Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. P., ieškovo atstovui advokatui M. U., atsakovui N. F., atsakovo atstovui advokato padėjėjui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį dėl avanso priteisimo, pareikštą atsakovui N. F..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas A. P. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo N. F.: 1) 9763,45 EUR skolos 2) 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 3) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja B. K. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) konsultante. Ji žino apie ginčo Tlist administravimo programą, jos kūrimo eigą. Šią programą jai reikėjo išanalizuoti ir suprogramuoti, tokį darbą jai pavedė atsakovas N. F.. Projektinius pasiūlymus programai kurti jai siuntė tiek ieškovas, tiek atsakovas. Programą UAB (duomenys neskelbtini) programuotojai kūrė nuo pat pradžių, vadovavosi pateiktomis vizualizacijomis ir ieškovo bei atsakovo teikiamais siūlymais. Paruošta programa apie pusę metų buvo testuojama, ją naudojant bendrovėje UAB “A. G.”, programa naudojosi apie 20 šios bendrovės darbuotojų, naudojant programą buvo įgyvendinta nemažai projektų. Pažymi, kad naudojimo eigoje pasitaikydavo įvairių klaidų, kurių pasitaiko naudojant ir kitas sistemas. Atsiradusias naudojimo eigoje klaidas operatyviai taisė ir tobulino programą. Jai yra žinoma, kad paruošta programa ir jos kodinis raktas yra perduota ieškovui, kuris realiai gali su ja dirbti.

Ieškinys atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2014-08-20 ieškovas ir atsakovas sudarė Jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią šalys kaip partneriai susitarė parengti, administruoti ir parduoti statybos darbų administravimo programą Tlist (Sutarties 2.1. punktas). Nuo to momento, kai programa bus pilnai sukurta, įsteigti pardavimo proceso organizavimui bei programos administravimui ūkinę bendriją ar uždarąją akcinę bendrovę, kurioje akcijos bei pelnas būtų padalinamas proporcijomis, partneris 1 (ieškovas) gautų 60 procentų, ir partneris 2 (atsakovas) gautų 40 procentų (Sutarties 2.2. punktas). Šalys susitarė, jog projektas bus įgyvendintas per 3 mėnesius nuo šios sutarties sudarymo dienos (Sutarties 2.3. punktas), teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog šis terminas abiejų šalių žodiniu sutarimu (siekiant tęsti bendradarbiavimą) buvo pratęstas neapibrėžtam laikui, tam, kad būtų pabaigtas programos kūrimas. Sutartimi ieškovas įsipareigojo į bendrą veiklą įnešti 35 000 Lt indėlį (Sutarties 3.2.1.1. punktas), taip pat jo įnašu susitarta laikyti projekto idėją, organizacinį darbą, profesines žinias ir dalykinius ryšius, kurie bus reikalingi, kad būtų parengtas projektas (Sutarties 3.2.1.2. punktas). Sutartimi susitarta, kad atsakovo įnašą sudaro: efektyvus finansų panaudojimas programavimo darbams, projekto realizacijai, pagal projektinius brėžinius ir struktūrą, sąsajų kūrimas, duomenų bazių kūrimas, ikonų kūrimas, talpinimas serveryje bei projekto programos parengimas, testavimas bei administravimas (Sutarties 3.2.2.1.- 3.2.2.2 punktai). Sutarties 4.2. punkte šalys susitarė, kad už šios sutarties tikslų pasiekimą yra atsakingas atsakovas. Sutarties 7.3. punkte šalys susitarė, kad neatlikus (netinkamai atlikus) prievoles, kurios šia sutartimi, jos priedais ar kitais susitarimais buvo priskirtos konkrečiam partneriui, partneris privalo nedelsdamas atlyginti kitam partneriui jo patirtus nuostolius. Bylos duomenimis (iš atliktų mokėjimų pavedimų ir šalių paaiškinimų nustatyta), kad ieškovas 2014-08-26 atliko pirmą įnašą 4923,54 EUR (17 000 Lt) sumai, kuri sumokėta atsakovui N. F. šio projekto įgyvendinimo tikslu. 2015-11-25 ieškovas atliko antrąjį įnašą 4840 EUR sumai, pinigus pervedė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Teismo posėdžio metu atsakovas patvirtino, kad šiuos pinigus realiai jis gavo iš ieškovo programos kūrimui. Iš viso projekto įgyvendinimui ieškovas įnešė 9763,54 EUR piniginių lėšų sumą. Ieškovas teismui nurodė, kad atsakovas nesukūrė tinkamos Tlist administravimo programos, tinkamas darbų rezultatas ieškovui nebuvo pateiktas, kad statybos darbų administravimo Tlist programa tinkamai neveikia, atsakovas neatsižvelgė į ieškovo teiktas pretenzijas dėl programos trūkumų, kad dėl to ieškovas nutraukė šalių sudarytą sutartį ir reikalauja grąžinti sumokėtą 9763,54 EUR avansą, sumokėtą jo indėlį į programos kūrimą. Atsakovas nesutiko su ieškovo motyvais, nurodė, jog Tlist programa buvo parengta tinkamai, kad ji perduota ieškovui, visi trūkumai pašalinti, kad buvo atsižvelgta į ieškovo pastabas, kad šalių sudaryta sutartis nenutraukta, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja grąžinti įnašą, kuris sumokėtas už programos kūrimą pagal jų sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Pažymėjo, kad programos trūkumus kūrimo eigoje sąlygojo ieškovo kaltė, nes jis vėlavo pervesti įnašus atsakovui už programos kūrimą, kad visos numatytos įnašo sumos ieškovas iki šiol nesumokėjo, nors trūkumai pašalinti, programa su kodiniu raktu perduota ieškovui. Taigi, byloje kilo ginčas dėl jungtinės veiklos sutarties pagrindu sumokėto inašo, kaip avanso sugrąžinimo ieškovui.

