Kauno apylinkės teismo nutartis

2011-04-19 · Civilinė byla Nr. 2-9686-713/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
2-9686-713/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vidutė Liubševičiūtė
Ieškovas
UAB „Finverta“
Atsakovas
G. G.
Civilinė byla Nr. 2-9686-713-2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05807-2011-4)
Procesinių sprendimų kategorijos:94.2; 117.2; (S)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 19 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vidutė Liubševičiūtė, spręsdama ieškovo UAB „Finverta“ ieškinio dėl skolos ir netesybų priteisimo iš atsakovo G. G. priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB „Finverta“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti 228,00 Lt skolos, 136,80 Lt delspinigių, 100,00 Lt baudos, 5 % dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo G. G..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinio pareiškimą, kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui, atsisakytina priimti.

Ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo iš atsakovo grindžia 2009-02-06 kredito sutartimi.

Ieškovas ieškiniu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, nurodydamas, jog skolininko gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovas ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui pateikė vadovaudamasis kredito sutarties 9.3 punktu, nustatančiu, kad visi ginčai sprendžiami Kauno miesto apylinkės teisme. Byloje iškilo būtinumas įvertinti Sutarties nuostatos dėl sutartinio teismingumo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina, kad nurodyta analizė yra susijusi tik su ginčo teismingumo klausimu ir jokiu būdu nereiškia ginčo sprendimo iš esmės.

Pagal byloje pateiktos sutarties dalyką ir šalių ypatumus sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.886 str.), o atsakovas – vartotojas (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 str. 15 p.).

CK 6.188 str. 2 d. nustato, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Pagal CK 6.188 str. 3 d. teismas gali pripažinti nesąžiningomis vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka minėto straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus kriterijus. Iš teismui pateiktos Sutarties formos matyti, kad jos sąlygos yra išdėstytos pradinio kreditoriaus rekvizitais pažymėtame lape, o sutarties tekstas yra spausdintas. Taip pat matyti, kad Sutarties sąlygos, nesusijusios su skolininko duomenimis, yra pradinio kreditoriaus iš anksto, nederinant su skolininku, nevienkartiniam naudojimui parengtos nuostatos – standartinės sutarčių sąlygos (CK 6.185 str.). Standartine sąlyga yra ir minėta Sutarties nuostata, įtvirtinanti sutartinį teismingumą. Duomenų apie tai, kad ši sutarties sąlyga buvo aptarta su skolininku individualiai, byloje nėra pateikta. Vertindamas Sutartį bei jos sąlygą dėl ginčų teismingumo teismas konstatuoja, kad vartojimo sutarties dalykas yra tam tikra prekė ar paslauga, o jos sąlygos, susijusios su iš sutarties kylančių ginčų teismingumu, yra papildomos, antraeilės sąlygos. Sudarydamas sutartį vartotojas visą dėmesį kreipia į esmines, su sutarties dalyku, susijusias sąlygas, labai dažnai į kitas sąlygas net neįsigilindamas. Tuo tarpu CPK 32 str. 1 d. nuostata reikalauja sąmoningo, valingo šalių susitarimo pakeisti bendrąjį teritorinį teismingumą. Vien tik vartotojo parašas vartojimo sutartyje neatitinka sąmoningo ir valingo susitarimo prasmės. Nesant sąmoningo vartotojo, t.y. šiuo atveju atsakovo, sutikimo, kad ginčas būtų sprendžiamas išimtinai pagal ieškovo buveinę, ši sąlyga nelaikytina šalių susitarimu dėl teismingumo CPK 32 str. prasme. Be to, ji neatitinka skolininko, kaip vartotojo, interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas ir kartu Lietuvos valstybės įsipareigojimas, kylantis iš Europos Sąjungos teisės, bei atkreipęs dėmesį į tai, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, vartotojo teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet kartu ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei. Dėl to ginčą nagrinėjantis teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-02-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-141/2006; 2008-02-29 nutartis c.b. Nr. 3K-3-211/2008). Nacionalinio teisėjo teisę ex officio vertinti sutarties sąlygų sąžiningumą, nepaisant to, kad vartotojas to neprašo, yra konstatavęs ETT sujungtose bylose Océano Grupo Editorial et Salvat Editores (2000-06-27 Sprendimas, C-240/98–C-244/98, Rink. p. I-4941, 26, 29, 32 punktai).

Aiškinant vartojimo sutartis, turi būti taikomos ne tik bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str.- 6.195 str.), bet ir speciali CK 6.193 str. 4 d., CK 6.188 str. 6 d. įtvirtinta palankiausio vartotojo atžvilgiu sutarties sąlygos aiškinimo taisyklė (vadinamoji contra proferentem taisyklė), kad tuo atveju, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, be to, visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-10-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-1137/2002).

Be to, pabrėžtina, jog ginčo sprendimas pagal kreditoriaus buveinės vietą vartotojui kainuoja daugiau lėšų ir laiko, nei jo sprendimas jo gyvenamosios vietos teisme. Vartotojas, įvertinęs šias laiko ir lėšų sąnaudas, gali apskritai nuspręsti neginti savo teisių nuo kreditoriaus – verslininko pareikštų reikalavimų, net jei tokie reikalavimai, vartotojo nuomone, ir yra visiškai nepagrįsti. Tai ypač pasakytina tuo atveju, kai ieškovo reikalavimas pinigine išraiška nėra sąlyginai didelis ir galimos vartotojo bylinėjimosi sąnaudos būtų nedaug mažesnės ar net didesnės nei verslininko pareikštas reikalavimas.

Dėl šių priežasčių, teismas daro išvadą, kad standartinė kreditoriaus - verslininko parengta vartojimo sutarties sąlyga dėl sutartinio teismingumo, įtvirtinanti vartotojui nepalankesnes teismingumo taisykles nei tai jam nustato įstatymai CPK 32 str. 1 d. prasme nelaikytina šalių susitarimu ir netaikytina šioje byloje. Pažymėtina, kad iš esmės tokios pačios pozicijos laikosi ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Kadangi ieškovas nurodė, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl šioje byloje, netaikant sutartinio teismingumo sąlygos, vadovaujantis CPK 29 str., 137 str. 2 d. 2 p., ieškovo ieškinio pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. 5 d., Teismų įstatymo 33 str. 3 d., Civilinio kodekso 6.188 str. 4 d., 6.193 str. 4. d., Civilinio proceso kodekso 29 str., 137 str. 2 d. 2 p., 290 str., 291 str.,

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovo UAB „Finverta“, į.k. 135056561, ieškinį dėl skolos, delspinigių, baudos, palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kaip neteismingą Kauno miesto apylinkės teismui.

Nutartis per 7 dienas nuo nuorašo įteikimo dienos atskirtuoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vidutė Liubševičiūtė