Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Moto Ng“ atstovei advokatei Vilmai Volkovienei, atsakovei S. R. ir jos atstovei advokatei Kristinai Grigaliūnienei, atsakovei S. K. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Moto Ng“ ieškinį atsakovėms S. R. ir S. K. dėl sumokėto depozito priteisimo ir pagal atsakovės S. K. priešieškinį dėl nuomos mokesčio skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau UAB) „Auto Moto Ng“ teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti ieškovei iš atsakovių S. R. ir S. K. solidariai 900,00 Eur skolos, penkis procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos 900,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir jos atstovai – advokatė ir bendrovės vadovas – teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė NATO kariams teikia apgyvendinimo paslaugas. Ieškovo vadovas N. G. buvo pažįstamas su atsakove S. R.. Mirus S. R. ir S. K. tėvams liko laisvas butas, adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi N. G. ieškojo būsto Šiaulių mieste NATO kariams apgyvendinti, 2021-10-21 per Messenger programėlę jis užklausė S. R. ar jos su seserimi nenorėtų išnuomoti buto. Nurodė, kad turi nuomininką USA pilietį, be vaikų ir gyvūnų, be jokių rūpesčių, su jo garantija, iš karto sumokant depozitą. Nuomininkas galėtų įsikelti nuo lapkričio mėnesio. Atsakovė nurodė, kad ji su seserimi turi butą sutvarkyti, paruošti nuomai. Nurodė, kad tada kalbėsime dėl kainos. Lapkričio 4 d. ieškovei buvo nurodyta, kad butas yra sutvarkytas bei gali būti apžiūrėtas ir buvo įvykdyta buto apžiūra tą pačią dieną.

Ieškovė akcentavo, kad šalių susitarimu buvo sutarta už vieno mėnesio buto nuomą mokėti 600,00 Eur, įskaitant komunalinius mokesčius. S. R. nurodė, kad norės dviejų mėnesių depozito ir vieno mėnesio į priekį. Kadangi nuomininkas keliasi į būstą ne nuo mėnesio pradžios, ji nurodė, kad paskaičiuos pagal dienas. 2021 m. lapkričio 8 d. N. G. iš UAB „Auto Moto Ng“ bendrovės kasos išėmė 1800,00 Eur, kuriuos grynais pinigais, kartu dalyvaujant bendrovės darbuotojui D., sumokėjo S. R. ir S. K..

Ieškovė pažymėjo ir tai, kad minimame bute du asmenys gyveno nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. kovo mėnesio 15 d. Kas mėnesį atsakovėms grynais pinigais buvo mokami sutarti 600,00 Eur, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai nuomininkai gyveno ar ne. Atsakovių buvo prašoma pasirašyti būsto nuomos sutartį, išrašyti sąskaitas dėl sumokėtų nuomos mokesčių, tačiau tiek nuomos sutarties pasirašymas, tiek sąskaitų ieškovei išdavimą atsakovės vilkino, nurodant skirtingas priežastis.

Ieškovė akcentavo ir tai, kad N. G. paprašius leisti savo sąnaudomis pasikeisti tam tikrą namų buitinę techniką bei baldus buvo duotas sutikimas, tačiau supirkus visą reikiamą buitinę techniką bei baldus atsakovės atsisakė išvežti iš nuomojamo buto senus baldus bei techniką. Be to, nuomotojos nuomos sutarties vykdymo laikotarpiu neišsprendė kitų su nuomojamu būstu susijusių problemų, t. y. blogo kvapo iš buto kanalizacijos, dėl ko asmenų gyvenimas šiame bute buvo apsunkintas. Kadangi atsakovės neužtikrino nuomojamo būsto tinkamos būklės, nuomininkai buvo priversti išsikelti ir ieškovui teko NATO kariams ieškoti kitą būstą. Nuomojamo buto raktai S. R. buvo grąžinti 2022-03-15, todėl ieškovė laiko, kad nuomos sutartis tęsėsi iki minėtos dienos.

Ieškovė akcentavo, kad už būsto nuomą už 2021 m. gruodį, 2022 m. sausį ir vasarį buvo sumokėta, o už laikotarpį iki 2022-03-15 nuomos mokestis, t. y. 300,00 Eur išskaičiuoti iš Ieškovo sumokėto depozito, todėl atsakovės turi pareigą grąžinti likusią 900,00 Eur depozito (užstato) sumą.

