- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- e2S-1346-324/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. B. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2794-979/2019 pagal ieškovo R. B. patikslintą ieškinį atsakovei A. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland PLc Lietuvos skyrius, išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovės kaltės; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį namą su jame esančiais baldais ir žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vienasmeniškai padengti bankui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui likusią 34 700 Eur kredito dalį, priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 15 000 Eur kompensaciją, priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise automobilį VW TOURAN, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti dukros G. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, priteisti iš atsakovės dukros G. B. išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį, paskiriant valdyti šias lėšas ieškovui uzufrukto teise; palikti ieškovui pavardę B., atsakovei – B.; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki bus išnagrinėta civilinė byla priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą šalių nepilnametei dukrai G. B., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 275 Eur, ir šių lėšų valdytoją uzufrukto teise paskirti ieškovą.
3. Nurodė, kad šiuo metu su atsakove neveda bendro ūkio, o dukra G. B. išreiškė norą gyventi kartu su ieškovu, todėl ieškovas ja rūpinasi, skirdamas jos poreikiams tenkinti 686 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat turėtų lygiomis dalimis prisidėti prie reikalingų dukros poreikių tenkinimo, tačiau šios pareigos nevykdo, nors gaunamos pajamos yra pakankamos šiai pareigai vykdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnametei G. B. po 180 Eur per mėnesį nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos (2019-05-14) iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Paskyrė ieškovą priteisto laikino išlaikymo nepilnametei G. B. tvarkytoju uzufrukto teise.
5. Nurodė, kad ieškovo prašomas priteisti laikino išlaikymo dydis nėra pakankamai pagrįstas įrodymais apie atsakovės turtinę padėtį, pajamas, kurių dydis patvirtintų, kad atsakovė išgali mokėti vaiko išlaikymui po 275 Eur kas mėnesį. Duomenų apie atsakovės pajamas civilinėje byloje nėra. Šiuo metu nepilnametį vaiką išlaiko tik ieškovas, todėl išlaikymo našta negali tekti vien jam. Atsižvelgiant į tai, kad vaikui būtinų poreikių užtikrinimui būtinas pastovus, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, siekiant užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos, preliminariai įvertinus vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė laikiną išlaikymą iš atsakovės nepilnametei G. B. po 180 Eur nuo patikslinto ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas yra nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, todėl jį paskyrė iš atsakovės priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoju uzufrukto teise.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino išlaikymo nepilnametei G. B. priteisimo iš atsakovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. ieškovas į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2019 m. kovo 29 d., o nuo 2019 m. kovo 22 d. dėl smurto atsakovės atžvilgiu gyvena skyrium. Atsakovė visada dukra rūpinosi, auklėjo, bendravo, mylėjo ir išlaikė. Kilus ginčui dėl santuokos nutraukimo ir dukrai išreiškus norą gyventi su ieškovu, atsakovė taip pat teikė išlaikymą. Tai patvirtina pateikiami bankų pavedimų išrašai (2019-04-10, 2019-04-17, 2019-05-14). Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nevykdo išlaikymo pareigos, kadangi ji dukters išlaikymui teikia po 150 Eur per mėnesį. Abiem šalims teikiant išlaikymą po 150 Eur, būtų patenkinti ir užtikrinti visi vaiko poreikiai. Ieškovas pateikia tik banko išrašus, kuriuose matyti, jog buvo apsipirkta prekybos centre, tačiau neprideda nė vieno pirkimo kvito, todėl neaišku, ar ieškovas minėtus pirkimus atliko dukros poreikiams patenkinti, ar išimtinai savo.
6.2. Atsakovė, be kiekvieną mėnesį teikiamo išlaikymą periodinėmis išmokomis po 150 Eur, taip pat kiekvieną savaitgalį dukrą pasiima pas save, perka maistą, drabužius, papildomai duoda dukrai pinigų grynaisiais. Tai patvirtina teismui pateikiamos sms žinučių su G. B. kopijos.
