Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio ir Eglės Surgailienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Europos bendrovės „ERGO Insurance SE“ Lietuvoje veikiančios per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovui Europos bendrovei ERGO Insurance SE, veikiančiai per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos priteisimo, byloje dalyvaujant tretiesiems asmenims M. K. ir T. N., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pripažinti eismo įvykį, įvykusį 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu, priteisti iš atsakovo 14 800 EUR dydžio draudimo išmoką, 136,70 EUR transporto priemonės nutempimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2014-02-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė su atsakovu 2013-09-12 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį (liudijimą) pagal draudimo polisą Nr. 851-0439313, kurio pagrindu Kasko (Casco) draudimu laikotarpiui nuo 2013-09-13 iki 2014-09-12 buvo apdrausta ieškovei priklausanti transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Esą 2014-02-10 ieškovės sūnui trečiajam asmeniui M. K., vairuojant minėtą transporto priemonę - privažiuojant prie pagrindinio kelio ir stabdant, nukrito ant keleivio sėdynės buvęs mobiliojo ryšio telefonas, kurį vairuotojas pakėlė, ir tik po to išvažiavo iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleidęs pagrindiniu keliu T. N. vairuojamos transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kur abi transporto priemonės susidūrė. Apie eismo įvykį trečiasis asmuo M. K. pranešė policijai bei kreipėsi į atsakovą dėl draudimo išmokos mokėjimo. Atsakovas 2014-03-25 raštu nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką, pripažindamas šį įvykį nedraudiminiu. Nurodė, kad nukritusio daikto pakėlimas savaime nėra didelis neatsargumas, nes nesukėlė eismo įvykio bei neigiamų padarinių, atkreipė dėmesį, jog eismo įvykio metu buvo prastos eismo sąlygos, tamsus paros metas.Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.Paaiškino, kad eismo įvykio metu nukentėjusio automobilio BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudimo sutartis buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 030 (toliau - Taisyklės) sąlygomis. Taisyklių 3.1.13 p. numato, kad įvykis yra nedraudžiamasis, t. y., kad transporto priemonių kasko draudimas neatlygina žalos, kai ji draudimo objektui padaroma dėl transporto savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo. Aplinkybę, kad ieškovė buvo tinkamai supažindinta su draudimo taisyklėmis bei gavo jų kopiją iki sudarant draudimo sutartį, patvirtina Transporto priemonių draudimo liudijimas, kuriame po atitinkamo turinio įrašu pasirašė ieškovė. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 103 str. numatyta draudiko teisė sutartyje su draudėju nustatyti, jog draudėjo neatsargumas priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykių. Taisyklių 21.3 p. numatoma, jog neatsargumas – tai asmens elgesys, pasireiškiantis veikimu ir / ar neveikimu, neatitinkantis minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Vertina, jog trečiojo asmens veiksmai, automobiliui artėjant prie sankryžos jam keliant nukritusį mobiliojo ryšio telefoną, kai automobilis nekontroliuojamai rieda į sankirtą, laikytini dideliu neatsargumu, nes šiuo atveju M. K. elgesys neatitinka net minimalių vairuotojui keliamų atsargumo reikalavimų. Taip pat pažymėjo, jog trečiasis asmuo eismo įvykio metu neturėjo lengvųjų automobilių vairavimo 5 metų stažo, o draudimo liudijime nurodoma, kad tokiu atveju yra taikoma 50 proc. apskaičiuotos draudimo sumos išskaita.