Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, dirbanti (duomenys neskelbtini), atstovybėje Lietuvoje, administracine tvarka nebausta, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. spalio 23 d., apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), V. P. vairuodama transporto priemonę O. A., v. n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš teritorijos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė teritorijoje esančius automatinius vartus ir juos apgadino. Eismo įvykio metu padariusi žalą svetimam turtui, vairuotoja, nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir automatiniai vartai. Šiais veiksmais V. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9; 126; 222 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. P. savo kaltę dėl abiejų pažeidimų pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi ir paaiškino, kad jai yra labai didelis emocinis krūvis, nes ji rūpinasi mama ir broliu, kurie yra invalidai, o pablogėjus mamos sveikatai, ji nustojo vaikščioti, todėl V. P. nuolat pas juos atvažiuoja. 2014 m. spalio 23d. aplankiusi mamą ir brolį, važiavo iš namo, kuriame yra mamos butas, teritorijos ir važiuodama pro uždaromus vartus, jautė, kad kliudo vartus. Dėl nuovargio ir patiriamo emocinio krūvio, V. P. tik pagalvojo, kad atsirado dar viena bėda, tačiau dėl savo savijautos adekvačiai nesureagavo, todėl nesustojo ir išvažiavo. Grįžusi apžiūrėjo automobilį ir matė, kad jis yra nežymiai apgadintas. Kitą dieną vėl nuvažiavo pas mamą ir brolį. Matė, kad vartai yra sugadinti, bet net nepagalvojo, kad jie sugadinti dėl jos kaltės, nes dėl rūpesčių 2014 m. spalio 23d. įvykis V. P. visai pasimiršo. Po kurio laiko jai paskambino iš policijos ir pasakė atvykti dėl jos padaryto eismo įvykio. Tada V. P. skambino namo bendrijos pirmininkui ir klausė dėl žalos atlyginimo, tačiau jai buvo pasakyta, kad visą žalą atlygins draudimo bendrovė.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti sekantys rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 1), tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio, iš kurio matyti, kad 2014 m. spalio 24 d., apie 10.00 val. buvo gautas pranešimas dėl eismo įvykio (duomenys neskelbtini). Nuvykus minėtu adresu, policijos pareigūnus pasitiko V. S., kuris ir kvietė policiją. Pilietis paaiškino, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 21.50 val. pastebėjo apgadintus bendruomenės vartus, kurie atsidarinėdavo automatiškai. Automobilis iš įvykio vietos yra pasišalinęs, eismo įvykio vietoje rastos daviklio šukės, ant vartų automobilio dažų nerasta (b. l. 4), R. V. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 21.50 val. atkreipė dėmesį triukšmą kieme. Pamatė, kad išvažiuodamas automobilis sugadino automatinių vartų atidarymo – uždarymo mechanizmą ir pasišalino. Paties eismo įvykio R. V. nematė (b. l. 5), V. P. paaiškinimas, kuriame ji pripažino 2014 m. spalio 23d. kliudžiusi vartus (b. l. 6), J. B. R. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. spalio 21 d., (duomenys neskelbtini), apie 21-22 val. nenustatyta transporto priemonė apgadino įvažiavimo į kiemą vartų mechanizmą. Tą patį vakarą į kiemą buvo atvažiavęs automobilis Open, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudojasi V. P.. Minėtą automobilį ji buvo pastačiusi taip, kad išvažiuojant iš kiemo buvo didelė tikimybė dešine užpakaline automobilio dalimi kliudyti vartų mechanizmą. 2014 m. spalio 29 d. minėtas automobilis buvo atvykęs į (duomenys neskelbtini). Ant automobilio dešinės pusės slenksčio po užpakalinėm durelėm pastebėjo tamsios spalvos juostą, kuri, tikėtina, atsirado po kontakto su kiemo vartais (b. l. 7), V. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 21.50 val. pastebėjo, kad sugadinta kiemo vartų automatika. Akivaizdžiai matėsi, kad užkliudyta išvažiuojančio automobilio iš kiemo. Kiemo vartai atsidaro automatiškai, todėl iš operatoriaus būtų galima gauti išklotinę ir sužinoti, kas tuo metu atidarinėjo vartus (b. l. 8), eismo įvykio vietos schema (b. l. 10), dokumentų kopijos (b. l. 11), PVM sąskaita – faktūra, iš kurio matyti, kad BSB „(duomenys neskelbtini)“ už vartų remontą ir fotodaviklius patyrė 170 Lt žalą (b. l. 12), foto nuotraukos (b. l. 13-17).

