Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą pareiškėjai J. M. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Agentūros 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. KS-10-20 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“, kuriuo pareiškėjai pritaikyta sankcija – visos išmokėtos (12 000,00 Eur) paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP001 susigrąžinimas ir 12 000,00 Eur paramos sumažinimo sankcija (neišmokant visos likusios paramos sumos, prašomos pagal pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP002) pagal projektą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-PR001.

33. Pirmosios instancijos teismas Komisijos sprendimą pripažino pagrįstu ir teisėtu. Teismas sutiko su Komisijos atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir Komisijos išvada, kad Agentūra neatliko visuminio ir išsamaus pareiškėjos nurodytų aplinkybių bei jos pateiktų duomenų vertinimo, pirmenybę suteikdama pačios Agentūros surinktų įrodymų vertinimui ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.

35. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

36. Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. M. 2019 m. liepos 27 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos pateikė paraišką Nr. 19JU-KK-19-1-07814-PR001 gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“. 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. KŠ-858 (4.4-19-Ša) skirta 24 000,00 Eur parama naudotam traktoriui įsigyti. Projekto įgyvendinimo vieta – (duomenys neskelbtini). Paraiškoje numatyta vykdyti daržininkystės veiklą, specializacija – krapų auginimas. Paraiškoje buvo numatyta, kad verslo planas bus įgyvendintas iki 2020 m. gruodžio 31 d. 2019 m. lapkričio 21 d. Paramos gavėjai pagal mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP001 išmokėtas pirmas 12 000,00 Eur avansas.

38. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. birželio 18 d. pateikė paraišką tiesioginėms išmokoms gauti 20-1012467619-1. Agentūrai 2020 m. rugpjūčio 6 d. atlikus patikrą vietoje nustatyta, kad buvo pateikti klaidingi duomenys apie deklaruojamas kultūras. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškoje Nr. 20-1012467619-1 nurodyta, kad auginama 21,26 ha krapų ir 8,03 ha morkų, tačiau patikros vietoje metu nustatyta, kad krapai neauginami. Laukuose krapų liekanų nerasta. NMA 2021 m. sausio 8 d. sprendime dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-4292413 nurodyta, kad pritaikyta 8 851,21 Eur ilgalaikė sankcija.

39. Pareiškėja NMA 2021 m. sausio 8 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti paraiškoje Nr. 20-1012467619-1 deklaruotus duomenis.

40. Vykdydama Komisijos sprendimą NMA atliko pakartotinį vertinimą ir 2021 m. liepos 21 d. priėmė sprendimą kuriuo pareiškėjai taikytos sankcijos už neteisingą deklaravimą ir pritaikius sankcijas skirta galutinė 604,28 Eur dydžio paramos suma. Neteisingo deklaravimo faktas nustatytas konstatavus, kad nei viename deklaruotame krapų lauke nerasta krapų pėdsakų. Šis Agentūros sprendimas yra įsiteisėjęs ir sukelia teisines pasekmes.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas, kuriuo pareiškėjai pritaikyta sankcija – visos išmokėtos (12 000,00 Eur) paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP001 susigrąžinimas ir 12 000,00 Eur paramos sumažinimo sankcija (neišmokant visos likusios paramos sumos, prašomos pagal pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP002) pagal projektą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-PR001. Sprendimas priimtas Agentūrai konstatavus, kad pareiškėja nevykdė projekte numatytos veiklos ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 3D-309 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“ įgyvendinimo taisyklių, taikomų nuo 2019 metų, patvirtinimo“ (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 17.2 papunktį įpareigojantį nekeisti verslo plano įgyvendinimo vietos, nesuderinus su Agentūra, nekeisti veiklos pobūdžio, tikslų ar įgyvendinimo sąlygų (numatyta žemės ūkio veikla turi būti vykdoma iki verslo plano kontrolės laikotarpio pabaigos); 17.12 papunktį, kuriame numatyta, kad pareiškėjas įsipareigojo „verslo planą įgyvendinti tinkamai, kaip nurodyta Taisyklių 22 punkte“, 22.1 papunktį, kuriame nurodyta, kad verslo planas laikomas tinkamai įgyvendintu, kai vykdoma numatyta ūkinė veikla; 30.2.3 papunktį, kuriame nurodyta, kad „pareiškėjas, kuriantis daržininkystės, uogininkystės, sodininkystės ūkį (kai pajamos iš kurio nors nurodyto žemės ūkio sektoriaus, įgyvendinus verslo planą ir visu verslo plano kontrolės laikotarpiu, sudaro ne mažiau kaip 50 proc. visų veiklos pajamų), įsipareigoja, kad, įgyvendinus verslo planą ir visu kontrolės laikotarpiu, ne mažiau kaip 50 proc. jo teisėtais pagrindais valdomų ŽŪN bus užsodinta kuriamo ūkio specializacijos augalais“. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 188,189 punktais, reglamentuojančiais sankcijų skyrimą, Įgyvendinimo taisyklių 41, 42.2.3 punktais Agentūra pritaikė pareiškėjai sankciją – visos išmokėtos (12 000,00 Eur) paramos pagal mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP001 susigrąžinimas ir 12 000,00 Eur paramos sumažinimo sankcija (neišmokant visos likusios paramos sumos, prašomos pagal pateiktą galutinį mokėjimo prašymą Nr. 19JU-KK-19-1-07814-MP002).

