Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjai V. V. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. V. P. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą Nr. eI-2263-561/2017, 2017 m. birželio 23 d. priėmė sprendimą įpareigoti atsakovę Savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti jos 2016 m. lapkričio 23 d. pateiktą prašymą ištaisyti akivaizdžias klaidas dokumentuose. Todėl su 2017 m. liepos 25 d. prašymu kreipėsi į atsakovę dėl klaidų dokumentuose ištaisymo, į kurį 2017 m. spalio 10 d. gavo atsakymą – 2017 m. spalio 10 d. raštą Nr. AP3-3999 „Dėl sklypo ribų ir ploto keitimo“, kuriuo yra informuota, jog dalis klaidų yra ištaisyta, bet ne visos.

Pažymi, kad atsakovė klaidas nusprendė ištaisyti „pasirinktinai“, ištaisydama tik vardą, pavardę ir sklypo adresą, tačiau klaidų, susijusių su sklypo plotu, sumokėtomis už sklypą sumomis, sklypo pirkimo–pardavimo sutarties klaidos neištaisė. Mano, kad atsakovė tokiais savo veiksmais ir toliau sąmoningai vilkina procesą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad pagal Trakų rajono valdybos 1993 m. gruodžio 22 d. potvarkį Nr. 395v „D. T. senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“ Projektą sudaro dvi dalys: sklypų ribų raidos analizė ir sklypų ribų projektas. Sklypų ribų raidos analizė (istorinis-atraminis sklypų planas) atlikta, remiantis 1846 m. Trakų miesto planu, 1844 m. Centrinės miesto dalies planu, sudarytu inžinieriaus K. M., 1950 m. toponuotrauka, 1948 m. ir dabartinės (1973–1993 m.) inventorizacijos medžiaga.

Pažymėti, kad jos sklypas buvo suformuotas 1992 metais ir nei viena jos sklypo riba nėra saugoma ir nėra istoriškai reikšminga, todėl ribos gali būti keičiamos remiantis sklypo ploto ir ribų neatitikimu, bet tai įmanoma padaryti tik kai atsakovas ištaisys visas klaidas dokumentuose.

Atkreipia dėmesį į tai, kad ginčijamo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytas žemės sklypo plotas yra 2113 ha ir pasirašydamas sutartį buvęs savininkas N. P. matė už kokį žemės sklypo plotą pasirašo, be to, niekada sutarties neginčijo. Žemės sklypo 1994 m. birželio 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties sudarymui, naikinimui, keitimui taikomos Civilinio kodekso nuostatos, pagal kurias kiekvienos nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties esminės sąlygos yra sutarties dalykas (CK 6.396 str.) ir nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 str.). Jeigu šių sąlygų nėra nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartyje, sutartis laikoma nesudaryta. Teigia, kad 1994 m. birželio 6 d. Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis negali būti pakeista administraciniu aktu ir šios sutarties keitimas negali būti šios administracinės bylos dalyku.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Šioje byloje keliamas ginčas dėl Trakų rajono savivaldybės administracijos 2017-10-10 rašte Nr.AP3-3999 išreikšto atsisakymo ištaisyti 1994 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr.134v priedo 5-oje eilutėje įrašytus duomenis apie sklypo plotą ir sumokėtą pinigų sumą bei 1994 m. birželio 6 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje įrašytus duomenis apie perkamo sklypo plotą.

Administracinės bylos rašytiniais įrodymais ir pareiškėjos paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,2113 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 68-69). Žemės sklypas įgytas pareiškėjos sutuoktinio N. P. 1994-06-06 sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr.1-1438) (b.l. 53), kurios 1 ir 2 punktuose nurodyta, jog pagal 1994-04-20 Trakų rajono valdybos potvarkį Nr.134V pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 0,2113 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sklypas parduotas už 358,61 Lt, įmokėtus pagal 1992-07-18 kvitą Nr.395 (Sutarties 3 p.). Trakų rajono valdybos 1994-04-20 potvarkio Nr.134v „Dėl namų valdų privatizavimo“ priedo 5 eilutėje yra įrašas: vardas pavardė – N. P., adresas – (duomenys neskelbtini), plotas – 2118, kaina inv. č. 244,61, kaina Lt – 6122,81 (b.l. 14-15).

2016-11-23 prašymu pareiškėja kreipėsi į Savivaldybės administraciją, prašydama Trakų rajono valdybos 1994 m. balandžio 20 d. potvarkyje Nr. 134v ištaisyti akivaizdžias klaidas t. y., kad iš valstybės įsigyta namų valda yra ne (duomenys neskelbtini) kad žemės sklypo plotas yra 0,2990 ha, o ne 0,2118 ha, kad už sklypą mokėti pinigai – 35861 rublis, o ne investiciniais čekiais mokėta suma - 244,91 (b.l. 17-19).

