Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė sumažintas vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tai yra prie likusios neatliktos bausmės dalies – 11 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo, pridėta dalis - 5 mėnesiai šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. T. nuteistas už tai, kad būdamas nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, kuriuo jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir atlikdamas šią laisvės atėmimo bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 17 d. iki 18.00 val. nesugrįžo į pataisos įstaigą iš pasivaikščiojimo po (duomenys neskelbtini), t. y. pabėgo iš jo laikymo vietos.

2. Kauno apylinkės teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į I. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į nustatytą sunkiančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei, į tai, kad jis anksčiau teistas. Dėl to, teismas sprendė, jog I. T. iš ankstesnių nuteisimų išvadų nedarė, toliau linkęs nusikalsti, todėl jam už padarytą nusikaltimą skyrė griežčiausią, iš alternatyvių, numatytų sankcijose, bausmių, bausmę – laisvės atėmimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo I. T. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė I. T. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo I. T. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniu skundu nuteistasis I. T. neginčija kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Skunde nesutinkama tik su paskirta bausme, prašant skirti švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

8. Apeliantas savo skunde nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailis, kad pasielgė spontaniškai, po ko pats pasidavė policijos pareigūnams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovaujasi įstatymais, o ne paties nuteistojo prašymais ir pageidavimais. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam skyrė griežčiausią bausmės rūšį, numatytą padarytos nusikalstamos veikos sankcijose, atsižvelgdamas į tai, kad nuteistasis I. T. anksčiau teistas net 12 kartų, nusikalstamą veiką padarė bausmės atlikimo metu, teistumas neišnykęs. Be to, pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai. Aukštesniojo teismo vertinimu, I. T. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, ankstesni teistumai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Visumos šių aplinkybių pagrindu, įvertinęs tai, kad nuteistasis I. T. nusikalstamą veiką padarė jau būdamas eilę kartų anksčiau teistas, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias sankcijoje numatytas – laisvės atėmimo bausmes.

9. Žemesniosios instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kas pirmosios instancijos teismui leido taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti I. T. paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad apylinkės teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias nuteistojo asmenybę, nustatytas atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, todėl nesutikti su apylinkės teismo išvada dėl nuteistajam skirtos bausmės rūšies ir jos dydžio teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

10. Kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių duomenų ir aplinkybių, į kurias pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistojo I. T. apeliacinį skundą, jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo I. T. (I. T.) apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.