Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. T. įmonės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2‑683-901/2014 pagal ieškovės UAB „SIM logistics“ ieškinį atsakovei A. T. įmonei dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apylinkės teisme 2014-01-31 buvo gautas ieškovės prašymas dėl jos turėtų 3568,29 Lt bylinėjimo išlaidų (už vertimo ir advokato paslaugas) civilinėje byloje Nr. 2‑683‑901/2014 priteisimo pagal byloje esančius rašytinius įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo papildomo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliantė nurodo, kad iš išrašo iš 2013-12-09 teisinių paslaugų sutarties matyti, kad advokatui Mariui Tamošiūnui įgaliojimai suteikti nuo 2013-12-09, o ieškinį advokatas parengė ir pasirašė 2013-12-06, tai yra neturėdamas jokios teisės tai padaryti. Taip pat mano, kad ieškovė neįgaliojo atstovo advokato M. Tamošiūno patvirtinti teismui teikiamų dokumentų kopijas ir advokatas nepridėjo jokių įrodymų šioms išlaidoms – 29,04 Lt pagrįsti.Be to, teigia, kad jei ieškovės atstovas prie ieškinio pridėjo išverstus CMR važtaraščius, jis jau buvo patyręs išlaidas už vertimo paslaugas ir šias išlaidas pagrindžiančius dokumentus ne tik privalėjo, bet ir turėjo galimybę pridėti.Apeliantės teigimu, ieškovė už paslaugas sumokėjo 2014-01-17, tai yra po sprendimo priėmimo ir nepateikė jokių įrodymų, kad, sudarant teisinių paslaugų sutartį, šalys susitarė ne tik dėl honoraro dydžio už sulygtas paslaugas, bet ir dėl to, kad honoraras bus sumokėtas žymiai vėliau.Mano, kad profesionalus teisininkas – advokatas M. Tamošiūnas – turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai ir prie ieškinio pridėti visus turimus įrodymus tiek ieškiniui, tiek bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti, o teismas, priimdamas papildomą sprendimą, nenustatė jokių reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ir neturėjo teisinio pagrindo papildomo sprendimo grįsti LAT praktika – nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010.Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovės skola ieškovei buvo 5000 Lt, su šia skola atsakovė sutiko, o išlaidos, priteistos papildomu sprendimu, kurių ieškovė neturėjo patirti, yra beveik tokia pat suma kaip ir atsakovės skola. Mano, kad aptartos aplinkybės rodo tai, jog ieškovės ieškinys buvo paduotas be pagrindo, ieškovė be pagrindo išlaidavo ir šių lėšų atsakovė neprivalo atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo papildomo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsakovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka ir mano, kad ieškovė turėjo galimybių pateikti teismui rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, be to, išlaidos nepagrįstos, nes ieškovės advokatui nebuvo suteikti įgaliojimai teikti tokias paslaugas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą teismo papildomą sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, mano, kad Šiaulių apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą, procesinės teisė normų, reglamentuojančių šio sprendimo priėmimą, nepažeidė.

CPK 277 straipsnyje reglamentuojamas papildomo sprendimo institutas, kai teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas, be kita ko, neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Visų pirma, atmestini atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo teisės priimti papildomo sprendimo, kadangi ieškovės atstovas advokatas, pateikiant teismui ieškinį, nebuvo įgaliotas atlikti tokį procesinį veiksmą, be to, pasak atsakovės, advokatas neturėjo teisės tvirtinti dokumentų kopijų. Pažymėtina, kad atsakovė neteisingai supranta Išrašo iš teisnių paslaugų teikimo sutarties prasmę (38 b. l.). Šiuo išrašu tik parodoma, kokia teisinių paslaugų sutartimi advokatui buvo suteikta teisė teikti atstovaujamajam tam tikras teisines paslaugas, byloje esantis išrašas visiškai atitinka LR Advokatūros įstatymo 49 str. jam keliamus reikalavimus. Šiuo atveju 2013-12-09 Išraše iš teisinių paslaugų teikimo sutarties aiškiai matyti, kad teisinių paslaugų sutartis tarp Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX ir ieškovės UAB „SIM logistics“ sudaryta dar 2013-03-25, šia sutartimi, be kita ko, advokatui Mariui Tamošiūnui suteikta teisė ne tik pateikti ieškinius, bet ir teikti kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl advokato įgaliojimų pasirašyti ieškinį ir tvirtinti dokumentų kopijas nebuvimo laikyti visiškai nepagrįstais.

CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra pasisakyta, kad tokį reglamentavimą galima paaiškinti įstatymų leidėjo siekiu užtikrinti proceso operatyvumą ir koncentruotumą bei pašalinti galimybę piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, tačiau byloje nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai gali būti netaikomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2010).

Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 270 straipsnio 5 dalyje, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas turi išspręsti priimdamas sprendimą. Tais atvejais, kai teismas neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo, kaip jau minėta šioje nutartyje, gali būti priimtas papildomas sprendimas (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateikdama ieškinį ieškovė prašė priteisti jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė išrašą iš teisinių paslaugų teikimo sutarties tačiau bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų su ieškiniu nepateikė, išskyrus įrodymus apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškovė ieškinyje taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog esant įstatyme numatytiems pagrindams būtų priimtas sprendimas už akių. Kadangi atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau per teismo nustatytą terminą pastaroji atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priėmė sprendimą už akių, ieškinį tenkindamas visiškai. Pastebėtina, kad šioje byloje teismo įsakymas buvo panaikintas atsakovei pateikus prieštaravimus (11 b. l.), todėl galima daryti išvadą, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog, jai pateikus ieškinį, atsakovė bus aktyvi ir teiks atsiliepimą į ieškinį, o papildomus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų bus įmanoma pateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad išlaidų atlyginimo klausimas advokato pagalbai ir kitoms išlaidoms apmokėti nebuvo išspręstas ne dėl ieškovės kaltės, o išlaidas patvirtinantys dokumentai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės negalėjo būti pateikti dėl objektyvių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė papildomo sprendimo institutą. Priešingas aiškinimas paneigtų asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisę gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, prieštarautų bendriesiems teisingumo ir protingumo principams.

Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai didelė ir yra beveik tokio paties dydžio kaip ir ieškinio reikalavimas.

CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Be to, bylinėjimosi išlaidų dydžio kontrolė yra vertinama kaip teismo pareiga įgalinanti jį veikti ex officio. Tokia poziciją yra išreiškęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008.

Kaip matyti iš ieškovės teismui pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, ieškovė už ieškinio parengimą Advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 1633,50 Lt, už vertimus – 1089,00 Lt, už prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo – 816,75 Lt, t. y. iš viso 3568,29 Lt. Be to, teismo sprendimu už akių priteista 290,40 Lt išlaidų už advokato pagalbą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, byloje esančių ieškovės procesinių dokumentų pobūdį ir advokato teiktas paslaugas ieškovei, taip pat ieškinio reikalavimų dydį, pasinaudojęs savo diskrecijos teise, konstatuoja, kad ieškovei papildomu sprendimu priteista bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma (iš viso su sprendimu už akių – 3858,69 Lt, neįskaičius žyminio mokesčio) yra neproporcinga ir mažintina iki 2000 Lt. Viršijančios priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ieškovės patirtos išlaidos vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir protingumo, ir nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis šalies išlaidavimas, tenkantis jai pačiai.

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ieškovei, kadangi ji pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir jo išsiuntimą Advokatų profesinei bendrijai sumokėjo 2164,69 Lt.

Kaip jau minėta, CPK 98 str. 2 d. numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Atsižvelgiant į tai, kad Rekomendacijų 8.11. punkte už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą šiuo metu numatytas maksimalus 1500 Lt atlyginimo dydis, į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į apeliacinės instancijos teisme keltų teisinių klausimų sudėtingumą ir kt. (Rekomendacijų 2.1.–2.7. punktai), ieškovei iš atsakovės priteistina 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias papildomo sprendimo priėmimą (CPK 277 str.), tačiau nepagrįstai iš atsakovės priteisė neproporcingo dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovei, dėl ko papildomas sprendimas keistinas, sumažinant Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. papildomu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį iki 2000 Lt (CPK 326 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. papildomą sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovės A. T. įmonės, į. k. 145037627, ieškovei UAB „SIM logistics“, į. k. 301492543, 2000 Lt (du tūkstančius litų) bylinėjimosi išlaidų už vertimo ir advokato paslaugas.

Priteisti iš atsakovės A. T. įmonės, į. k. 145037627, ieškovei UAB „SIM logistics“, į. k. 301492543, 800 (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.