Ginčas kildinamas iš šalių sudarytos Jungtinės veiklos sutarties. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Dėl to įstatyme detaliai nereglamentuojami jungtinės veiklos sutarties teisiniai santykiai, o konkrečios jungtinės veiklos sutarties turinio ir formos specifiką nulemia tikslas (veikla), kuriam ji yra sudaroma. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimai naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas.

Pagal teisinį tikslą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis teisės doktrinoje priskiriama prie bendradarbiavimo sutarčių grupės, t. y. sutarčių, kurių kvalifikuojamasis požymis yra sutarties šalių bendri tikslai.

Bendra veikla kildinama ne iš įstatymo, bet grindžiama sutartimi. Jungtinės veiklos sutartis laikoma savanoriška, pasižyminti bendrais tikslais ir vienodais dalyvių interesais kaip rezultatu. Skirtingai nuo įprastų sutarčių ir šalių bendradarbiavimo, pasižyminčių skirtingais, priešpriešiniais šalių interesais, jungtinės veiklos sutarties šalis vienija interesų bendrumas, veikiant ne išimtinai kiekvienos šalies naudai, bet partnerystės, kaip visumos, interesais, siekiant bendrų tikslų. Teisėti bendri tikslai ir vienodi interesai yra partnerystės sutartį kvalifikuojantys požymiai. Pažymėtina, kad komercinės partnerystės galutinis tikslas (rezultatas) visada siejamas su pelno uždirbimu. Šiandienėje doktrinoje esminis partnerystės santykių elementas – partnerių įsipareigojimas atsisakyti savo trumpalaikių interesų ir suteikti prioritetą ne asmeninei, bet visos partnerių grupės gerovei; partneriai subordinuoja savo interesus ir bendradarbiauja, tikėdamiesi ilgalaikės asmeninės naudos maksimizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. UAB „Rodena“, bylos Nr. 3K-3-435/2013).