Šią sumą prašo priteisti ieškovė, taip pat prašo priteisti ir procesines palūkanas.

Dėl pareikšto priešieškinio ieškovė akcentavo, kad reikalavimą dėl nesumokėto nuomos mokesčio atsakovė pareiškė tik po ieškinio pareiškimo. Iki tol atsakovė ar atsakovės tokio klausimo nėra kėlusios.

Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės sutinka su ieškovės ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad su ieškove buvo sudaryta žodinė gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, tačiau nesutinka su ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, kad ieškovė su atsakovėmis vykdė atsiskaitymus grynaisiais pinigais – mokėjo joms depozitą ir nuompinigius pagal šią nuomos sutartį.

Atsakovės akcentavo, kad ieškovė yra juridinis asmuo ir jos buhalterinės apskaitos tvarkymas, ūkinių operacijų įforminimas ir atsiskaitymas su kitais asmenimis grynaisiais pinigais yra griežtai reglamentuojamas teisės aktais. Jokie ieškovės pateikti duomenys nepatvirtina, kad tokie atsiskaitymai vyko.

Atsakovė byloje S. K. pareiškė ieškovei priešieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš atsakovės 2 540 Eur nuompinigių, 600 Eur nuostolių atlyginimo, penkių procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio teismui pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Be aplinkybių nurodytų atsiliepime atsakovė nurodė, kad nuomos santykiai truko nuo 2021-11-08 iki 2022-03-15, ieškovė buvo įsipareigojusi mokėti po 600 Eur dydžio nuompinigius už kiekvieną gyvenamosios patalpos nuomos mėnesį. Atsakovė akcentavo, kad ieškovės nurodymu buvo atlikti smulkūs remonto darbai.

Ieškovė norėjo pakeisti kai kuriuos baldus ir buitinę techniką. Šalims dėl to nesutarus 2022 m. kovo mėnesio 15 d. nuomos santykiai faktiškai nutrūko. Kitai atsakovei byloje buvo grąžinti buto raktai. Nesant duomenų, kad su atsakove S. K. buvo atsiskaityta, ji priešieškiniu prašo priteisti nuompinigius už visą sutarties laikotarpį.

Atsakovė akcentavo ir tai, kad nuomotojas, šiuo atveju ieškovė UAB „Auto Moto Ng“ savalaikiai neįspėjusi nutraukė nuomos sutartį, nors turėjo įspėti prieš vieną mėnesį, sudarė sąlygas, kad atsakovė už tą mėnesį negavo nuomos pajamų – 600 Eur. Atsakovė S. K. laiko, kad tai yra jos negautos pajamos, t.y. atsakovės patirti nuostoliai, ir jas teismo prašo priteisti.

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

Dėl teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo.

Kiekvienos civilinės bylos nagrinėjimą sudaro kelios esminės stadijos – konkrečių bylos esminių faktinių aplinkybių nustatymas, tokių aplinkybių kvalifikavimas, tai yra atitinkamos teisės normos ar normų joms vertinti parinkimas, bei ginčo pagal identifikuotų normų reguliavimą išsprendimas. Faktinių aplinkybių nustatymas yra teismo įvertinimas, ar konkrečios aplinkybės egzistavo ir yra įrodinėjimo procesas civiliniame procese. Įrodinėjimo procese besirungiančios šalys siekia įtikinti teismą joms palankių aplinkybių egzistavimu bei joms nepalankių aplinkybių neegzistavimu. Taigi iš esmės kiekviena aplinkybė konkrečioje byloje yra įrodinėjama. CPK 182 straipsnis numato atvejus, kada kai kurių aplinkybių nereikia įrodinėti. Minėto straipsnio pirmosios dalies 5 punktas nurodo, kad neįrodinėtinos aplinkybės, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais.

CPK 187 straipsnis, reglamentuojantis faktų pripažinimą, nurodo, kad šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą. Teismas gali laikyti pripažintą faktą nustatytu, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes ir nėra šalies pareikštas dėl apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą. Taigi faktų pripažinimą konstatuoja teismas, jeigu įsitikina, kad pripažinimas atitinka bylos aplinkybes.