42. Kaip jau minėta, Komisija ginčijamą Agentūros sprendimą panaikino konstatavusi, kad pareiškėjos pateiktų duomenų visuma patvirtina, jog pareiškėja 2020 m. pirko krapų sėklą, krapus sėjo, augino bei pardavė. Su šiuo Komisijos vertinimu sutiko ir pirmosios instancijos teismas.

43. Teisėjų kolegija, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

44. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. (žiūrėti pvz. 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-3076/2011, 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-318/2012).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja pateikė paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui“, kurioje numatyta vykdyti daržininkystės veiklą, specializacija – krapų auginimas.

46. NMA 2020 m. rugpjūčio 6 d. atliko patikrinimą vietoje ir konstatavo, kad pareiškėja neaugina krapų, t. y. nevykdo projekte nurodytos daržininkystės veiklos. NMA 2021 m. liepos 21 d. sprendimu yra konstatuotas neteisingo deklaravimo faktas, t. y. nustatyta, kad pareiškėja laukuose, kuriuose deklaravo krapų auginimą, krapų neaugino. Pareiškėja šio sprendimo neskundė, todėl konstatuotina, kad šioje byloje negali būti kvestionuojamas jo teisėtumas, o Agentūra pagrįstai rėmėsi šiame sprendime nustatytomis aplinkybėmis.

