Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai R. R., jos atstovei advokatei Eugenijai Povilaitienei, dalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. R. pareiškimą suinteresuotam asmeniui V. M., dėl asmeninio testamento patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja R. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama patvirtinti A. G., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, sudarytą 2015-04-21, kuriuo palikėja paliko pareiškėjai butą, santaupas, akcijas ir kuris nebuvo perduotas saugoti teisės aktų nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodė, kad testamento surašymo metu A. G. sirgo onkologine liga, tačiau tuo metu gerai jautėsi, ligoninėse nesigydė, jokių psichotropinių ar raminamųjų vaistų nevartojo, buvo sąmoninga, aiškaus proto. Pareiškėja paaiškino, kad A. G. jai turtą paliko neatsitiktinai, o dėl to, kad jos buvo draugės.

Pareiškėja R. R. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, pakartodama pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad A. G. testamentą surašė pati ranka ir kad jame išreikšta jos valia. Pareiškėja nurodė, kad A. G. perdavė raštelį, pasakydama, kad notariškai patvirtins testamentą vėliau, kai prisiruoš.

Pareiškėjos R. R. atstovė advokatė Eugenija Povilaitienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti ir patvirtinti A. G. asmeninį testamentą. Atstovė prašymą grindė tuo, kad asmeninis testamentas surašytas A. G. ranka, aiškiai nurodyta, ką ir kam ji palieka, pasirašytas, o testamento vietos nenurodymas nedaro jo negaliojančio. Atstovė atkreipė dėmesį, kad suinteresuotas asmuo ekspertizės paskirti neprašė. Atstovė paaiškino, kad pateikti duomenys apie turtą patvirtina tikrąją A. G. valią, nes testamente ji nurodė turtą, kurį tuo metu nuosavybės teise turėjo: butą, akcijas, indėlius. Atstovė nurodė, kad testamento tekstas patvirtina, kad A. G. padarė patvarkymą po savo mirties. Atstovės nuomone, testamente nurodyta valiuta litai, nes po euro įvedimo kainos dar buvo nurodomos litais.

Suinteresuotas asmuo V. M. teismo posėdžio metu prašė pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismui, išreikšdama nuomonę, kad jos sesuo A. G. sudarė testamento imitaciją. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad testamente nėra nurodytos jos sudarymo vietos, o data įrašyta mažesniu šriftu ir galėjo būti įterpta vėliau, tekste nurodomi litai, o ne eurai, todėl, suinteresuoto asmens nuomone, dokumentas buvo surašytas iki 2015 m. Suinteresuoto asmens nuomone, dokumente nėra pavadinimo, kad tai būtų testamentas, taip pat nėra išreikštos valios, kad turtą palieką po mirties, o išreikšta valia yra neaiški ir ją galima aiškinti dviprasmiškai. Suinteresuoto asmens nuomone, butą A. G. galėjo palikti išvažiuodama į kelionę tik prižiūrėti. Suinteresuoto asmens nuomone, iš tokio teksto galima spręsti, kad kapą tvarkyti pavedė ne po mirties, o nuo dokumento surašymo. Suinteresuotas asmuo išreiškė poziciją, kad A. G. svetimiems žmonėms negalėjo palikti savo turto.

Pareiškimas tenkintinas.