Nors šios bylos procesiniuose dokumentuose nurodoma, kad šalys pripažįsta, jog buvo sudaryta žodinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), sutartis tarp ieškovės ir atsakovės S. K., teismas šioje byloje turi pareigą nustatyti tarp ko ir kokiomis sąlygomis toks sandoris buvo (ar nebuvo) sudarytas.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste nelaiko, kad šalys pripažino aplinkybes dėl sutarties sudarymo ir nelaiko tai faktų pripažinimu CPK 187 straipsnio prasme, nes, teismo vertinimu, tai neatitinka bylos aplinkybių.

VĮ Registrų centras duomenimis neabejotinai nustatyta, kad minėto buto savininkė yra atsakovė S. K. Butas asmeninės nuosavybės teise atsakovei priklauso nuo 2003 m. birželio 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Taigi šitas butas gali būti išnuomotas pačios atsakovės arba kitų asmenų jos pavedimu ar sutikimu. Tokiu atveju teismas turi įsitikinti, ar pati savininkė buvo sudariusi tokį susitarimą arba, ar savininkė buvo tokią sutartį sudariusi per atstovą pagal reglamentavimą, numatytą CK XI skyriuje.

Byloje yra pateikiamas susirašinėjimas FC Messenger programoje tarp atsakovės S. R. ir ieškovo vadovo N. G. Pagal reiškiamą ieškinį ir pagal reiškiamą priešieškinį susirašinėjimas turėtų būti vertinamas kaip dviejų atstovų - S. K. atstovės ir juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės atstovo - susirašinėjimas. Teismas vertindamas susirašinėjimo turinį negali daryti tokios išvados, kad susirašinėdamas N. G. veikė kaip bendrovės vadovas, o S. R. - kaip S. K. atstovė. Susirašinėjimą su S. R. N. G. pradeda 2021 m. spalio 21 d. (bylos Pirmas failas 55, 56 lapai), jog turi potencialų nuomininką (nurodoma „žmogų“) atsakovių tėvukų butui - JAV pilietį, be vaikų, be gyvūnų, be rūpesčių. N. G. akcentuoja savo garantijas. Nors pradedant šį santykį N. G. ir buvo juridinio asmens vadovu, teismas nenustato, kad jis veikė juridinio asmens vardu ir jo interesais, priešingai, jokių duomenų apie bendrovę kaip sandorio šalį susirašinėjime nėra.

Teismas konstatuoja, kad joks rašytinis dokumentas dėl nuomos teisinių santykių šioje byloje nebuvo sudarytas. Ieškovė, kuri nurodė, kad gyvenamųjų patalpų subnuoma yra jos ūkinė komercinė veikla, paprastai rašytinių sutarčių nesudaro, tokių sutarčių registro ar žurnalo neveda. CK 6.579 straipsnis, reglamentuojantis gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties formą, nurodo, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaroma raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. Nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu. Pagal šį reguliavimą, nors ir nėra privaloma sudaryti nuomos sutartį žodine forma, kai nuomininkas yra juridinis asmuo, visgi žodinė forma labiau taikoma ir skirta tokiems santykiams tarp fizinių asmenų. Nors tokių rašytinės formos sutarčių nesudarinėdama ieškovė nesielgė neteisėtai, visgi teismas tokios laikysenos negali laikyti atsakinga, atidžia ir rūpestinga.

Kaip teismas jau minėjo, kiekvienos aplinkybės įrodinėjimas byloje yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Kai kurių aplinkybių įrodinėjimas teisme gali būti sudėtingas ir teismas daro tik logines ir tikėtinas išvadas, jog labiau tikėtina, kad tokios aplinkybės egzistavo arba neegzistavo. Tačiau juridinio asmens sudaromi sandoriai ar juridinio asmens atliekamos finansinės operacijos, teismo vertinimu, yra nesudėtingai civiliniame procese įrodinėtinos aplinkybės. Taip yra dėl reikalavimų, keliamų juridinio asmens finansinių operacijų apskaitai. Buhalterinės apskaitos įstatymas reikalauja, kad kiekviena juridinio asmens finansinė operacija būtų fiksuota ir atspindėta to asmens buhalterinėje apskaitoje. Paprastai neturi kilti abejonių ir dėl tvarkingai bei atsakingai veikiančių juridinių asmenų sudarytų sandorių faktų. Teismas pripažįsta, kad ginčai kyla dėl sandorių vykdymo ar sandorių sąlygų, tačiau dėl paties sandorio sudarymo fakto ginčai neturėtų kilti. Juridinio asmens sudarytas sandoris, kuris savaime implikuoja tam tikrų finansinių operacijų buvimą, atsispindi įmonės finansiniuose dokumentuose ir kituose įmonės vedamuose dokumentuose ar dokumentacijoje apskritai.