47. Komisija sprendime padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjos pateikti įrodymai paneigia patikrinimo vietoje metu nustatytas aplinkybes. Pareiškėja, siekdama nuginčyti patikrinimo vietoje nustatytas aplinkybes, teikė NMA agro programėle 2020 m. rugpjūčio 25 d. darytas nuotraukas ir jų ekspertinį įvertinimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjos pateiktoje Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto ekspertės doc. dr. A. Ž. atliktoje nuotraukų ekspertizėje yra pateikta tik bendro pobūdžio informacija apie krapų vegetacijos periodą, nurodant, kad krapų augalai yra trumpos vegetacijos apie 70-90 dienų, sėjami balandžio-gegužės arba rugpjūčio mėn. Jei krapai nenupjaunami žaliai masei, tai liepos mėnesį būna peržydėję ir brandina sėklas. Ir pateiktas trumpas NMA agro programėle darytų nuotraukų aprašymas nurodant, kad kai kuriose iš jų matomi pavieniai krapų augalai, kurie jau yra peržydėję ir pradėję brandinti sėklas. Iš esmės panašias išvadas apie krapų vegetacijos periodą pateikė ir tos pačios įstaigos ekspertė doc. dr. D. J., kuri dar papildomai nurodė, kad pareiškėjos NMA agro programėle darytose nuotraukose matomi pavieniai žydintys ir pradėję brandinti sėklas krapai negali būti laikomi 2020 m. balandžio mėn. atliktos krapų sėjos likučiais, kadangi šiuo laikotarpiu pasėti krapai turėjo pribręsti ir nudžiūti birželio pabaigoje – liepos mėn., o ne rugpjūčio mėnesį žydėti ir brandinti sėklas. Atsižvelgdama į tai, kad nuotraukose matomi krapų augalai negali būti išdygę 2020 m. balandžio mėnesį ekspertė darė išvadą, kad šie augalai galimai yra 2019 m. vykdytos krapų sėjos likučiai. Iš esmės tokius pačius paaiškinimus apie krapų vegetacijos periodą pateikė ir ekspertė A. Ž., o ekspertės D. J. išvados yra tik konkretesnės ir išsamesnės. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus teisėjų kolegija vertina, kad, priešingai, nei vertino Komisija ir pirmosios instancijos teismas, pateikti ekspertų vertinimai patvirtina, kad pareiškėjos nuotraukose užfiksuoti krapų likučiai nėra 2020 m. balandžio mėnesį vykdytos krapų sėjos likučiai. Taigi Agentūros patikrinimo ataskaitos Nr. 20-1012467619-D4-1 išvada apie deklaruotų pasėlių ar jų likučių nebuvimą ginčo laukuose pareiškėjos pateiktomis nuotraukomis ir jų ekspertiniu įvertinimu nėra paneigta.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, NMA 2020 m. rugpjūčio 6 d. patikrinimo vietoje metu nustatytų aplinkybių nepaneigia ir pareiškėjos pateikta sąskaita-faktūra Nr. 15/04/20, kuri, be kita ko, neatitinka įrodymų leistinumo reikalavimo, kadangi yra surašyta lenkų kalba ir nepateiktas jos vertimas. Pažymėtina, kad paprašyta pateikti krapų sėklų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus pareiškėja nurodė, kad už sėklą sumokėjo vyras ir pateikė pervedimo išrašą, kuris patvirtina, kad mokėjimas buvo atliktas 2020 m. balandžio 14 d., t. y. anksčiau, nei išrašyta pareiškėjos pateikta sąskaita-faktūra Nr. 15/04/20. Be to, pervedimo išraše skiltyje „paskirtis“ nurodyta kita sąskaita-faktūra ir daugiau nėra pateikta jokių detalesnių duomenų, už ką mokama. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad byloje esantys dokumentai apie sėklų įsigijimą nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja 2020 m. augino krapus. Pareiškėjos pateiktos sąskaitos-faktūros ir pinigų priėmimo kvitai, kuriuose užfiksuotas krapų pardavimo faktas patvirtina krapų produkcijos realizavimą, tačiau nepatvirtina, kad pareiškėja vykdė krapų auginimo veiklą. Pareiškėjos pateiktame susirašinėjime su asmeniu, kuris pareiškėjos teigimu, vykdė krapų sėjos darbus ir pateiktuose dokumentuose, patvirtinančiuose apmokėjimo šiam asmeniui už žemės darbus faktą, nėra užfiksuota aplinkybė, kad šis asmuo vykdė būtent krapų sėjos darbus pareiškėjai priklausančiuose laukuose. Pastebėtina, kad pareiškėjos susirašinėjime su A. K. ir mokėjimo dokumentuose abstrakčiai nurodomi „žemės darbai“, tačiau nėra konkretaus susitarimo dėl krapų sėjos. Pareiškėjos pateikti traktoriaus judėjimo GPS duomenys taip pat nesuteikia detalios informacijos apie pareiškėjai priklausančiuose laukuose vykdytus būtent krapų sėjos darbus, nes šiems duomenims trūksta informatyvumo ir tikslumo. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjos pateiktus įrodymus, be kita ko, atsižvelgia į aplinkybę, kad pareiškėjos sutuoktinis taip pat vykdo krapų auginimo veiklą.

49. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Agentūra pagrįstai kritiškai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, susijusias su krapų derliaus nuėmimu 21,26 ha plote savo jėgomis specialių žirklučių pagalba, konstatavusi, jog tai objektyviai neįmanoma, taip pat nustačiusi, kad pareiškėja neturi nei šaldytuvo, nei sandėlio, pagristai konstatavo, kad pareiškėja neturi galimybės nei krapų laikyti nei jų transportuoti.

50. Taigi, priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, Agentūra įvertino tiek kiekvieną pareiškėjos pateiktą įrodymą atskirai, tiek jų visumą ir pagrįstai sprendė, kad jie nepaneigia patikros vietoje metu nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjos deklaruotuose laukuose krapai neauginami.

