Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas, sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Kukaičiui, gynėjui advokatui Anatolijui Svilai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 2016-01-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. - laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. 2016-10-24 apie 23.45 val., bute esančiame adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. P. smurtavo prieš savo sugyventinę L. S., t.y. sudavė ranka į veido sritį bei smaugė ją sukeldamas pastarajai fizinį skausmą.

R. P. teisme kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad su L. išgėrinėjo, įvyko konfliktas. Jis pamena, kad keikėsi vienas ant kito, jis sugriebė L. už kaklo, nes nusibodo klausyti keiksmažodžių. Jam nežinoma, iš kur atsirado kraujas. Buvo prie kriauklės, tačiau nepamena priežasties. Tai trečias kartas, kai jis taip elgiasi. Visi smurto kartai išgėrus alkoholio. Jis atsiprašė L., gailisi dėl savo veiksmų.

Nukentėjusioji L. S. teisme parodė, kad atvažiavo draugas, jie išgėrinėjo, susiginčijo su R., nes ji yra labai pavydi. Dažnai kyla konfliktai dėl alkoholio. Gal ji kažką negražaus pasakė, R. suėmė jai už gerklės, kad ji nešnekėtų. Jai bėgo kraujas iš nosies. Taip dažnai būna. R. buvo tik už kaklo suėmęs, į veidą nesudavė. Ji nepamena, kodėl pasakė, kad jai sudavė į veidą. Ji pavydi, nes R. bendrauja su kitomis moterimis. Ją fotografavo policijos komisariate, sužalojimai nuo smaugimo. Jai nebuvo skausmo, visiškai neskaudėjo. Ji visko nepamena. Išgėrus sakė, kad jai davė į nosį. Dabar nežino, ar jai trenkė į nosį.

Liudytoja E. K. teisme parodė, kad gavome pranešimą apie įvykį dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykę laiptinėje sutiko neblaivią pilietę, kuri aiškino, kad kaltinamasis naudojo prieš ją smurtą, griebė už kaklo. Moteris visų aplinkybių paaiškinti negalėjo, buvo susijaudinusi ir labai neblaivi. Jie skambino į duris kelis kartus. Po kažkiek laiko R. P. jas atidarė. Neblaivi pilietė pati pradėjo konfliktuoti, provokuoti. Buvo iškviesta greitoji, bet moteris atsisakė nuo pagalbos. Jie abu asmenis pristatė į policijos komisariatą. Ant moters kaklo buvo smurto požymiai. Komisariato patalpose ji norėjo apžiūrėti pilietę, bet ši to labai nenorėjo, po to sutiko. Pas moterį ant rankos, žasto srityje, buvo senesnės mėlynės. Paklausus, jai paaiškino, kad sugyventinis naudoja prieš ją smurtą, bet jai patinka, nes ji jį myli ir tai normalu. Ji aiškino, kad šį kartą jai buvo sudavęs į nosį, kur matėsi sukrešėjęs kraujas.

Liudytojas N. A. teisme parodė, kad buvo iškvietimas dėl smurto. Atvykę rado laiptinėje neblaivią moterį. R. P. atidarė duris iš antro karto. Moteris aiškino, kad šis ją sumušė, kad smaugė, davė į nosį. Jie moteriškei rekomendavo važiuoti į ligoninę, nes buvo sužalota nosies pertvara, nosis buvo deformuota. Ant kaklo buvo nubrozdinimai ir kraujosruvos. R. P. sakė, kad kilo konfliktas, kad nukentėjusioji nenorėjo išeiti iš buto. Moters apykaklė buvo kruvina.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, matyti, kad 2016-10-24 apie 23.54 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją smaugė jos sugyventinis. Įvykio vietoje nustatė, kad policiją kvietė L. K., 2016-10-24 apie 23 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus sugyventinis R. P. konflikto metu paėmęs pareiškėją už kaklo smaugė, sudavė kumščiu į nosį, akivaizdžiai matėsi smurto žymės. R. P. aiškino, kad nesmurtavo prieš L. K. (b. l. 5-7).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2016-10-24 23.53 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Savanorių pr. 21 pranešėją smaugė jos sugyventinis, GMP nereikia, laukia laiptinėje (b. l. 9, 10).