Pagal gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį nuomininkas moka nuomos kainą - nuompinigius. Ieškovė laiko, kad šalių buvo sutarta, jog nuomos kaina kas mėnesį yra 600 Eur. Tačiau byloje nėra jokio šią finansinę operaciją patvirtinančio įrodymo. Teismo vertinimu, tuo atveju, jeigu tokia sutartis būtų sudaryta, bendrovė negalėtų nevykdyti savo prievolės ir nuomotojui turėtų pervesti nuompinigius. Teismas atmeta ieškovės vadovo paaiškinimus, kad kai kurių duomenų ieškovė negali fiksuoti. Nors ieškovė yra pateikusi 2021-07-22 Gynybos resursų agentūros raštą dėl NCAGE kodo ieškovei suteikimo (šis dokumentas yra popierinės bylos kopijoje 45 b.l.), teismo vertinimu, tai neatleidžia ieškovės nuo Buhalterinės apskaitos įstatymo vykdymo. Teismas sutinka, kad ieškovė galimai turi išsaugoti ir neatskleisti NATO karių tapatybių, tačiau tai nepakeičia reikalavimų juridinių asmenų veiklai ir jų finansinių operacijų apskaitai Lietuvos teritorijoje.

Byloje iš esmės yra pateiktas vienintelis bendrovės finansinis dokumentas – 2021 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderis, kuris patvirtina, kad minėtą dieną bendrovės vadovui buvo išmokėta 1800 Eur suma.

Šio dokumento parengimo metu galiojusio Vyriausybės Nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 9 punktas nurodė, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus atskaitingiems asmenims – ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaito ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu.

Taigi toks dokumentas kaip kasos išlaidų orderis vertinamas kartu su atskaitingo asmens, šiuo atveju direktoriaus N. G., avanso ataskaita ir sumokėjimą įrodančiais dokumentais. Byloje nėra jokių duomenų apie minėtų 1800 Eur panaudojimą, nėra pateikta avanso ataskaitos ar konkrečios sumos sumokėjimą įrodančių dokumentų. Todėl atmestini ieškovės vadovo paaiškinimai, kad jis iš kasos gavęs 1800 Eur šiuos pinigus tiesiog padėjęs pokalbyje su atsakovėmis ant stalo, nes akivaizdu, kad juridinio asmens vadovas, turintis aukštesnius atidumo ir rūpestingumo standartus bei prievolę tinkamai fiksuoti finansines operacijas taip elgtis negalėjo. Be to, šios aplinkybės nepatvirtino ir byloje ieškovės prašymu apklaustas liudytojas D. Ž. Tad nesant sumokėjimą įrodančių dokumentų ir avanso ataskaitos, vertinant tai, kad ieškovė vykdo veiklą, kuria nuomoja ir subnuomoja ne vieną gyvenamąją patalpą, nėra jokio pagrindo UAB „Auto Moto Ng“ 2021 m. lapkričio 8 d. kasos išlaidų orderį kaip nors susieti su buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sandoriu.

Atsakovė šioje byloje S. K. yra pareiškusi priešieškinį ieškovei. Priešieškinyje yra nurodoma, kad atsakovė neginčija sudarytos sutarties, tačiau reikalauja sumokėti nuompinigius bei žalą už vieną mėnesį. Kaip minėta, rašytinės formos sutarties byloje nėra, jokių duomenų apie valios derinimą tarp buto savininkės ir nuomininko taip pat nėra. Šalys šioje byloje taip pat labai skirtingai vertina kai kurias šio santykio sąlygas, pavyzdžiui, depozito (užstato) paskirtį ir tikslą. Ieškovė laiko, kad tai sutarties vykdymo užtikrinimas, kuris grąžinamas sutarčiai pasibaigus. Atsakovės laiko, kad tai iš esmės yra ne tik sutarties vykdymo užtikrinimas, tačiau ir mokėjimas už paskutinius nuomos mėnesius.

Nesant jokios rašytinės sutarties, iš esmės netgi nesant jokių rašytinių duomenų dėl šalių valios, teismo vertinimu, ypatingai svarbu yra šalių teisinio santykio suvokimas ir autentiška jų valia. Būtent todėl teismas atsakovės S. K. dalyvavimą pripažino būtinu teismo posėdyje ir atsakovės S. K. paaiškinimus laiko svarbiu šaltiniu šioje byloje.

