvi paros, jas prilyginant keturių MGL dydžio baudai ir nustatyta galutinė – 56 MGL, t. y. 2800 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu G. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams (b. l. 91-92).

Iš Klaipėdos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus 2021 m. gegužės 14 d. rašto ir pridėtų dokumentų matyti, kad į Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus įskaitą G. R. įrašytas 2019 m. lapkričio 21 d. pagal 2019 m. spalio 29 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų baudžiamąjį įsakymą. Jam skirta baudžiamojo poveikio - draudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 3 (trejus) metus. Baudžiamojo poveikio priemonė dar neįvykdyta. 2019 m. lapkričio 29 d. G. R. pasirašytinai supažindintas su bausmės ar kitų baudžiamosios atsakomybės priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, jam išaiškintos baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmės (b. l. 48-55).

Iš 2021 m. gegužės 9 d. neblaivumo nustatymo akto ir alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2021 m. gegužės 9 d. 18.51 val. pirmuoju tikrinimu G. R. girtumas buvo 2,66 promilės, 19.16 val. antruoju tikrinimu G. R. girtumas buvo mažesnis, t. y. – 2,57 promilės (b. l. 57, 60).

Vadovaujantis BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatų analizės matyti, kad šioje straipsnio dalyje nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai yra: vairavimas transporto priemonės, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas; neblaivumo patikrinimo vengimas esant neblaivumo požymiams; alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Aptartos alternatyvios nusikalstamos veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena iš jų gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų.

Aukščiau išdėstytų, teismo ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam G. R. pareikštą kaltinimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu G. R. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė jos padarymo aplinkybes bei patvirtino, kad tądien buvo išgėręs degtinės ir alaus. Tai, jog G. R. vairavo automobilį esant neblaivumo požymiams patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. R. 2021 m. gegužės 9 d. apie 18.48 val., Šilalės r., (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,57 promilių neblaivumas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiame epizode kaltinamojo G. R. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Be to, G. R. šioje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas ir BK 243 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Pagal teismų praktiką, vengimas minėtos normos kontekste pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-59/2012; nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis G. R. savo kaltę pripažino, o iš teismo ištirtų įrodymų ir įvertintų įrodymų akivaizdu, kad jam apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą bei jos nevykdymo pasekmes buvo žinoma. Tai patvirtina byloje esantys Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad, įsiteisėjus Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamajam įsakymui, kuriuo kaltinamajam G. R. kartu su bausme buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas trejus metus naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones – G. R. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriuje 2019 m. lapkričio 29 d. pasirašytinai buvo supažindintas su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis, vengimo ją vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Šios specialiosios teisės atėmimo termino pabaiga – 2022 m. lapkričio 19 d. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad kaltinamasis G. R. 2021 m. gegužės 9 d. sėsdamas už automobilio vairo neabejotinai suprato, jog vairuodamas transporto priemonę, jis pažeis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės laikymosi sąlygas, taip pat suprato ir žinojo gręsiančias tokio elgesio pasekmes.

Visi šie nurodyti faktiniai duomenys sudaro pagrindą teigti, kad kaltinamasis G. R., būdamas 2019 m. lapkričio 29 d. tinkamai informuotas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę bei jos nevykdymo pasekmes, suvokdamas, jog vairuodamas transporto priemonę jis vengia atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, veikdamas tiesiogine tyčia, 2021 m. gegužės 9 d. vairavo transporto priemonę, nors tokios būtinybės (būtinojo reikalingumo) nebuvo. Transporto priemonės vairavimas iš esmės dviejų metų bėgyje po tai, kad buvo išaiškintos paskirtos priemonės nevykdymo teisinės pasekmės, rodo, kad kaltinamojo veiksmai pasižymi piktybiškumu ir negali būti vertinami kaip neesminiai. Be to, kaltinamajam teismo baudžiamuoju įsakymu taikyta baudžiamojo poveikio priemonė turėjo svarbią prevencinę reikšmę, kad toks atvejis, dėl ko kaltinamasis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nepasikartotų. Tačiau kaltinamasis G. R., aiškiai suvokdamas, kad jis pažeidžia jam nustatytą draudimą, jo visiškai nepaisė ir norėjo taip elgtis, tai yra sąmoningai vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tokiu būdu parodydamas savo neatsakingumą, nekritišką savo padaryto nusikaltimo vertinimą, niekinamą požiūrį į viešąją tvarką.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad šiame epizode G. R. inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 243 straipsnį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

G. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

BK 243 straipsnio sankcija numato, kad už padarytą baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama baudos arba arešto bausmė.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis), jo padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinės ir baigtos. Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad veikas jis padarė būdamas teistas vieną kartą už analogišką nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (b. l. 86-90), turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 96-100), psichiatrinių ligų įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymas – įskaita, nėra (b. l. 104).

Teismas sprendžia, jog už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą kaltinamajam skirtina šių straipsnių sankcijose numatyta šia bausme bus pasiekti bausmės tikslai.

Atsižvelgiant į tai, kad aktualiu atveju konstatuotina kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir BK 243 straipsnį, bendrintinos taikant bausmių apėmimo principą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina subendrinta arešto bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino parinkimo taisyklių, šis klausimas yra išskirtinė teismo kompetencija. Šiuo atveju kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis ir jo veikas kvalifikuojančios aplinkybės, tai, kad kaltinamasis praeityje teistas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, bedarbis, registruotas užimtumo tarnyboje, turi pastovią gyvenamąją vietą, tai, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra kaltininką ne tik nubausti ir sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, taptų pilnaverčiu visuomenės nariu, teismo nuomone, gali būti pasiekti G. R. taikant 9 (devynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skirtina intensyvi priežiūra, nustatant jos sąlygas – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant 3 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Baudžiamosios bylos duomenimis, 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda nesumokėta, todėl tai yra faktinis bausmių (neatliktosios ir dabar skiriamos) bendrinimo pagrindas (BK 64 straipsnio 1, 2 dalys, 65 straipsnio 2 dalis).

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į G. R. asmenybę jo veikų pavojingumą tai, kad padarė dvi nusikalstamas veikas, sistemingai daro administracinius nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu jam skirtinas maksimalus 5 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpis, kuris šiuo atveju atitinka proporcingumo principą (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šios specialios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dar viena baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti idėją, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad G. R. jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) todėl minėta transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Šiuo konkrečiu atveju konfiskuotinas turtas – „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltininkui, o R. Ž. (b. l. 26, 27, 28-29). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto, t. y. nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – (su PVM) 300 eurų. (b. l. 28).

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas saugoti į UAB „Jomamotors“ saugojimo aikštelę, Paberžių g. 7, Tauragė, ir yra grąžintas savininkui R. Ž. (b. l. 35-37).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 76–78), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, ir jam paskirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, taikant bausmių apėmimą, griežtesne bausme, paskirta pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį apimant švelnesnę, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, ir skirti subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. R. paskirti subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, paskirtą šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. spalio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirti G. R. galutinę subendrintą bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą ir 56 MGL, tai yra 2 800 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, G. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant per visą laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant 3 mėn. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Nustatyti, kad 56 MGL (2 800 Eur) bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pasirinktinai į vieną Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 6801. Mokėjimus patvirtinančius dokumentus pateikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų raštinės darbuotojui. Išaiškinti, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, G. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą bei išieškoti iš G. R. konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 300 eurų į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirti G. R. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones penkeriems 5 (penkeriems) metams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios palikti nepakeistą.

G. R. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Osvaldas Briedis