51. Teisėjų kolegija pažymi, kad Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (redakcija, galiojusi patikros vietoje atlikimo metu), 29 punktas nustato, jog iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (išskyrus daugiamečius sodinius, kurie privalo būti išlaikyti ir randami patikros vietoje metu visus paraiškos administravimo metus, t. y. nuo einamųjų metų paraiškos pateikimo iki kitų metų paraiškų priėmimo) pareiškėjas privalo užtikrinti, kad patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Tokiu atveju, jei patikros vietoje metu Agentūros darbuotojas rastų kitą pasėlį (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanų), negu pareiškėjo deklaruota paraiškoje, – tai nebūtų laikoma pažeidimu tuo atveju, jei kitas pasėlis (jei jo lauke nebėra – pasėlio liekanos) būtų priskiriamas prie tos pačios klasifikatoriaus augalų grupės ir (arba) neturėtų įtakos nei pareiškėjo atitikties ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių (EASV) reikalavimams, nei pretenduotų atitikti susietosios paramos reikalavimų.

52. Taigi pareiškėja iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. privalėjo užtikrinti, jog patikros vietoje metu NMA darbuotojas rastų jos paraiškoje deklaruotą pasėlį arba, jei jo lauke nebėra, pasėlio liekanų, iš kurių būtų matyti, kad lauke buvo augintas paraiškoje deklaruotas pasėlis. Kaip jau minėta, Agentūros atlikto patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad pareiškėja krapų neaugino. Kaip nurodė Agentūra, jau pareiškėjos 2020 m. paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti pateikimo metu jos deklaruotuose laukuose krapų nebuvo, todėl Agentūra apskritai neturėjo galimybės įsitikinti deklaruotų duomenų teisingumu.

53. Byloje nėra ginčo, kad patikrinimą NMA atliko po 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y. 2020 m. rugpjūčio 6 dieną, tačiau sutiktina su Agentūros argumentu, jog per tokį trumpą laikotarpį (6 dienas) faktinė situacija ginčo lauke nebūtų iš esmės pasikeitusi. Taigi darytina išvada, kad patikros vietoje užfiksuota faktinė laukų būklė atspindi situaciją, buvusią iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., t. y., netgi jei patikra būtų atlikta iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., faktinė situacija nebūtų pakitusi.

54. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog Agentūra, taikydama paramos gavėjams sankcijas, jų dydį turi individualizuoti pagal bendrąsias prievartos priemonių taikymo asmeniui taisykles, t. y. atsižvelgti į padaryto pažeidimo pobūdį, jo sunkumą, sukeltas neigiamas pasekmes, asmens atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir pan.; sprendimas dėl sankcijų siūlomas ir priimamas atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui (žr., pvz., 2021 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-204-602/2021; kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-2398/2012 nurodyta, kad griežčiausia poveikio priemonė – paramos sutarties nutraukimas ir reikalavimas grąžinti sumokėtas paramos lėšas – turėtų būti skiriama, kai kitomis poveikio priemonėmis yra negalima pasiekti, jog būtų įgyvendinti konkretaus paramos projekto tikslai ir uždaviniai, t. y. kai padaryti pažeidimai prieštarauja šiems tikslams ir uždaviniams, dėl ko paramos projektas gali nepasiekti tų tikslų ir uždavinių, dėl kurių jis buvo sukurtas. Pavyzdžiui, tai galėtų būti tokie pažeidimai, kaip nustojimas vykdyti projektą; pakeitimas pagal sutartį remiamos veiklos, kurių (pažeidimų) pats pobūdis parodo, kad yra nebesiekiama paramos projekto uždavinių ir tikslų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad minėto pobūdžio poveikio priemonė yra pagrįstai skiriama, kai neįvykdomi paramos sutartimi prisiimti įsipareigojimai, nepasiekiami projekto tikslai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1054-858/2016; 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-994-575/2018; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5432-520/2019; kt.).

55. Iš Agentūros sprendimo turinio matyti, kad sankcija pareiškėjai skirta, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį ir sunkumą (nevykdyta Paraiškoje ir verslo plane nurodyta veikla – krapų auginimas). Teisėjų kolegijos vertinimu, paskirta sankcija proporcinga ir adekvati padarytam pažeidimui.

56. Teisėjų kolegija, apibendrindama nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, todėl netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.). Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo skundas tenkinamas.

57. Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 28 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. 21R-11(AG-835/04-2021) dalį, kuria iš dalies tenkintas pareiškėjos J. M. skundas ir panaikintas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. spalio 20 d. sprendimas Nr. KS-10-20 ir šioje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas neskundžiamas.