Iš fotonuotraukų matyti užfiksuoti nukentėjusiosios sužalojimai (b. l. 16-17).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad R. P. naudojo fizinį smurtavo prieš savo sugyventinę L. S.. Iš nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų teismas nustatė, ką pripažino ir kaltininkas, kad L. S. konflikto metu buvo smaugiama, dėl ko ant jos kaklo liko žymės ir kūno sužalojimai, patvirtinantys smaugimo požymius. R. P. teismui nepatvirtino sudavęs smūgį nukentėjusiajai į veidą. Nukentėjusioji L. S. teisme teigė, kad R. buvo tik už kaklo suėmęs, į veidą nesudavė. Spręsdamas dėl tokių parodymų teismas vertino liudytojų E. K. ir N. A. teisme duotus parodymus apie tai, kad atvykus pagal iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje L. S. jiems nurodė, kad jai kaltinamasis buvo sudavęs kumščiu į nosį, kur matėsi sukrešėjęs kraujas. Tokius liudytojų parodymus patvirtina, o kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus teisme paneigia tiek fotonuotraukos po įvykio, tiek tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto duomenys, kuriuose užfiksuoti smurto veiksmai ir dėl to atsiradę padariniai – sužalojimas ant nukentėjusiosios veido nosies srityje. Teisme apklausti liudytojai patvirtino nukentėjusios teiginius po įvykio apie tai, kad ji myli kaltinamąjį, todėl šio nesmerkia. Visi šie duomenys visumoje leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios teisme duoti parodymai nėra teisingi, o tikrąsias įvykio faktines aplinkybes ir tiesą dėl smurto veiksmų atitinka liudytojų parodymai ir juos patvirtinantys jau minėti kiti duomenys.

R. P. veiksmai dėl tyčinių smurtinių veiksmų įvertinus jų naudojimą šeimos nario sąvoką atitinkančio asmens atžvilgiu, atsižvelgiant į sukeltas pasekmes. atitinka nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

R. P. baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiosios elgesys dėl pavydo scenų (baudžiamojo kodekso 59 str. 1 d. 6 p.). Teismas neturi pagrindo akip atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinti kaltininko išreikšto gailesčio, nes R. P. nepripažino padaręs visus jam inkriminuotus neteisėtus veiksmus. R. P. baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas tiek kaltininko pripažinimu, tiek teismo įsitikinimu turėjo įtakos smurtiniams veiksmams.

Pagrindo atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. R. P. būdamas teistas (b. l. 40-44) už analogiškas 2 veikas, teistumui neišnykus ir netrukus po jam skirtos bausmės pabaigos vėl padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą. Praeityje jis baustas administracine tvarka (b. l. 35), yra nedirbantis, teisme gailėjosi dėl neteisėtų veiksmų ir teigė atsiprašęs nukentėjusiosios. Teismas įvertinęs praeityje užfiksuotą R. P. neteisėtų smurtinių veiksmų skaičių, jo nusikalstamos veikos recidyvą vos baigus atlikti teismo skirtą laisvės apribojimo bausmę, kuri asmens nesulaikė nuo naujos analogiškos veikos padarymo, mato pagrindą siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo skirti arešto bausmę, jos dydį nustatant žemiau sankcijos vidurkio dėl veikos turinio ir nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybes ir jos santykio su kaltininko neblaivumu. Įvertinus bylos nagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu taikant baudžiamojo kodekso 64¹ str. nuostatas.

R. P. proceso metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.

Teisme buvo gautas Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 34,74 EUR teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis, kur reglamentuotas advokato darbo apmokėjimas, numato galimybę teismui pripažinus kaltinamąjį kaltu priimant nuosprendį nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo pagreitinto proceso tvarka. Tokiu atveju įstatymas numato privalomą gynėjo dalyvavimą procese. Dėl to teismas gynėją R. P. skyrė nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Remiantis suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K–322/2014) tokiais atvejais Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl išlaidų priteisimo negali būti tenkinamas.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 48 parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu R. P. skirti galutinę bausmę 32 (trisdešimt dviejų) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str. į bausmės laiką įskaityti R. P. sulaikymo laiką nuo 2016-10-25 iki 2016-10-26 kaip atliktą vieną arešto parą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Atmesti Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl 34,74 EUR teisinės pagalbos išlaidų už R. P. gynybą priteisimo.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.