Ginčo atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti jo sumokėtą 9763,54 EUR avansą (įnašą į jungtinę veiklą), motyvuojant tuo, kad nebuvo pasiektas jungtinės veiklos sutarties tikslas ir šalių sutartis jau yra nutraukta.

CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Šis teisinis reglamentavimas suponuoja, kad sutartimi galima susitarti tiek dėl partnerių įnašų proporcijos, tiek dėl įnešto turto nuosavybės bei pelno paskirstymo. Įstatymas šiuo atveju taikomas tik tada, jei šalys nesusitaria kitaip. Šios teisės normos nepaneigia jungtinės veiklos sutarties šalių laisvės susitarti dėl įnašų ir veiklos rezultato nuosavybės teisės (pirmiau minėta nutartis, priimta kasacinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).

Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Jungtinės veiklos sutartį sudarė tikslu sukurti informacinę statybos darbų administravimo Tlist programą, siekiant uždirbti pajamas iš jos pardavimo ir administravimo. Pagal jungtinės veiklos sutartį tikslo pasiekimui ieškovas turėjo įnešti 35 000 Lt (10 136,70 EUR) indėlį. Dalį šio įnašo ieškovas sumokėjo. 2014-08-26 ieškovas sumokėjo pirmą įnašą 4923,54 EUR (17 000 Lt) dydžio. Suėjus daugiau kaip metams po sutarties sudarymo - 2015-11-25 ieškovas sumokėjo antrą įnašą 4840 EUR sumai. Daugiau įnašų ieškovas neatliko. Iš viso Jungtinės veiklos tikslų įgyvendinimui jis įnešė 9763,54 EUR sumą (33711,55 Lt). Šios aplinkybės rodo, kad jungtinės veiklos sutartyje sulygtas ieškovo mokėtinas indėlis, sudarantis 35 000 Lt, nebuvo įneštas, kad antrosios 4840 EUR dydžio sumos pervedimas buvo atliktas suėjus numatyto pasiekti tikslo laikui, nes pastaroji suma sumokėta praėjus daugiau nei metams po sutarties sudarymo, kai sutartimi numati projekto įgyvendinimo tikslai turėjo būti pasiekti per 3 mėnesius. Teismo posėdžio metu abi šalys patvirtino, jog sutarties 2.3. punkte, numatytas programos sukūrimo terminas abiejų šalių žodiniu sutarimu buvo pratęstas neapibrėžtam laikui tam, kad būtų baigtas programos kūrimas. Tai, kad pasibaigus sutartyje numatyto tikslo įgyvendinimo laikui šalys ir toliau vykdė bendradarbiavimą jų sudarytos jungtinės veiklos sutarties pagrindu patvirtina į bylą pateikta šalių elektroninio susirašinėjimo medžiaga. Iš šios medžiagos matyti, kad šalys toliau bendradarbiavo, susirašinėjo programos tobulinimo, trūkumų šalinimo, pastebėjimų, idėjų ir apmokėjimo už programos kūrimą klausimais. Faktiškai šalių bendradarbiavimas nutrūko prasidėjus tarp jų įvairiems nesutarimams, ką patvirtina ieškovo teiktos atsakovui pretenzijos. Iš jų matyti, kad 2015-12-28 ir 2016-02-15 ieškovas pateikė atsakovui pretenzijas kuriomis siūlė ištaisyti pretenzijose nurodytus Tlist programos trūkumus, įgyvendinti sutarties įsipareigojimus, arba perduoti neužbaigtą programą ir grąžinti dalį sumokėtų lėšų – 3750 EUR, kartu įspėjo atsakovą, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis gali būti vienašališkai nutraukta.