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-03-18 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino eismo įvykį, įvykusį 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudžiamuoju įvykiu. Priteisė ieškovei D. G. iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, 6 675,95 EUR draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2016-02-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė atsakovui ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, iš ieškovės D. G. 80,42 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ir iš ieškovės D. G. priteisė po 10,00 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nurodė, kad nepakanka Taisyklėse pateikti tik didelio neatsargumo apibrėžimą. Konkrečių atvejų, kuomet bus ši taisyklė taikoma nei sutartyje, nei draudimo taisyklėse nebuvo aptarta. Ir apskritai draudimo liudijime buvo tik nurodytas draudimo taisyklių punktas, netgi nepateikiant jo teksto, ką reiškia šis nurodomas punktas. Tokius veiksmus teismas nelaikė tinkamu ir suprantamu bei individualiai aptartu esminių vartojimo draudimo sutarties sąlygų parengimu bei jų pristatymu vartotojui. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad atsakovas, pirma, neįrodė, jog tokia sutarties sąlyga buvo individualiai su ieškove aptarta, antra, nesutarė konkrečių atvejų, kuomet bus taikoma didelio neatsargumo išlyga, trečia, atsakovas neįrodė ir trečiojo asmens, valdytojo M. K. didelio neatsargumo. Įvertinęs sudarytos draudimo sutarties rūšį (kasko draudimas, turto, nuostolių draudimas), tai, jog nebuvo numatyti didelio neatsargumo atvejai, kas iš esmės leistų bet kokiu atveju draudimo kompanijai atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, remiantis šia neaiškia ir neapibrėžta konkrečiais atvejais išlyga, taip pat atsižvelgęs, kad trečiojo asmens kaltė dėl eismo įvykio savaime neįrodo didelio jo neatsargumo (paprastai visi eismo įvykiai įvyksta dėl neatsargumo), padarė išvadą, kad savo turtinį interesą draudęs asmuo turi teisę į nuostolių atlyginimą, o draudimo kompanijos atsisakymas mokėti draudimo išmoką, remiantis konkrečiai ir individualiai neaptartu didelio neatsargumo atveju, yra nepagrįstas. Teismas sutiko su išvadą teikusios institucijos išvada, jog transporto priemonių draudimo sutartis, kurios viena šalis yra fizinis asmuo, yra ir vartojimo sutartis. Teismas nurodė, jog šiuo atveju trečiojo asmens paaiškinimai, kad automobilio BMW X5 jis nepastebėjo, negali būti vertinami, kaip kad teigia atsakovas, jog trečiasis asmuo nurodė melagingas eismo įvykio aplinkybes. Teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog transporto priemonių kontaktas nelaikytinas atsiradusiu natūraliai, o pripažintinas kaip inscenizuotas, dirbtinai sukuriant eismo įvykio situaciją, ir pažymėjo, kad kiti byloje esantys įrodymai paneigia šiuos atsakovo argumentus, kaip antai pačios eismo įvykio-trasologinės ekspertizės išvados bei eksperto paaiškinimai teismo posėdžio metu. Įvertinęs bylos duomenis ir trečiojo asmens paaiškinimus, tiek duotus draudimo kompanijai, tiek ir teisme, taip pat kitas aukščiau aptartas aplinkybes, nenustatė pagrindo laikyti, kad trečiasis asmuo M. K. tyčia, sąmoningai draudimo kompanijai nurodė aplinkybes, neatitinkančias eismo įvykio aplinkybių: klaidinančią, neteisingą, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie važiavimo greitį, kryptį arba, kad inscenizavo eismo įvykį. Teismas, nenustatęs pagrindų atsisakyti ieškovei išmokėti draudimo išmoką ar pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu, ieškinį dėl eismo įvykio, įvykusio 2014-02-10 Ukmergės r., kurio metu sugadinta ieškovei priklausiusi transporto priemonė BMW M3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo draudiminiu įvykiu tenkino. Teismas laikė nesąžiningu ieškovės