Pažymėtina, kad asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl asmeninio testamento kreipėsi 2016-01-26, t. y. praėjus tik 11 dienų po testatorės A. G. mirties.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; testatoriaus valios išraiška; asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas, asmeninio testamento sudarymo tvarką ir formą reglamentuojančių teisės normų tikslą, yra pažymėjęs, kad, atsižvelgiant į asmeninio testamento tikslą – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju, įstatyme nustatytais testamento sudarymo reikalavimais siekiama užtikrinti, jog testatoriaus vidinė valia atitiktų jos išorinę išraišką testamente. Kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties, tai CK 5.30 straipsnio normos pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009). Dėl to teismas, nagrinėdamas prašymą patvirtinti asmeninį testamentą, patikrina, ar jis atitinka CK 5.30 straipsnyje nustatytus reikalavimus asmeninio testamento formai, turiniui, ar jame yra išreikšta testatoriaus valia dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Testatoriaus valia yra esminis būtinas testamento elementas; ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties. Įstatyme įtvirtinta testamento ir konkrečiai – asmeninio testamento samprata neleidžia patvirtinti tokio asmeninio testamento, kuris neatitinka šių esminių reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Taigi visais atvejais inter alia prieš tvirtinant asmeninį testamentą turi būti patikrinama, ar pateiktame tvirtinti testamente išreikšta testatoriaus valia būtent dėl paveldėjimo ir ar ji išreikšta tinkamai. Itin atidžiai būtina vertinti asmens valią, išreikštą nebūdingomis sandoriui (asmeniniam testamentui) sudaryti aplinkybėmis. Jei valia buvo išdėstyta tik konkrečiu tikslu, be pakankamo pagrindo negalima valios išreiškimo tikslo aiškinti plečiamai, nes tai gali iškreipti arba net iš esmės pakeisti asmens valią (Lietuvos Aukščiausiojo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pasisakyta, kad atsiradus poreikiui aiškinti vienašaliame sandoryje – testamente išdėstytą testatoriaus tikrąją valią, taikytinos sutarčių aiškinimo taisyklės, (CK 1.63 straipsnio 5 dalis, 6.193–6.195 straipsniai), atsižvelgiant į teisės aktais nustatytus šio sandorio ypatumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2004).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad prašomas patvirtinti testamentas atitinka įstatyme įtvirtintą imperatyvą, kad asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka. Išanalizavęs visą ginčo tekstą, įvertinęs pareiškėjos paaiškinimus apie A. G. būseną testamento sudarymo metu, liudytojos N. Š. parodymus apie A. G. būseną po testamento sudarymo ir jos ryšius su pareiškėja ir suinteresuotu asmeniu, teismas daro išvadą, kad ginčo tekste aiškiai ir kategoriškai išreikšta A. G. valia palikti jai priklausantį turtą po mirties pareiškėjai R. R.. Teismo vertinimu testamento dalyje, kurioje nurodoma apie paliekamą turtą, vartojamas esamojo laiko veiksmažodis „palieku“ tą aiškiai patvirtina, o tariamos nuosakos vartojimas toliau tekste („turėtų prižiūrėti“), galintis išreikšti tiek sąlygą, tiek pageidavimą, kad pareiškėja prižiūrėtų kapą, kuriame A. G. palaidota, nepaneigia A. G. valios palikti jai priklausantį turtą po mirties pareiškėjai. Suinteresuoto asmens nuomonė dėl to, kad A. G. tokį tekstą galėjo surašyti tik dėl to, kad kitą dieną išvyko į kelionę ir siekė, kad būtų pasirūpinta jos butu, teismo vertinimu visiškai neteisinga, nes teksto turinys atitinka testamento sampratą (patvarkymas mirties atveju, o ne nurodymai, kaip elgtis su A. G. turtu jos kelionės metu). Kaip teisingai nurodė pareiškėjos atstovė, pagal CK 5.30 straipsnio 2 dalį, jeigu testamente per klaidą praleistas koks nors žodis arba žodis parašytas neteisingai, testamentas galioja. Todėl ginčo tekste įrašyta valiuta litai, nors nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo įvestas euras, testamento nedaro negaliojančio.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmeninis testamentas negalioja, jeigu nenurodyta jo sudarymo data ir vieta tik tuo atveju, kai testamento sudarymo datos ir vietos negalima nustatyti kitais būdais arba jos nėra aiškios iš kitų bylos aplinkybių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2005). Vadinasi, teismas iš kitų bylos aplinkybių galėtų spręsti apie asmeninio testamento sudarymo vietą. Suinteresuoto asmens argumentai, kad testamento sudarymo data tekste surašyta mažesniu šriftu ir dėl to gali būti laikoma, kad ji įterpta vėliau, niekaip nepagrįsti. Iš byloje esančios 2015-03-10 turizmo paslaugų teikimo sutarties Nr. 20150422/0310 matyti, kad A. G. turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini) 2015-04-22, todėl teismas daro išvadą, kad labiausiai tikėtina, jog testamentas sudarytas jos gyvenamojoje vietoje Šiauliuose. Todėl tikslios sudarymo vietos nenurodymas ginčo tekste, nedaro A. G. asmeninio testamento negaliojančiu. Be to, testamento sudarymo vieta paprastai neturi esminės teisinės reikšmės, išskyrus atvejus, kai, esant teisiniam santykiui su tarptautiniu elementu, reikia nustatyti paveldėjimo santykiams taikytiną teisę pagal tarptautinės privatinės teisės normas, o tai nagrinėjamu atveju nenustatinėtina.

Asmeninio testamento galiojimui neturi reikšmės ir tai, kad dokumentas pavadinamas kitaip ar pavadinimas jam iš viso nesuteiktas, jeigu jo turinys atitinka testamento sampratą (patvarkymas mirties atveju). Tačiau tais atvejais, kai iš turinio suprantama, jog dokumento paskirtis kita, nors jame ir yra užuominų apie palikimą, toks dokumentas paprastai nelaikytinas asmeniniu testamentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-248/2015). Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo išreiškė nuomonę, kad pareiškėjos pateiktas dokumentas yra be pavadinimo, todėl negali būti laikomas testamentu. Kaip minėta, iš ginčo teksto aišku, kad A. G. surašė patvarkymą po savo mirties, todėl pavadinimo nenurodymas neturi teisinės reikšmės.

Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad A. G. surašytas ginčo tekstas atitinka sandoriams, taip pat ir vienašaliams, būdingą paskirtį – sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnis), t. y. aiškiai išreikštas A. G. patvarkymas po mirties palikti turtą pareiškėjai, jis gali būti laikomas tikslingu valiniu aktu, nukreiptu į palikimo paskirstymą, todėl A. G., 2015-04-21 surašytas testamentas, tvirtintinas kaip asmeninis testamentas.

Pažymėtina, kad asmeninio testamento patvirtinimas teismo nutartimi nereiškia, kad vėliau nebegalimi ginčai dėl tokio testamento turinio ar testatoriaus būklės jo sudarymo metu. Priešingai, testamentą patvirtinus teismui, jis įgauna teisinę galią ir suteikia teisę testamente nurodytiems asmenims priimti palikimą, jo atsisakyti, gauti paveldėjimo teisės liudijimą, o suinteresuoti asmenys įgyja teisę pareikšti teisme ieškinius dėl testamento pripažinimo negaliojančiu dėl testatoriaus neveiksnumo, jo valios trūkumų sudarant testamentą ir kitų priežasčių bei naudotis kitomis juridinėmis savo teisių gynimo priemonėmis, kurios taikomos oficialiesiems testamentams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 582 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Patvirtinti A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, surašytą 2015-04-21, kuriuo A. G. po savo mirties paliko turtą pareiškėjai R. R., a. k. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teisme.