Iš teisme duotų atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad jis 2016-01-15 ieškovui perdavė sistemos programą atiduodamas kodinį raktą, leidžiantį prisijungti prie sukurtos programos ir ją naudoti , kad taip perduota sukurta programa leido ieškovui naudotis duomenų bazės architektūra, turėti prieigą ir gauti realius veikiančios programos sistemos duomenis. Tai, kad atsakovas perdavė programą, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja B. K.. Ieškovas byloje šių paaiškinimų nepaneigė, jis nepaneigė fakto, kad turi ir gali naudotis programa, turi prieigą prie šios programos. Perdavęs sukurtą programą atsakovas atsiliepė į ieškovo pretenziją. 2016-02-29 pateikė atsakymą į ieškovo pretenziją, kurioje nurodė, kad nesutinka su ieškovo nurodomais programos trūkumais, prašo mokėti įsiskolinimą, nurodo, kad per jo nurodytą terminą nepadengus įsiskolinimo, atsakovas laikys tokius ieškovo veiksmus vienašaliu sutarties nutraukimu. Byloje nėra duomenų apie visos jungtinės veiklos sutartimi įsipareigotos sumokėti sumos mokėjimą, kaip aukščiau nustatyta ginčo dėl ieškovo sumokėtos ir likusios pagal sutartį nemokėtos sumos, nėra. Iš šalių susirašinėjimo galima manyti, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas keldami vienas kitam reikalavimus, jų netenkinimo atveju nurodė vienodas pasekmes – vienašališką jungtinės veiklos sutarties nutraukimą, jo nutraukimo rašytine forma neįformino, negavę pretenzinio reikalavimo patenkinimo neinformavo viena kitą, jog žadėta sankcija – sutarties nutraukimas yra įgyvendinama, nepranešė viena kitai, kad nutraukia sutartį. Jų bendradarbiavimo santykiai nutrūko įspėjimais apie sutarties nutraukimą duotais viena kitai, jos toliau pagal jungtinę veiklos sutartį nebebendravo, nekūrė bendrovės, kuri aptarnautų programą, netaisė galimų jos trūkumų, neįvardijo viena kitai nustatytų trūkumų pobūdžio, galimybės juos taisyti ar tobulinti, tai yra teismo sprendimo priėmimo dienai abi bylos šalys nesikooperuoja, nebederina bendrų interesų realiai yra nutraukusios bendrą jungtinę veiklą.

Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos procesinio įstatymo normose, t.y. Lietuvos Respublikos CPK 185 str. Šios teisės normos esmė yra ta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

