Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-988/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-03
Bylos Nr.
1A-494-988/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19105-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Marijus Kursevičius, Valerij Lauš
Advokatai
Augustinas Vaičiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-494-988/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19105-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.4.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) ir Dariaus Prankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Aistei Bareikei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Jancevčiui,atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. P. gynėjui advokatui Augustinui Vaičiūnui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos R. P. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 68 straipsniu, S. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) vienerių metų 8 mėnesių terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 26 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš S. P. išieškota automobilio Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų sumą – 12 920 Eur valstybės naudai.

S. P. skirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo), specialios teisės sustabdymas (teisės vairuoti transporto priemones) – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2023 m. gegužės 26 d. apie 17.27 val., Trakuose, Aukštadvario gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „D.“ nuosavybės teise priklausantį automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2023 m. gegužės 26 d. 18.01 val., nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės S. P. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendį dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir paskirti jam įmanomai trumpiausią uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą bei konfiskuoti įmanomai mažiausią dalį automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos.

2.1. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių griežtumo, pernelyg sureikšmino atliktų veiksmų pavojingumą, tinkamai ir išsamiai neanalizavo ir nevertino išimtinai teigiamai apelianto asmenybę apibūdinančių duomenų, t. y. neįvertino visų atitinkamam sprendimui priimti reikšmingų bylos aplinkybių, kas lėmė pernelyg griežtų, teisingumo ir protingumo kriterijų neatitinkančių baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimą.

2.2. Pabrėžiama, kad teismas neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikymas ar minimalus jos taikymo termino nustatymas, šiuo atveju butų neteisingas bei neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, nes S. P. buvo nustatytas 1,93 promilių neblaivumas, nusikalstama veika padaryta mieste, tokiu paros metu, kai eismas įprastai yra pakankamai intensyvus, taip keldamas padidintą pavojų ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Visgi, jokių kitų teisinių argumentų, lėmusių, dėl kokių priežasčių nebuvo paskirtas minimalus uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas, pirmosios instancijos teismas nepateikė, o duomenų, apibūdinančių asmenybę, spręsdamas dėl minėtosios baudžiamojo poveikio priemonės termino iš esmės net nevertino.

2.3. Apeliantas pažymi, jog baudžiamojon atsakomybėn yra traukiamas pirmą kartą, niekada nebuvo baustas už analogiškus nusižengimus (teisės pažeidimus), turi tik vieną galiojančią administracinę nuobaudą už pakankamai mažareikšmį KET pažeidimą, be to, niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus. Nusikalstama veika buvo padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms. Sprendimą bylai aktualiu laiku vairuoti transporto priemonę priėmė išimtinai subjektyviai netinkamai įvertinęs savo būklę, nors tą pačią dieną buvo vartojęs alkoholio. Dėl tokio neatsakingo, absoliučiai nepateisinamo savo elgesio nuoširdžiai gailisi, supranta, kad vairavimas neblaiviam kelia didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, gali lemti sunkias, negrįžtamas pasekmes, kurių šiuo atveju pavyko išvengti. Bylos medžiagoje esančioje charakteristikoje yra apibūdinamas kaip drausmingas, sąžiningas, reiklus sau ir kolegoms, tiksliai, atsakingai, itin kruopščiai atliekantis visas darbo užduotis bei funkcijas. Aktyviai dalyvauja svarbioje visuomeninėje veikloje, susijusioje su įvairiausių labdaros organizacijų rėmimu. Pastaruoju metu didžioji paramos dalis skiriama nuo Rusijos Federacijos sukelto karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms. Visų šių, byloje esančių duomenų, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neanalizavo, nevertino, dėl jų nepasisakė.

2.4. Taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai ir išimtinai formaliai nurodė, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas atitinka proporcingumo principą, tačiau nepateikė jokių tokio sprendimo argumentų ir motyvų, be to, nevertino, ar turto konfiskavimas tokioje apimtyje atitinka apelianto asmenybę išimtinai teigiamai apibūdinančių duomenų visumoje.

2.5. Akcentuojama, jog baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teismo buvo prašoma įvertinti galimybes taikyti dalį konfiskuotino turto vertės, tačiau nuosprendyje tai padaryta nebuvo. Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apelianto asmenybę išimtinai teigiamai apibūdinančius duomenis, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaip valstybės išreikšto pasitikėjimo nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu esmę, darytina išvada, kad visos automobilio Jaguar XF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos – 12 920 Eur konfiskavimas yra neproporcingas.

3. Posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. P. gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonių – prašoma sutrumpinti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą bei konfiskuoti įmanomai mažiausią dalį automobilio „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nenustačius kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

5. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 metams 8 mėnesiams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.

6. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

7. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad S. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Ši koncentracija gana ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat beveik 5 kartus viršija ribą, nuo kurios asmuo jau traukiamas administracinėn atsakomybėn. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. nesugebėjo tinkamai valdyti automobilio, nes atsitiktinis kelių eismo dalyvis, pamatęs pavojingai manevruojantį automobilį, pranešė apie tai policijos pareigūnams, įtardamas neblaivų vairuotoją (b. l. 5). Pabrėžtina, kad S. P. automobilis pavojingai manevravo kelyje Trakuose, Aukštadvario gatvėje, miesto teritorijoje, darbo dienos pavakarę (17.27 val.), kuomet eismas paprastai yra intensyvesnis. Policijos pareigūnai, sustabdę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens vairuojamą automobilį, patvirtino, kad nuo S. P. akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, tai užfiksuota ir neblaivumo nustatymo akte (b. l. 9). Apklaustas S. P. parodė, kad su pažįstamais vakare gėrė alkoholinius gėrimus (alų, viskį) bare, grįžo namo paryčiais. Atsikėlęs apie 14-15 val., jis išgėrė dar apie 100 g trauktinės 40 laipsnių stiprumo. Taigi kaip matyti iš paties S. P. parodymų, jis vairavo transporto priemonę praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, kas tik patvirtina neatsakingą jo požiūrį į kelių eismo saugumą. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. P. laikotarpyje 2017-2022 m. 10 kartų baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 51-54). Nors padaryti nusižengimai ir nėra labai šiurkštūs (susiję su greičio viršijimu, automobilio statymu draudžiamose vietose), didžioji dalis jų padaryti ankstesniais metais, todėl jie pagrįstai įvertinti kaip neturintys esminės reikšmės BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos laidavimo sąlygos (laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) konstatavimui. Vis dėlto, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo, administracinių nusižengimų faktai yra vieną iš aplinkybių, kurią būtina vertinti taikant baudžiamojo poveikio priemones ir nustatant jų trukmę.

8. Skundo prašymas sutrumpinti draudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą grindžiamas ir teigiama asmenybės charakteristika, nepalankiai susiklosčiusiomis aplinkybėmis. Iš tiesų apeliantas turi pastovų darbą, yra charakterizuojamas teigiamai, prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. S. P. turėjo suprasti, jog negali vairuoti transporto priemonės dėl iš vakaro bei tą pačią dieną suvartoto nemažo kiekio alkoholio, tačiau šios aplinkybės vis dėlto nebuvo kliūtis vairuoti transporto priemonę. Pabrėžtina, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neabejotinai kelią grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems asmenims, jų turtui, dėl to toks elgesys turi sukelti ir atitinkamas neigiamas pasekmes pažeidėjui.

9. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimo, susijusio su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Apeliantui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas 1 metams 8 mėnesiams, t. y. žymiai mažesnis negu įstatyme nustatytas vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir S. P. asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per griežtas. Siekdamas užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą draudimą naudotis nurodyta specialia teise, nustatė tinkamą jos terminą, todėl nėra jokio pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį.

Dėl turto konfiskavimo

10. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. P. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Jaguar XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį ne jam pačiam, o UAB „D.“. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas ne dėl minėto automobilio konfiskavimo, o jo vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, kadangi baudžiamajame įstatyme trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamos veikos padarymui jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės apsaugomos taikant BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą turto vertės išieškojimą.

12. Pagal teismų praktiką atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimas dėl turto (ne) konfiskavimo, atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu ir individualizuotas, visoms byloje esančioms šiam klausimui išspręsti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių aplinkybių, nes tokiu atveju būtų pažeisti išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo bei teisingumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019).

13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į proporcingumo principą, kurį taikant turi būti vertinamos ne tik teisinės, tačiau ir faktinės aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

14. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą išieškoti visą automobilio vertę grindė baudžiamojo įstatymo nuostatomis, jog nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme bei nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privaloma. Nors šioje byloje susiklostė kitokia situacija, S. P. nebuvo nuteistas, jam nepaskirta bausmė, o priešingai, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokiu atveju, kaip jau minėta, turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.

15. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams, kad pagal nusikalstamą veiką ir jį padariusį asmenį charakterizuojančias aplinkybes, automobilio vertę, visiškas automobilio vertės išieškojimas būtų neproporcinga priemonė. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018).