Savivaldybės administracija išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą 2016-12-27 rašte Nr.AP3-5361 nurodė, jog sutartis ir potvarkis yra galiojantys dokumentai, kurie nėra pakeisti ir (arba) užginčyti teisme. Pažymėjo, jog Savivaldybės administracija neprieštarauja ginčo žemės sklypo ploto ir ribų pakeitimui pagal 1992 m. N. P. įsigyto 0,2990 ha ploto žemės sklypo dokumentus, tačiau tai prieštarauja Sklypų išplanavimo projekto sprendiniams. Pareiškėjai rekomendavo dalyvauti Trakų senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumento – vietovės ir jos apsaugos zonos tvarkymo plano rengime, siekiant išspręsti Sklypų išplanavimo projekto ir 1992 m. parduoto žemės sklypo ribų nesutapimą (administracinė byla Nr. eI-2263-561/2017, b.l. 59-60).

Nesutikdama su minėtu raštu pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017-06-23 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-2263-561/2017, pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Teismas panaikino minėtą raštą kaip priimtą pažeidžiant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus ir Savivaldybės administraciją įpareigojo pareiškėjos 2016-11-23 prašymą išnagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. eI-2263-561/2017, b.l. 93-96).

Vykdydamas teismo sprendimą Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2017-09-29 priėmė įsakymą „D. T. rajono savivaldybės valdybos 1994-04-20 potvarkio Nr.134v dalinio pakeitimo“, kuriuo ištaisė Trakų rajono valdybos 1994-04-20 potvarkio Nr.134v „Dėl namų valdų privatizavimo“ priedo 5 eilutės klaidas: 1. vietoje vardo ir pavardės „N. P.“ įrašant „N. P.“; 2. vietoj adreso (duomenys neskelbtini) (b.l. 54).

2017 m. spalio 10 d. rašte Nr. AP3-3999 „Dėl žemės sklypo ploto ir ribų keitimo“ nurodė, jog dar kartą išnagrinėję 1994-06-06 žemės pirkimo - pardavimo sutartį, jos 1 punkte esančio įrašo „0,2113 ha“ klaidingu įrašu vertinti ir įrašyti „0,2990 ha“ negali. Pažymėjo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas pagal Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nužymėtas ribas. 1994 m. pradžioje pagal V. M. individualios įmonės parengtą namų valdos žemė sklypo planą, buvo suformuotas 2113 kv.m. ploto žemės sklypas, Trakų istorinio nacionalinio parko suderintas 1994-04-11. Šis planas tapo pagrindu leidimui sklypo privatizavimui. Pažymėjo, jog 1994-06-06 žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartis gali būti pakeista tik teismo sprendimu (b.l. 51-52).

Nesutikdama su šiuo raštu pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama jį panaikinti ir įpareigoti atsakovę ištaisyti Trakų rajono valdybos 1994 m. balandžio 20 d. potvarkio Nr.134v priedo 5-oje eilutėje įrašytus klaidingus duomenis, t.y. vietoje „2118 kv. m“ įrašyti „2990 kv. m“, o vietoje „244,91 inv.č.“ ir „6122,81 Lt“ įrašyti „35861 rublių“. Taip pat prašo įpareigoti atsakovą ištaisyti klaidą 1994 m. birželio 6 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje, vietoj įrašyto „0,2113 ha“ ploto įrašyti „0,2990 ha“. Atsakovė su skundu nesutinka ir nurodo, kad 1994-06-06 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis negali būti pakeista administraciniu aktu ir šios sutarties keitimas negali būti administracinės bylos dalyku, nes jos keitimui taikomos Civilinio kodekso nuostatos. Taip pat nurodo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas pagal Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nužymėtas ribas ir yra 2113 kv.m. ploto, kurį ir buvo leista privatizuoti, atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Pažymėtina, jog specialioji teisėjų kolegija nuosekliai laikosi pozicijos, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį Nr. T-51, priimą byloje S. L. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2013 m. liepos 9 d. nutartį Nr. T-74, priimtą byloje A. K. v. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius; 2013 m. liepos 10 d. nutartį Nr. T-84, priimtą byloje A. Ž.- M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų žemėtvarkos skyrius; 2014 m. balandžio 29 d. nutartį Nr. T-60-2014, priimtą byloje Z. K. U. v. A. S. ir kt.; 2014 m. liepos 21 d. nutartį Nr. T-93-2014, priimtą byloje O. G. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 2015 m. liepos 27 d. nutartį Nr. T-83/2015, priimtą byloje B. V. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su Trakų rajono savivaldybės valdybos 1994-04-20 potvarkiu Nr.134v nustatytu leidžiamu privatizuoti namų valdos plotu ir nurodyta pardavimo kaina bei 1994-06-06 valstybinės žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgytos namų valdos plotu ir siekia atsakovą įpareigoti juos pakeisti. Konstatuotina, kad ginčas kilęs iš žemės sklypo pirkimo-pardavimo teisinių santykių. Pareikšdama šiuos reikalavimus pareiškėja iš esmės siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises (teismo posėdyje teigė, jog turėjo būti parduotas ir sumokant įsigijimo kainą parduotas didesnis, nei įrašyta sutartyje namų valdos plotas), o jos keliamas ginčas nėra susijęs su viešojo administravimo teisiniais santykiais, nėra ginčijami viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai. Ginčai kylantys iš pirkimo-pardavimo sandorio yra civilinio teisinio pobūdžio ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalį priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismams.