LR CPK 178 str. nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovas asmeniškai ir per jo valdomą bendrovę gavęs iš ieškovo pinigus nieko nedarė, neatliko jokių veiksmų reikalaujančių piniginių sąnaudų pagal jungtinės veiklos sutartį. Tai, kad atsakovas atliko programos kūrimo veiksmus patvirtino ir teismo posėdyje ieškovas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovo ruošta ginčo adsministravimo programa Tlist buvo parengta netinkamai. Šiuo atveju vien ieškovo paaiškinimai, kad paruošta pagal ginčo sutartį programa netinkama, nėra pakankamu įrodymu, leidžiančiu konstatuoti, kad ieškovo investuoti ir šiuo ieškiniu reikalaujami grąžinti pinigai buvo sunaudoti ne bendram sutartiniam tikslui pasiekti, o vien tik atsakovo interesų patenkinimui. Pažymėtina, kad ginčo šalių sudarytoje sutartyje nebuvo aptartos sąlygos numatančios pagrindus, būdus ir formas, kurioms esant ginčo programa laikoma netinkamai parengta, nenumatytos sąlygos, kurioms esant konstatuotinas programos neparuošimo ar netinkamo paruošimo faktas, nenumatyta ir atsakomybė. Sutartimi šalys nesusitarė dėl ginčo išsprendimo būdo tuo atveju, kai vienas bendrosios jungtinės veiklos dalyvis teigia, jog programa veikia tinkamai, o kita šalis tai neigia, nenustatė sąlygos kas, kaip ir kokiais būdais nustatys sutartos programos tinkamumą. Bylos įrodymai labiau tikėtinai įrodo, kad programos ruošime dalyvavo abi ginčo šalys, kad ieškovo dalyvavimas ruošiant programą neapsiribojo vien tik piniginio įnašo sumokėjimu, tačiau jis buvo aktyvus ir programos kūrimo procese, nurodydamas gaires, siekius, reikalingus tobulinimus, kad programa pasiektų siekiamą tikslą. Iš teisme duotų ir liudytojos B. K. paaiškinimų ir ieškovo neginčytų aplinkybių nustatyta, kad ieškovui yra perduotas paruoštos programos programinis kodinis raktas, leidžiantis prisisjungti ir veikti su paruošta programa, kad ieškovas savo žinioje turi prieigą prie realių paruoštos programinės sistemos duomenų. Priešingų įrodymų ieškovas nepateikė. Pats ieškovas teismui patvirtino, jog pusmetį jis naudojosi šia programa savo valdomoje įmonėje UAB “A. G.”, ja buvo įgyvendinami projektai, kad prie šios programos galėjo prisijungti minėtos bendrovės darbuotojai, kurie galėjo programa naudotis, ją testuoti ir administruoti. Todėl iš esmės ieškovo teiginiai apie tai, kad programa neveikia, yra prieštaringi, nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Neįrodyta, kad programa turi esminių trūkumų dėl kurių ji toliau negali būti naudojama sutarties tikslui pasiekti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas neįgyvendino sutarties įsipareigojimų nes neparengė ginčo programos, tačiau to nepagrindė pakankamais įrodymais (LR CPK 178 str.). Teiktos pretenzijos neįrodo, jog programa turi trūkumų dėl kurių jos naudojimas yra negalimas ar netinkamas. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, jog atsakovas neįvykdė savo pareigų pagal jungtinės veiklos sutartį ir dėl to privalo visa apimtimi grąžinti ieškovo sumokėto įnašo dalį. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimų nenuoseklumą patvirtina ir tai, kad reikštose atsakovui pretenzijose jis reikalauja grąžinti mažesnio dydžio įnašą, už pareikšto ieškinio reikalavimo dydį. Jungtinės veiklos sutartyje numatyto tikslo ieškovas ir atsakovas siekė bendrai. Siekdamas šio tikslo, ieškovas, kaip vienas iš jungtinės veiklos dalyvių neužtikrino sutarto programos kūrimo finansavimo. Į sutartą programos sukūrimą buvo numatyta investuoti 35 000 Lt suma. Ilgą laiką programai įgyvendinti tebuvo skirta 17 000 Lt suma. Tai tik patvirtina, kad vykdant jungtinės veiklos sutartį ieškovas kaip šios sutarties šalis, nebuvo pakankamai atsakinga, tinkamai ir laiku nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, iš sudarytos sutarties kilusią prievolę užtikrinti finanasavimą vykdė su trūkumais. Atsakovas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė, jog realiai vykdė sutartos programos kūrimo darbus, šios programos kūrimas buvo patikėtas UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojams (programuotojams), kurie atlygintinai vykdė atitinkamus darbus, kad sukurta programa daugiau nei pusmetį buvo testuojama ieškovo valdomoje įmonė UAB “A. G.”, prižiūrima UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų, t.y. realiai buvo atlikti programos sukūrimo darbai. Atsakovo teigimu, ši programa yra tinkama ir pabaigta, rezultatas pasiektas. Iš ieškovo 2015 m. lapkričio 25 d. 13:34 elektroninio laiško atsakovui, iš jo paties teismui duotų paaiškinimų matyti, kad programa paruošta ir veikia, kad be programos jo valdomoje įmonėje UAB “A. G.” administracija patiria kaštus ir išlaidas. Nežiūrint į tai ieškovas nurodo atsakovui įvairius programos trūkumus. Byloje nėra įrodymų, kad atsiradę trūkumai yra esminiai, kad dėl nustatytų trūkumų paruošta programa laikoma kaip visiškai netinkama. Ieškovas šioje byloje, neįrodė, kad vienintelio atsakovo kaltė sąlygojo tai, kad nebuvo pasiektas galutinis jungtinės veiklos tikslas, kad atsakovas jokiu indėliu neprisidėjo norimam tikslui pasiekti, kad tik atsakovo kaltė sąlygojo tai, kad nebuvo sukurta bendrovė, aptarnaujanti sukurtos programos įdiegimą (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Programos kokybės klausimas nevertinamas, nes pagal ieškinio reikalavimo ribas, yra nesusijęs su ginču, kuriuo reikalaujamas priteisti iš atsakovo sumokėtą avansą, reikalaujama grąžinti ieškovo investuotas į programos kūrimą lėšas. Ieškovas pareikštu ieškiniu siekia prisiteisti iš atsakovo visas jo turėtas išlaidas, kurias patyrė projekto kūrime, visa atsakomybę vykdant ginčo sutartį perkelti atsakovui. Tuo jis neatsižvelgė į sudarytos jungtinės veiklos sutarties specifiką ir neįrodė, kad sukurta programa visa apimtimi netinkama, kad ja negalima pasiekti jokių sutarties tikslų tik dėl vieno iš sutartinių partnerių, bylos atsakovo veiksmų. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų pažeidęs kokias nors savo, kaip jungtinės veiklos dalyvio pareigas, todėl ir reikalauti nuostolių atlyginimo taip kaip ginčo atveju yra suformuluotas reikalavimas - avanso grąžinimo forma nėra pagrindo. Teismas pripažįsta, kad vykdydamos ginčo jungtinę veiklą abi bylos šalys padarė savo įnašus, konkrečiai ieškovas investavo tam tikrą pinigų sumą, atliko kitus veiksmus, o atsakovas realiai kūrė ginčo programą. Reikia pažymėti, kad šalys nebuvo numačiusios sutartyje, kokios pasekmės ištinka jungtinės veiklos sutarčiai pasibaigus abiejų veiklos dalyvių pageidavimu, nes tiek ieškovas siuntė pranešimą dėl vienašališko sutarties nutraukimo, jei atsakovas neįvykdys reikalaujamų sąlygų, ir taip pat nurodė atsakovas siųsdamas atsakymą ieškovui, jeigu nebus vykdomos jo sąlygos. Ieškovo sumokėti pinigai už programos kūrimą laikytini šalių įnašais į bendrąją veiklą, kurie ginčo sutartyje nenumačius kitaip, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.970 str. nuostatas, laikytini lygiais. Labiau tikėtinai nustatyta, kad atsakovas visus ieškovo įneštus pinigus panaudojo pagal paskirtį, nes byloje neįrodyta, jog ieškovo įnešti į bendrą jungtinę veiklą pinigai buvo panaudoti kitais tikslais ar buvo panaudoti visiškai netinkamai. Todėl pagal galiojantį teisinį reguliavimą, atsakovas neprivalo ieškovui grąžinti jo sumokėto indėlio į bendrą šalių veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškinys dėl į jungtinę veiklą įneštų pinigų grąžinimo atmetamas.

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas pateikė teismui įrodymus, jog iš viso patyrė 2398,83 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Tačiau tai nereiškia, kad teismas privalo priteisti maksimalų rekomendacijose nurodytą dydį, nes ne visos sumos, skirtos advokato pagalbai apmokėti, teismo gali būti pripažintos pagrįstomis, kadangi teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212/2009). Todėl konkrečiu atveju, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą bei apimtį, taip pat į kitas bylos aplinkybes, laikoma, kad šiuo atveju nurodytos 2398,83 EUR dydžio bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl mažintinos iki 1000 EUR sumos, kuri teismo vertinama kaip protinga ir atitinkanti realumo kriterijus.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš ieškovo nepriteistinos, kadangi jos yra nedidelės, o jų išieškojimas yra neproporcingai didelis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo A. P. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovo N. F., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.