Administracinio teisės pažeidimo protokole pažeidimo padarymo laikas nurodytas - 2014 m. spalio 24 d. 10.00 val. Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. P. paaiškinimų bei byloje esančių R. V., J. B. R., V. S. paaiškinimų matyti, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 22 val. buvo kliudyti teritorijoje esantys automatiniai vartai ir jie apgadinti. Teismas protokole nurodytą netikslų eismo įvykio padarymo laiką traktuoja kaip rašymo apsirikimą, nekeičiantį esmės ir nesudarantį pagrindo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą jį surašiusiam organui, todėl eismo įvykio padarymo laikas tikslintinas ir konstatuojama, kad eismo įvykis buvo padarytas 2014 m. spalio 23 d. apie 22.00 val.

Surinktais įrodymais yra pilnai įrodyta, kad V. P. 2014 m. spalio 23 d., apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairuodama transporto priemonę O. A., v. n. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodama iš teritorijos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kliudė teritorijoje esančius automatinius vartus ir juos apgadino, dėl ko BSB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 170 Lt žalą, t.y. padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą), ir tokia jos veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d.

Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 23 d., apie 22.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), V. P., vairuodama transporto priemonę O. A., v. n. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti teritorijoje esantys automatiniai vartai, dėl ko atsirado žala, ir nepranešusi apie eismo įvykį policijai, iš įvykio vietos pasišalino.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja – pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai, gali patvirtinti duomenys, rodantys, jog pasišalindamas, asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuo atveju, kai byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-11-2012, Nr. 2AT-8-2013).

Pagal KET 222 punktą, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai.

Byloje nustatyta, jog V. P. sukelto eismo įvykio metu buvo apgadinti automatiniai vartai. Iš R. V. paaiškinimo (b. l. 5)), matyti, kad eismo įvykis kieme sukėlė triukšmą. Iš byloje esančio V. P. paaiškinimo (b. l. 6), jos paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu matyti, kad ji pajuto, jog išvažiuodama kliudė kiemo automatinius vartus, o grįžusi namo bei apžiūrėjusi automobilį, matė, kad jis yra nežymiai apgadintas. Minėti įrodymai pilnai patvirtina, jog V. P. suprato padariusi eismo įvykį bei iš jo pasišalino, neįsitikinusi ar nepadaryta žala svetimam turtui bei ji privalėjo apie eismo įvykį pranešti policijai, tačiau to nepadariusi iš eismo įvykio vietos pasišalino ir tokiais veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., numatytus pažeidimus, todėl yra baustina.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. P. administracine tvarka nebausta. Jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų pažeidimų (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1d. 1p.) V. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, jai skirtinos administracinės nuobaudos – baudos su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sankcijose.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas atsižvelgus į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. į administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatos. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, nors praeityje buvo bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jie nebuvo itin pavojingi ar šiurkštūs, turi 17 m. vairavimo stažą. Byloje nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad ji prisipažino padariusi pažeidimus bei nuoširdžiai gailisi, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš V. P. paaiškinimo matyti, kad ji padarė pažeidimus susiklosčiusių sudėtingų šeimyninių aplinkybių poveikyje, labai pergyvena dėl pažeidimų, sužinojusi apie padarytą žalą, susisiekė su nukentėjusiojo atstove bei tarėsi dėl žalos atlyginimo, kas rodo, kad V. P. pripažino savo kaltę bei stengėsi atlyginti padarytą žalą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ( b. l. 12) matyti, kad V. P. padaryta žala nėra didelė (170 Lt). Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į V. P. nurodytas aplinkybes, t.y. kad ji rūpinasi dviem neįgaliais asmenimis: nevaikštančia neįgalia mama ir neįgaliu broliu, kurie gyvena atskirai nuo V. P.. Įvertinus visas nustatytas ir išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad yra nustatytos išskirtinės aplinkybės ir todėl yra pagrindas V. P. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir V. P. paskirti mažesnę nuobaudą, nei numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. sankcijoje minimali, t. y. paskirti 2000 Lt baudą bei sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 9 mėn. Paskirtoji nuobauda būtų tikrai ne per švelni ir pakankama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatytiems tikslams pasiekti.

Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., ir skirti administracines nuobaudas:

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., skirti 100,00 Lt (vieno šimto litų 00 ct) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str., skirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 2000,00 Lt (dviejų tūkstančių litų 00 ct), kas atitinka 579 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus), baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutarimą pavesti vykdyti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.