Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. V. (T. V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rūšiuotoju, teistas:

1) 2016 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė - 8 mėnesiai laisvės apribojimo;

2) 2016 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė - 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda,

3) 2016 m. gruodžio 30 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį - 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2016-06-30 ir 2016-08-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 1 metams 2 mėnesiams, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. V. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje sudavė vieną kartą į veidą E. M., nes jam paskambinus telefonu šis nemandagiai kalbėjo, taigi pasikvietęs jam sudavė smūgį. Tokią ūmią jo reakciją išprovokavo alkoholis, tą dieną jis buvo (T. V.) buvo išgėręs, jei būtų buvęs blaivus, taip nebūtų pasielgęs. Atsiprašo nukentėjusiojo mamos. Savo poelgį vertina blogai, su civiliniu ieškiniu sutinka pilnai.

Kaltinamasis T. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. liepos 15 d.) parodė, kad tą dieną jam buvo išeiginė, dėl to jis susitiko su A. (A.) M., tiksliai kelintą valandą pasakyti negali, nes po įvykio praėjo nemažai laiko. Jis kartu su A. M., miško pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus, tokius kaip degtinė, 0,5 l. Vėliau, tiksliai pasakyti kokiu laiku, jis negali, A. M. paskambino nežinomu numeriu E. M., kuris pradėjo grasinti A. M., dėl ko tarp A. M. ir E. M. mob. telefonu prasidėjo žodinis konfliktas, būtent dėl ko, jis nežino. Jis pradėjo juoktis, nes jam buvo juokinga ką sako telefonu E. M., kurio jis visiškai nepažįsta. E. M. pokalbiu meta su A. M. išgirdęs jo pašalinį juoką supyko ir pradėjo jam grasinti, klausdamas, kas jis toks, vadino jį ir A. M. įvairiais necenzūriniais žodžiais, dėl ko jis supyko ir susierzino, kadangi buvo išgėręs ir pavargęs. A. M. nusprendė susitikti su E. M. realybėje ir pasikalbėti, o jis nuėjo kartu su juo. Kai jis pamatė E. M., jis iš karto nestipriai sudavė su savo dešinės rankos kumščiu E. M. į veido sritį ir kartu su A. M. pasišalino. Kartu su E. M. buvo taip pat nepažįstamas jam vaikinas, kurio vardo nežino. Jis negali pasakyti, kad E. M. atrodė kaip mažametis, jis jam duotų 18 metų dėl jo išvaizdos. E. M. tą dieną jis pirmą kartą matė. Dėl įvykio jis labai gailisi, tačiau atsiprašyti E. M. nepageidauja ir matyti jo taip pat nenori. Daugiau parodyti nieko negali (t. 2, b. l. 21-22). 2021 m. rugpjūčio 31 d. apklaustas papildomai parodė, jog lieka prie anksčiau duotų parodymų, dėl įvykio gailisi (t. 2, b. l. 25).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Nukentėjusysis E. M. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. birželio 21 d.) parodė, kad su draugu N. B. (B.) buvo kieme, žaidė futbolą, šokinėjo ant batuto. Apie 16.00 val. skambino kažkoks jam nežinomas numeris, jis atsiliepė. Atsiliepė D. M. (D. M.) ir pasakė, kad ateitų prie prūdo pasikalbėti. Jis atsakė, kad niekur neis, kad nenori draugauti. Tada pradėjo kalbėti kiti – T. (T. V.) ir S. (A. M.), pasakė, kad jeigu jis neateis, ateis ir išdaužys kojas. Jis atsakė, kad gali ateiti prie N. B. namų. Kai šie atėjo, paskambino, jie išėjo. Šie pradėjo pasakoti, kad jie su D. M. vaikščiojo prie žalios parduotuvės (duomenys neskelbtini), kad jis kažkokiam A. M. švilptelėjo ir jie pabėgo, bet to nebuvo. Jis klausė, koks A. M., kada čia buvo, bet atsakė, kad jam nereikia žinoti. Tada jis suprato, kad tokio įvykio nebuvo. Priėjo T. V. prie jo, buvo girtas (tą nusprendė nes ne taip vaikščiojo, dar pagal balsą, ir matė, kaip išmetė tuščią butelį), apkabino jį ir pradėjo tempti link miško. Jis pasakė, kad niekur neis, gražiai šį atstūmė, liepė laikytis 2 metrų atstumo. Tada T. V. jam trenkė į nosį ir dar pradėjo eiti į nukentėjusįjį, jam pradėjo svaigti galva. Jis su N. B. pabėgo į N. B. kiemą, o A. S. su D. M. visą laiką tiesiog žvengė. Grįžę namo, paskambino N. B. tėčiui, tačiau kai jis grįžo, vaikinų jau nebuvo. Prie miško girdėjo dar kitų balsų ir pabijojo eiti namo, todėl nuėjo pas N. B., pagulėjo valandą, nes svaigo galva ir skaudėjo nosį, ir vakare, apie 18.00 val. grįžo namo, jam labai skaudėjo nosį (t. b .l .). Skausmas tęsėsi gal 2 savaites, jam svaigo galva. Negalėjo žaisti telefonu, negalėjo mokytis. Iš pradžių bijojo mamai sakyti, nes vaikinai buvo prigrasinę, kad gali nužudyti, bet kai kitą dieną jam labai skaudėjo nosį, mama pamatė ir jis pasakė, tada jie nuvyko į polikliniką, jam padarė rentgeną ir nustatė skylimą, vakare atvyko pareigūnai ir jie parašė pareiškimą. T. V. ir S. vardus žino, nes jam pasakė mama, kuriai pasakė policininkas. T. V. buvo žemesnis, stambesnis už nukentėjusįjį, šviesiais plaukais, susišukavęs į šoną ir buvo girtas, o girtumas keičia žmogų. Kiek žino, jam (duomenys neskelbtini) m, o A. M. 25 metai. Jis buvo maždaug nukentėjusiojo ūgio, gal kiek žemesnis, panašaus kūno sudėjimo, rudais trumpais plaukais. Visi kalbėjo rusiškai. A. M. surado per D. M. „Facebook“ paskyrą jo mama, tik T. V. nerado. Jis minėtų vaikinų bijo, bijo išeiti pasivaikščioti į mišką ar prie prūdo, nes jie yra D. M. draugai, geria, rūko (t. 1, b. l. 74-77).