16. Nagrinėjamoje byloje S. P. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas reiškia, kad jo teisinė padėtis tapo ženkliai palengvinta, jis nepatyrė tokių neigiamų padarinių kaip bausmė, teistumas, atsirandančių asmenį pripažinus kaltu. Pirmosios instancijos teismas laidavimo terminą nustatė vieneriems metams, užstato netaikė. Skundžiamu nuosprendžiu S. P. buvo skirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), kurios terminas nustatytas mažesnis nei vidurkis.

17. Nagrinėjamu atveju paskyrus dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą išieškant visą automobilio vertę, apelianto suvaržymų apimtis nėra akivaizdžiai neproporcinga, o jo interesai nebuvo apriboti daugiau nei būtina. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo taikymo apimties atsižvelgtina į tai, kad S. P. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta 1,93 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokia koncentracija gana ženkliai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, be to, nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad S. P. elgesys vairuojant automobilį buvo išties pavojingas. Tai patvirtina minėtos pranešėjo nurodytos aplinkybės apie pavojingai manevruojantį automobilį, taip pat ir S. P. parodymai apie alkoholio vartojimo aplinkybes, kai iš vakaro vartojęs alkoholį, įvykio dieną tai tęsė ir vairavo automobilį miesto ribose. Nors Trakų miestas pagal eismo intensyvumą negali prilygti Vilniui ar kitam didesniam miestui, tačiau šios aplinkybės nemažina apelianto padarytos veikos pavojingumo, kadangi tuo metu gatvėje buvo kiti eismo dalyviai. Taigi teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. P. pavojingai vairavo automobilį, būdamas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio, kas sudaro pagrindą spręsti apie padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kuris nėra laikytinas mažesniu nei kitos panašaus pobūdžio veikos padarytos analogiškomis aplinkybėmis.

18. Sprendžiant dėl išieškotino turto vertės nustatymo vertinamos ne tik aukščiau aprašytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir apelianto asmenybė. S. P. anksčiau nėra padaręs nusikalstamų veikų (b. l. 68), tačiau ne kartą baustas už administracinių nusižengimų padarymą. Jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, dirba. Pažymima ir tai, kad apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama S. P. asmenybei bei jo visuomeninei veiklai, nurodoma, kad jis ir jo vadovaujama įmonė užsiima įvairia pozityvia ir labdaringa veikla, gauna padėkas ir pan.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės yra reikšmingos ir gali būti įvertintos kaip S. P. asmenybę teigiamai charakterizuojančios. Tačiau kartu pažymima, kad apelianto teigiama visuomeninė veikla yra tik viena iš aplinkybių, kuri apibūna jo asmenybę. Sprendžiant dėl turto konfiskavimo proporcingumo ir šiuo tikslu vertinant S. P. asmenybę, teismų praktikoje paprastai didesnė reikšmė suteikiama to asmens šeiminei padėčiai, gaunamoms pajamoms, turtinei padėčiai, turimiems kreditiniams įsipareigojimams, darbinei veiklai ir pan. Šių aplinkybių kontekste atkreipiamas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie apelianto gaunamų pajamų dydį (skirtingai nei duomenis apie S. P. visuomeninę veiklą, gynėjas teismui tokių duomenų nepateikė) bei jo turtinę padėtį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. P. 2023 m. gegužės 30 d. duomenimis dirbo penkiose įmonėse (b. l. 55), iš kurių bent vienoje užėmė direktoriaus pareigas, bei yra vienos iš šių įmonių akcininkas. S. P. susituokęs, turi du vaikus, iš kurių tik vienas yra nepilnametis (17 metų). Byloje nėra duomenų, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė itin apsunkintų apelianto ir jo šeimos gyvenimą ar taptų sunkiai įgyvendinamu finansiniu įsipareigojimu. Šie duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas visos automobilio vertės konfiskavimas nėra aiškiai neproporcingas apeliantui, atsižvelgiant tiek į jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tiek į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos konfiskuotino automobilio vertės (12 920 Eur) išieškojimas yra proporcinga priemonė įstatymo keliamiems tikslams pasiekti ir jį yra būtina įstatymo leidėjo siekiamų tikslų įgyvendinimui, visuomenės saugumo kelių eismo srityje užtikrinimui, S. P. atgrasymui nuo naujų nusikalstamų veikų. Akivaizdu, kad tokia priemonė apeliantui sukels atitinkamus finansinius nepatogumus bei suvaržymus, tačiau toks baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neprieštarauja proporcingumo bei teisingumo principams. Todėl ir ši apeliacinio skundo dalis atmetama.

21. Apibendrinant nagrinėjamą situaciją, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamame Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. liepos 12 d. nuosprendyje buvo tinkamai išspręstas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo ir jų apimties nustatymo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti, o S. P. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės S. P. apeliacinį skundą atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Marijus KursevičiusValerij LaušDarius Pranka