Atsakovė S. K. 2023 m. birželio 15 d. vykusiame teismo posėdyje (teismo posėdžio garso įrašas, pirma dalis, nuo 1 val. 23 min.) bent keturis kartus aiškiai, nuosekliai ir nedviprasmiškai nurodė, kad ji suprato, jog nuomos santykiai bus su N. G. kaip fiziniu asmeniu. Tai buvo pirmas atsakovės ir N. G. susitikimas. Jokios informacijos ir jokių duomenų, kad jis veikia bendrovės vardu nebuvo nei atskleista, nei pateikta. Teismo vertinimu, S. K. siekis sudaryti sandorį kilo iš asmeninio pasitikėjimo N. G. kaip asmeniu. Atsakovė tikėjosi, kad nuomos kainą (nuompinigius) jai turintis sumokėti N. G.. Apie Auto Moto ar kokią kitą bendrovę jokios kalbos nebuvę ir sutartį ji ketinusi pasirašyti bei sandorį sudaryti su N. G.. Atsakovė motyvą, kodėl ji reiškianti ieškinį ieškovei UAB „Auto Moto Ng“, grindė vieninteliu argumentu, kad ieškovė ieškinį yra pareiškusi atsakovėms.

Teismas nagrinėjamo priešieškinio kontekste reikšmingu laiko ir atsakovės S. K. elgesį santykyje su ieškove. Visiškai patalpos buvo atlaisvintos ir raktai buvo grąžinti ne vėliau nei 2022 m. kovo 15 d. Atsakovė, būdama buto savininke, nei karto nuo 2022 m. gruodžio mėnesio negaudama jokių mokėjimų, jokių savo teisių gynimo priemonių nesiėmė. Teismo vertinimu, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų nustatyti bet kokį S. K. ryšį su ieškove.

CK 1.63 straipsnis reglamentuoja, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Nors įstatymo formuluotėje nurodoma „siekiama sukurti“, teisės aiškinimas ir teismų praktika laiko, kad sandoris yra asmens veiksmai, kuriais sukuriamos, pakeičiamos arba panaikinamos civilinės teisės ir pareigos. Teismas nagrinėjamos bylos kontekste spręsdamas dėl ieškinio ir priešieškinio byloje nenustatė, kad tarp UAB „Auto Moto Ng“ ir atsakovės S. K. buvo sudaryta gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis.

Teismas nenustatė, kad tokią sutartį būtų sudariusi nei pati patalpų savininkė, nei kad tokia sutartis būtų sudaryta per atstovą. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad sandorį sudarė S. R. kaip S. K. atstovė su UAB „Auto Moto Ng“. Teismui labiau tikėtina, kad S. R. veikė kaip tarpininkas, t. y. neveikdama savo sesers vardu ir interesais, tarpininkavo pačiai S. K. sudaryti sutartį. Kaip teismas minėjo, pastaroji sutarties su juridiniu asmeniu nesudarė ir nesiekė jos sudaryti.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste pažymi ir atkreipia šalių dėmesį, kad ribotos turtinės atsakomybės juridinių asmenų tiek turtas, tiek teisės ir pareigos nėra tapačios tokio asmens dalyvių ar vadovų turtui, teisėms bei pareigoms. Atsakinguose verslo komerciniuose santykiuose tokia takoskyra neturi kelti nei nuostabos, nei diskusijų.

Teismas, vertindamas, kad dėl minėtų patalpų sutartis sudaryta nebuvo, laiko, kad nei ieškinys, nei priešieškinis negali būti laikomi nei teisėtais, nei pagrįstais, nes nei ieškovė, nei atsakovė neturi reikalavimo teisės, kuri turėtų būti ginama, todėl sprendžia atmesti ieškinį ir priešieškinį.

Teismas neneigia, kad galimai kažkokie asmenys galėjo būti, lankytis ar net apsistoti minėtame bute, tačiau nešališkas teismas, neperžengdamas ieškinio ir priešieškinio ribų, pažymi, kad tokie veiksmai kilo ne iš uždarosios akcinės bendrovės „Auto Moto Ng“ ir atsakovės S. K. nuomos santykių.

Atmetus ieškinį ir priešieškinį bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Auto Moto Ng“ ieškinį atmesti.

atsakovės S. K. priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.