Nukentėjusioji A. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 3 d.) parodė, kad 2021 m. gegužės 2 d. jos sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini)., prisipažino jai, kad jam skauda galvą ir nosį. Jai klausiant, kas atsitiko, vaikas prisipažino, kad 2021 m. gegužės 1 d. jam iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino pažįstamas vaikas D. M., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenantis (duomenys neskelbtini) raj. (duomenys neskelbtini) kaime, tikslaus adreso nežino. Telefonu su jos sūnumi taip pat kalbėjo ir kiti jam nepažįstami vaikinai. Jie kvietė jį ateiti prie netoliese esančios kūdros pasikalbėti apie kažkokį įvykį. Jos sūnus su savo draugu N. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini), jo tėvo tel. Nr. (duomenys neskelbtini), nuėjo ir (duomenys neskelbtini) g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) susitiko su D. M., kartu su juo buvo dar du jos sūnui nepažįstami vaikinai. Vienas buvo apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 170 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, plaukai vidutinio ilgio, tamsiai rusvi, buvo apsirengęs baltos spalvos užsegamą megztinį arba džemperį ir mėlynos spalvos džinsais, daugiau požymių sūnus neprisimena. Antras buvo lieso kūno sudėjimo, apie 180 cm. ūgio, tamsių trumpų plaukų, apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus. Susitikus, vaikinas su baltu megztiniu padavė ranką jos sūnui, o po to pradėjo traukti jį už rankos ir kita ranka, apkabinęs už pečių, pradėjo jį vesti į šoną. Jos sūnus, norėdamas išsilaisvinti, pastūmė jį ir tuomet vaikinas su baltu megztiniu dešinės rankos kumščiu trenkė jos sūnui į nosį. Smūgis buvo vienas, po smūgio nosis nekraujavo, todėl į medikus iš karto nesikreipė. Kitas nepažįstamas vaikinas ir D. M. jos sūnaus nemušė, tik stovėjo ir juokėsi. N. B. tuo meta buvo šalia ir matė šį įvykį, jo niekas nemušė. Po to jos sūnus su N. B. pabėgo prie namo, o D. M. su dviem nepažįstamais vaikinai nuėjo į mišką. 2021 m. gegužės 3 d. kartu su sūnumi nuvyko į Santaros klinikų vaikų priėmimo skyrių, kur jos sūnui E. M. buvo diagnozuotas nosies kaulų lūžimas. D. M. yra iš daugiavaikės šeimos, jos nuomone jis daro neigiamą įtaką jos sūnui, todėl ji uždraudė su juo bendrauti. Pažiūrėjusi D. M. paskirą socialiniame tinkle „Facebook“, jo draugų sąraše rado asmenį, kuris jos sūnaus teigimu yra panašus į jį sumušusį asmenį, tačiau tvirtai to teigti negali. Jo „Facebook“ paskyros nuoroda: https://www.facebook.com/ (duomenys neskelbtini).5201 (t. 1, b. l. 30-31).