pateiktą konkrečiai aptartos draudimo sutarties sąlygos interpretavimą, jog eismo įvykio metu M. K. turėjo sutartą minimalų vairavimo stažą, todėl esą jam neturėjo būti taikoma 50 procentų draudimo išskaita. Teismas sąlygą, jog per sutarties galiojimo laikotarpį apdraustos transporto priemonės nevairuos asmenys, kurių vairavimo stažas mažesnis kaip 5 metai, laikė individualiai aptarta ir pakankamai aiškia, nes ant draudimo liudijimo lapo, kuriame ši sąlyga aiškiai įrašyta prie kitos informacijos, yra ieškovės parašas, todėl nėra pagrindo tikėti, jog ši sąlyga nesuprantama, neaiški. Įvertinęs tai, jog transporto priemonė buvo patikėta valdytojui, neturėjusiam eismo įvykio metu šalių sutarto minimalaus tos kategorijos transporto priemonės vairavimo stažo, t. y. rizika buvo padidėjusi, atsakovas turi teisę reikalauti sutartyje individualiai sutartos draudimo išmokos mažinimo. Kitokių išskaitų teismas netaikė, nes tai buvo šalių sutarta speciali išskaita (kaip ir kitos nurodytos individualiai aptartos prie kitos informacijos) ir sutartyje kitaip nebuvo sutarta. Atsižvelgęs į nustatyta ekspertizės automobilio vertę, į pagrindą sumažinti priteistiną draudimo išmoką perpus, į ieškovei priklausiusio automobilio vertę ir jos pardavimo kainą, ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo tenkino iš dalies, priteisė 6 675,95 EUR dydžio draudimo išmoką. Draudimo liudijime nurodyta, kad apdraustas automobilis “rinkos verte” ir keleiviai nuo nelaimingų atsitikimų nurodyta verte, atskirai šalių nebuvo sutarta dėl maksimalaus transporto priemonių draudimo paketo, kuomet draudžiama ir pagalba kelyje ar transporto priemonės transportavimas po eismo įvykio ar kiti galimi turtiniai interesai, ką atskirai numatė draudimo taisyklės (7.1.1 ir 7.1.9 h punktai), todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaidų už transporto priemonės nutempimą atmetė. Teismas taip pat priteisė procesines palūkanas nuo ieškinio patikslinimo priėmimo dienos, t. y. 2016-02-29, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimo dalį, kuria įvykis pripažintas draudžiamuoju ir ieškovei priteista draudimo išmoka ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas atsižvelgė išimtinai į ieškovės interesus, dėl kurių įgyvendinimo ieškovė sudarė draudimo sutartį, tačiau nevertino kitos sutarties šalies interesų – gauti draudimo įmoką už draudimo apsaugą, tačiau šią apsaugą suteikti tik apibrėžtai rizikai, neperžengiant draudimo rizikos apimties. Teismas, konstatuodamas, kad draudikas, įvykus eismo įvykiui, besąlygiškai turi išmokėti draudimo išmoką, nesąžiningai aiškino draudimo sutartį;Teismas nepagrįstai nurodė, kad draudimo taisyklių nuostatos yra neaiškios. Nagrinėjamos draudimo sutarties sąlygos negalima apriboti konkrečiais elgesio apibrėžimais. Didelio neatsargumo sąvoka ir šio veiksmo ribos yra pakankamai gerai žinomi kiekvienam normaliai rūpestingam asmeniui, o juo labiau – vairuotojui. Skundžiamame sprendime nėra paneigta, jog trečiojo asmens veiksmas buvo itin nesavalaikis ir itin neatsargus. Jis galėjos ir privalėjo suprasti, kad jo veiksmai neišvengiamai sąlygoja automobilio kontrolės praradimą;Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl draudiko teisės prisiimti draudimo rizikos apimtį ir bei vairuotojui keliamų reikalavimų c. b. Nr.3K-3-213/2006;Draudiko teisę numatyti sutartyje, kad draudėjo neatsargumas priskiriamas prie nedraudžiamųjų įvykį, numato ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 103 str. Atsakovo nuostata nedrausti didelio neatsargumo atveju yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, išvardinant nedraudžiamuosius įvykius. Taisyklių 21.3 p. taip pat yra nurodyta ir didelio neatsargumo sąvoka.

Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-03-18 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Teismas išsamiai pasisakė, kad draudimo taisyklių sąlyga dėl draudėjo neatsargumo yra nepakankamai aiški ir nekonkreti ir pažymėjo, kad neatsargumo atvejai turi būti aiškiai ir konkrečiai nurodyti taisyklėse; Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisija 2009-03-03 posėdyje nurodė, kad draudimo sutarties sąlygose turi būti detalizuoti atveja, kurie būtų laikomi įvykę dėl draudėjo ar kito asmens didelio neatsargumo. Atsakovas tokių atvejų nedetalizavo;Atsakovo nurodoma teismų praktika negali būti taikoma, kadangi iš esmės skiriasi faktinės bylos aplinkybės. Nurodytoje byloje aprašomas ginčas dėl konkrečiai draudimo sutartyje apibrėžtos aplinkybės;Apeliantas, teigdamas, jog trečiasis asmuo neteisingai nurodė automobilio važiavimo greitį, ignoruoja aplinkybę, kad BMW M3 modelyje automobilio spidometras greitį pradeda rodyti tik nuo 30 km/h, vairuotojas susidūrimo metu spidometro nestebėjo, o paaiškinimuose nurodė maksimalų greitį, paremtą savo pojūčiais. Teismas teisingai įvertino aplinkybes, kad šie neatitikimai yra esminiai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniu skundu nustatytų ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios procesinės taisyklės ir peržengti šios bylos ribas, nustatytas apeliaciniu skundu.Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkami aiškino didelio neatsargumo sąvoką ir pagrįstai pripažino eismo įvykį draudžiamuoju.

Dėl eismo įvykio pripažinimo draudžiamuoju

Apeliantas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo vertinimu, jog draudimo sutarties sąlygos yra neaiškios. Pažymi, kad ieškovė nekėlė reikalavimo dėl draudimo taisyklių nuginčijimo ir draudimo sutarties 3.1.13 punkto neaiškumo. Apelianto įsitikinimu, trečiasis asmuo galėjo ir privalėjo suprasti, kad jo veiksmai (bandymas įvažiavimo į sankryžą metu pakelti nuo grindų telefoną) neišvengiamai sąlygoja automobilio kontrolės praradimą. Pasak apelianto, nuostata nedrausti didelio neatsargumo atvejų yra aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta, išvardinant nedraudžiamuosius įvykius.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2004 išaiškino, jog draudimo sutarties šalys paprastai nesideri dėl sutarties sąlygų, nes jas, kaip standartines, parengia draudikas, o draudėjas apsisprendžia: sudaryti sutartį pagal šias sąlygas ar ne, t. y. sutartis sudaroma prisijungimo būdu (CK 6.160 straipsnio 2 dalis, 6.185 straipsnio 1 dalis). Draudimo sutarties specifika, pasireiškianti draudiko teise atitinkamos draudimo rūšies taisyklėse vienašališkai nustatyti sutarties sąlygas, įpareigoja draudiką kitai šaliai – draudėjui tinkamai atskleisti šias standartines sutarties sąlygas. Kaip bet kurių sutartinių santykių, taip ir draudimo teisinių santykių šalims privalomos yra tos sąlygos, kurių laikytis jos aiškiai susitarė. Išvadą, kad draudėjas sutiko laikytis tam tikrų sąlygų, galima padaryti tik tuo atveju, jeigu jis su tomis sąlygomis susipažino arba turėjo protingą galimybę susipažinti ir aiškiai, įstatymo nustatyta forma išreiškė savo sutikimą. CK 6.989 straipsnio 1 dalis nustato, kad draudimo sutarties forma turi būti rašytinė, todėl visos sutarties sąlygos turi būti įtrauktos į rašytinės sutarties tekstą arba į jos priedą. Draudimo sutartis yra fiduciarinė (grindžiama šalių tarpusavio pasitikėjimu). Abi jos šalys privalo atskleisti viena kitai esminę reikšmę turinčią informaciją, t. y. tokią informaciją, kurią žinodama, šalis gali apskritai nesudaryti sutarties arba ją sudarytų kitomis sąlygomis. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimą šalims visas draudimo sutarties sąlygas įforminti raštu, taip pat, vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, tokios reikšmingos informacijos sąvoka kitai sutarties šaliai turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleista, konkretizuota, ir įtraukta į sutartį arba kitą dokumentą, esantį sudėtine sutarties dalimi. Jeigu sutarties sąlygos vis dėl to suformuluojamos nepakankamai aiškiai, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl sutarties sąlygų vykdymo tinkamumo, sutartis aiškina, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis).Taigi tais atvejais, kai pagrindas atleisti draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo yra konkrečių sutarties sąlygų nesilaikymas, teismas, nagrinėdamas ginčus dėl atsisakymo mokėti draudimo išmokas, turi nustatyti, ar šias sąlygas draudikas tinkamai atskleidė, ar draudėjas su jomis sutiko ir žinojo jų nesilaikymo pasekmes.Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu, jog teismas savo iniciatyva, konstatuodamas draudimo sutarties sąlygos neaiškumą ir neatitikimą ieškovės interesams, priėmė sprendimą dėl ieškovės nekeltų reikalavimų. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi kasacinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose ir pagrįstai vertino draudimo sutarties sąlygas, kurių pagrindu atsakovas grindžia draudimo išmokos nemokėjimą.CK 6.1014 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo (galiojusio reikalavimo teisės į draudimo išmoką atsiradimo momentu, t.y. įvykus eismo įvykiui – 2014-02-10) 106 straipsnyje numatyta, jog turto draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo pareigos mokėti draudimo išmoką, jei draudžiamasis įvykis įvyksta dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo, tačiau tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai.Atsakovo parengtose standartinėse Transporto priemonių draudimo taisyklėse Nr.030, kurios šalių susitarimu taikomos šalių sudarytai turto draudimo sutarčiai, 3.1.13 p. įtvirtinta, kad nedraudžiamaisiais įvykiais, už kuriuos atsakovas neprivalo mokėti draudimo išmokų, laikomi įvykiai, kurių metu žala padaroma draudimo objektui dėl transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo didelio neatsargumo, o minėtų taisyklių 21.3 p. didelį neatsargumą apibrėžia kaip asmens elgesį, pasireiškiantį veikimu ir/ar neveikimu, neatitinkantį minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų. Toks didelio neatsargumo apibrėžimas iš esmės atitinka teismų praktikoje suformuotą didelio neatsargumo sampratą, pagal kurią dideliu neatsargumu pripažįstamas paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2009), tačiau šalių draudimo sutarties prasme, atsižvelgiant į aukščiau aptartus motyvus, negali būti pripažįstamas kaip apibrėžtas aiškiai ir nedviprasmiškai. Todėl esant bet kokioms abejonėms dėl didelio neatsargumo buvimo konkrečiu atveju, turi būti laikoma, kad didelio neatsargumo nėra.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atsakovo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į jį argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neįrodė trečiojo asmens - vairuotojo, didelio neatsargumo. Kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų, eismo įvykio metu buvo prastos oro sąlygos, rūkas, tamsu, šlapdriba ir jos įtakojo matomumą. Aplinkybei, jog telefonas buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu, patvirtinti byloje pakankamai įrodymų nepateikta. Aplinkybę dėl telefono pakėlimo nurodė tik pats trečiasis asmuo pranešime apie eismo įvykį, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šio vienintelio įrodymo nepakanka pagrįstai ir neginčijamai išvadai, jog telefonas buvo vairuotojo keliamas eismo įvykio metu ir kad tai turėjo pagrindinę įtaką automobilių susidūrimui. Trečiasis asmuo tai kategoriškai neigia. Atkreiptinas dėmesys, jog trečiojo asmens duoti paaiškinimai viso bylos nagrinėjimo proceso metu buvo nuoseklūs, todėl abejoti jais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo būtų nesąžiningas, jis iš viso galėjo neatskleisti aplinkybių, susijusių su telefonu. Esant tokios aplinkybėms, telefono pakėlimas prieš įvažiuojant į pagrindinę gatvę, galėtų būti vertinamas tik kaip paprastas neatsargumas. Atsakovui