Atsiliepimas
2. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. šiuo metu ieškovas su atsakove neveda bendro ūkio, o dukra G. išreiškė norą gyventi kartu su ieškovu, todėl ieškovas vienas ja rūpinasi, skirdamas jos poreikiams tenkinti 686 Eur per mėnesį. Atsakovė šios pareigos nevykdo. Jos pateikti 50 Eur dydžio mokėjimo pavedimai yra grąžinimas lėšų, kurias išmokėjo savivaldybė nepilnametei mergaitei. Skirtingai nei klaidingai teigia atsakovė, ji neprisideda pirkdama rūbus ar maistą dukrai, todėl pažeidžiami vaiko interesai ir lygiateisiškumo principas, kadangi ieškovui tenka visa finansinė našta. Ieškovė tinkamai nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai. Atskirasis skundas yra grindžiamas tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių objektyvių duomenų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – šalių nepilnametei dukrai priteistas laikinas išlaikymas iki teismo galutinio sprendimo priėmimo byloje – teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
5. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 4 punktas). Minėta laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi.
6. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė nurodo, kad ji teikia savo dukrai išlaikymą po 150 Eur iš toks išlaikymas yra pakankamas patenkinti ir užtikrinti dukters poreikius. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pirma, iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantė 2019 m. birželio mėn. 10 d. mokėjimo nurodymu tiesiogiai į dukters G. sąskaitą pervedė 50 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydama „renginiui į Vilnių, bilietams, pietums“, 2019 m. balandžio 17 d. į dukters sąskaitą pervedė 100 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 50 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 100 Eur, 2019 m. gegužės 14 d. – 50 Eur. Taigi, visos lėšos buvo pervestos ne dukterį išlaikančiam ieškovui, o tiesiogiai nepilnamečiam vaikui, kas negali būti laikoma tinkamu išlaikymo pareigos vykdymu. Antra, bylos nagrinėjimo iš esmės pradžioje pirmosios instancijos teismas tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis apie būtino vaikams išlaikyti išlaikymo dydį. Kadangi dėl jo yra kilęs ginčas ir abiejų šalių nuomonė dėl nepilnametei dukrai būtino išlaikymo dydžio yra visiškai skirtinga (ieškovo vertinimu, dukters poreikių patenkinimui būtina 686 Eur, o atsakovė sutinka teikti po 150 Eur kas mėnesį), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs abiejų tėvų nuomonę bei dukters poreikius, pagrįstai priteisė 180 Eur laikiną išlaikymą. Aplinkybė, jog atsakovė geranoriškai teikė išlaikymą po 150 Eur, nėra priežastis nepriteisti laikino išlaikymo, šalims nesutariant dėl išlaikymo dydžio.
7. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai, ar bent dalį tokių poreikių vaiko tėvai tenkina savanoriškai ir pan. Laikino išlaikymo priteisimas neatima galimybės, išnagrinėjus bylą iš esmės, priimti kitokį teismo sprendimą, nes laikinosios apsaugos priemonės nėra civilinių teisių gynybos būdas (pareikštų reikalavimų tenkinimas ar jų atmetimas), o tik priemonė, užtikrinanti materialiųjų teisių gynybą.
8. Vadovaujantis nurodytais argumentais, pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikino išlaikymo nekeistina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
9. Ieškovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus – sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19/05/29 100 Eur sumai bei 2019 m. gegužės 28 d. mokėjimo nurodymą.
10. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
11. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, viena iš CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos taikymo sąlygų – teismo sprendimas, priimtas šalies naudai. Pagal šią teisės normą gauti iš kitos šalies savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (teismo procesinis sprendimas), o teismas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo sprendžia tik esant sprendimui (teismo procesiniam sprendimui), priimtam (priimamam) šalies naudai, ir šiuo remdamasis. Aptariamos teisės normos prasme proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018 ). Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas nėra priėmęs baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal minimą teisės normą šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018).
12. Apeliacinės instancijos teismas, atžvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad, kol nėra išnagrinėta ši civilinė byla, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti ieškovo prašomų bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartį nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.