Atsižvelgiant į tai, ginčijamas atsakovės raštas, priimtas vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-06-23 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2263-561/2017 suformuluotą įpareigojimą pareiškėjos 2016-11-23 prašymą išnagrinėti iš naujo, priimant VAĮ 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, byloje ginčijamas Savivaldybės raštas, vertintinas tuo aspektu, ar Savivaldybė atsakydama į pareiškėjos prašymą pateikė pakankamą informaciją, ar jos atsakymas yra išsamus.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas, taip pat Viešojo administravimo įstatymas. Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo bei jį įgyvendinančių kitų teisės aktų. Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 str. 1 d. numato, jog šis įstatymas užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims, jis sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams (1 str. 2 d.). Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatos nustato individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus: individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka, taip pat jis turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Iš pareiškėjos 2016-11-23 ir 2017-07-25 prašymų (b.l.17-19,20) turinio matyti, kad pareiškėja siekė, jog Savivaldybė administracinėmis priemonėmis ištaisytų Trakų rajono savivaldybės valdybos 1994-04-20 potvarkiu Nr.134v nustatytą privatizuotinos namų valdos plotą ir nurodyta pardavimo kaina bei 1994-06-06 valstybinės žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi įgytos namų valdos plotą.

Atsakydama į pareiškėjos prašymus atsakovė ištaisė Trakų rajono valdybos 1994-04-20 potvarkio Nr.134v pavardės ir adreso klaidas ir informavo, jog 1994-06-06 žemė sklypo pirkimo – pardavimo sutartis gali būti pakeista tik teismo sprendimu, taip pat pažymėjo, jog žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra suformuotas pagal Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte nužymėtas ribas ir yra 2113 kv.m. ploto, kurį ir buvo leista privatizuoti, atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentų – Trakų miesto bendrojo plano (reg. Nr. 0107910018912), Trakų senamiesčio regeneravimo projekto sklypo plano (reg. Nr. 010792000004) sprendinius. Šių dokumentų pareiškėja neginčija.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos 2016-11-23 ir 2017-07-25 prašymus ir atsakovės 2017-10-10 rašte Nr. AP3-3999 pateiktą atsakymą sprendžia, jog atsakovė atsakydama į pareiškėjos prašymus pakeisti sutarties ir potvarkio nuostatas dėl sklypo ploto ir kainos pareiškėjai pateikė aiškią ir pakankamą informaciją apie savo sprendimą nekeisti pirkimo - pardavimo sutarties ir potvarkio nuostatų dėl sklypo ploto ir įsigijimo kainos. Pažymėtina, jog tiek ginčijamame 2017-10-10 rašte, tiek atsakant į ankstesnius pareiškėjos ir ankstesnio sklypo savininko N. P. prašymus atsakovės parengtuose raštuose (2016-12-27, 2014-07-23, 2011-08-04, administracinė byla Nr. eI-2263-561/2017, b.l. 59-60,67-68,75) pareiškėjai buvo pateiktas aiškus atsakovės atsakymas, jog sklypo ribos ir ploto pakeitimai nėra galimi. Taip pat nurodyta, jog teisė privatizuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Trakuose kilo iš Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projekte (reg. Nr.010792000004), patvirtinto Trakų rajono valdybos 1993-12-22 potvarkiu Nr.395v „D. T. senamiesčio sklypų išplanavimo projekto“, patvirtintų nurodyto sklypo ribų, t.y. 2113 kv.m. ploto, kurį ir buvo leista privatizuoti. Įvertinus tai, darytina išvada, jog ginčijamu raštu pareiškėjai pateiktas atsakovės atsakymas buvo aiškus ir pakankamas tam, jog leistų jai kaip civilinių pirkimo - pardavimo teisinių santykių dalyviui spręsti dėl tolesnio savo teisių įgyvendinimo LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka ar ginčyti teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, jog atsakovės atsakymas yra pagrįstas teisė normomis ir objektyviais faktiniais duomenimis, pasirašytas įgalioto asmens, jame nurodyta apskundimo tvarka, todėl jis atitinka VAĮ 8 str. 1 d. įtvirtintus individualiam administraciniam aktui, kuriuo pareiškėjai buvo teikiama informacija, keliamus reikalavimus. Teisės aktuose yra numatyta atsakovės darbuotojų pareiga nagrinėti pareiškėjų skundus, pareiškimus ar prašymus jai priskirtos kompetencijos ribose. Atsakovė įvykdė jai priskirtas funkcijas, t. y. gavusi pareiškėjos prašymą dėl potvarkio ir sutarties nuostatų pakeitimo jį išnagrinėjo bei teisės aktų nuostatų nustatyta tvarka informavo pareiškėją apie savo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 str., 88 str. 1 d. 1 p. ir 132-134 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjos V. V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.