neįrodžius trečiojo asmens didelio neatsargumo, nėra pagrindo pripažinti eismo įvykį nedraudiminiu, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo trečiojo asmens veiksmus, pagrįstai ir teisėtai priteisė ieškovei draudimo išmoką iš atsakovo. Atsakovas priteistos draudimo išmokos dydžio neginčija, todėl teisėjų kolegija priteistos draudimo išmokos dydžio pagrįstumo nevertina ir šiuo klausimu nepasisako.Apeliantas nurodo, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl draudimo teisės prisiimti draudimo rizikos apimtį bei vairuotojui keliamų reikalavimų ir remiasi kasacinio teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-213/2006 išaiškinimu, jog CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais.Apeliantas nepagrįstai remiasi minėtos kasacinio teismo civilinės bylos išaiškinimais, nes bylos nėra analogiškos, o faktinės aplinkybės kasatoriaus paminėtoje byloje skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija pritaria, jog CK 6.994 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta draudiko teisė įvertinti dėl konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas draudiminę riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudiminiais įvykiais, ir šios teisės nepaneigia, tačiau bylą nagrinėjęs teismas konstatavo, jog ginčo norma (dėl didelio neatsargumo) nagrinėjamu atveju nėra aiški ir šalys nesutarė konkrečių atvejų, kuomet bus taikoma didelio neatsargumo išlyga. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tik iš dalies apibrėžė draudimo ribas, nes nenustatė individualiai aptartų atvejų.

Dėl eismo įvykio aplinkybių

Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, jog eismo įvykis iš esmės įvyko jo dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o atsakovas neteisingai interpretuoja nežymius neatitikimus. Apeliantas įsitikinęs, kad eismo įvykio dalyviai nuslėpė tikrąsias eismo įvykio aplinkybes.Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog trečiasis asmuo M. K. nuslėpė, jog automobilis BMW M3 susidūrimo metu neįvažiavo į sankryžą 20-30 km/h greičiu, o stovėjo sankryžoje arba nežymiai judėjo. Šie apelianto argumentai yra nepagrįsti jokiais neginčijamais įrodymais, o padaryti interpretuojant byloje esantį ekspertizės aktą. Iš bylos medžiagos matyti, jog trečiasis asmuo nuolat teigė, jog automobilis prieš susidūrimą riedėjo ir iš to galima daryti išvadą, jog jis suvokė, kad automobilio greitis yra itin mažas. Aplinkybė, kad trečiasis asmuo negebėjo nurodyti tikslaus greičio, vienareikšmiškai nepatvirtiną melavimo, nes stresinėje situacijoje asmens gebėjimas užfiksuoti tikslias detales yra ženkliai sumažėjęs ir yra didelė paklaidos tikimybė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog specialių žinių neturėjimas pateisina trečiojo asmens suklydimą, vertinant galimą automobilio greitį.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindi vertino neesminiu neatitikimu tai, kad eismo įvykio šalys nuslėpė, kad susidūrimo metu trečiojo asmens M. K. vairuotas automobilis sankryžoje nebuvo nukreiptas į kairę, kur esą ketino sukti vairuotojas. Visų pirma, šiais argumentais atsakovas jau rėmėsi, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir skundžiamame sprendime yra išdėstyti motyvai, kodėl teismas nesutiko su atsakovo pozicija, jog transporto priemonių kontaktas atsirado dirbtinai sukuriant eismo įvykio situaciją. Ekspertai patvirtino, kad, esant atitinkamiems transporto priemonių greičiams, abi transporto priemonės galėjo sustoti padėtyse, panašiose kaip nurodė trečiasis asmuo. Apeliantas dėl teismo išdėstytų motyvų skunde nepasisakė ir pateikė bendro pobūdžio argumentus, ką galėtų reikšti susidūrusių automobilių padėtys. Tačiau atitinkamas aplinkybių vertinimas teismo išvadų, padarytų iš visumos byloje surinktų įrodymų, nepaneigia ir jų neįtakoja. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija apelianto argumentus laiko neįrodytais.Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.