Liudytojas A. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. gegužės 25 d.) parodė, kad anksčiau gyveno pas tetą M., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Maždaug gegužės mėn. 18 d. grįžo gyventi pas tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą. D. M., nepilnametį, pažįsta, susipažino su juo (duomenys neskelbtini) stotelėje, kai važiavo į (duomenys neskelbtini). Jie kartais susitikdavo. 2021m. gegužės 1 d. maždaug 12.00 val. dienos jis susitiko su D. M. ir T. V., (duomenys neskelbtini) stotelėje. T. V. atvažiavo pas jį į svečius. Jie nuėjo pasėdėti prie prūdo, miške tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). T. V. yra jo bendradarbis, dirba kartu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam (duomenys neskelbtini) metai, jo tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Jo pavardės nepamena, jis gyvena (duomenys neskelbtini). T. V. su savimi turėjo degtinės, gėrė vienas. D. M., sėdint jiems kartu, pradėjo pasakoti, kad prie jo lindo kažkoks vaikas, vardu E. M.. Dėl ko lindo, nepasakojo, tačiau kaip suprato, buvo piktas ant E. M.. T. V. pats pasiūlė D. M. nueiti pas tą E. M. pasikalbėti. D. M. sutiko, ir tada jie visi kartu nuėjo, D. M. rodė kelią, kur gyvena E. M.. Jiems einant D. M. daug kartų skambino E. M., kad pastarasis išeitų į lauką. Kažkur (duomenys neskelbtini), žvyru dengtoje gatvelėje maždaug apie 14.00 val. jie susitiko su tuo E. M., kuris buvo kartu su mažesniu berniuku. Jis E. M. ir su juo buvusį mažesnį vaiką matė pirmą kartą, anksčiau jų matęs nebuvo. Kiek jiems metų, nežino. Jis priėjęs prie tų vaikų jiems padavė ranką, pasisveikino. T. V. pradėjo kažką aiškintis su E. M.. Kiek pamina, E. M. ant T. V. pasakė „kon pedalnij“. T. V. tada, kiek matė, su dešinės rankos delnu sudavė E. M. į veidą, kiek matė, lyg per ausį, vieną kartą. Kad būtų trenkęs į nosį, nematė. Tada iš karto E. M. su kartu su juo buvusiu kitu berniuku pabėgo. Jis labai nesigilino, nesikišo. D. M. stovėjo prie T. V., ir juokėsi. Jis stovėjo už jų. Tada jie grįžo į mišką, D. M. kažkur nuėjo, o jis T. V. palydėjo į stotelę važiuoti namo. Po tokio atsitikimo jis toliau matėsi su D. M. ir su T. V.. Apie tai, kad dėl sumušimo policijoje atliekamas tyrimas, sužinojo po kelių savaičių iš pažįstamų. Daugiau apie tą įvykį niekas nieko nekalbėjo. Dėl ko tiksliai D. M. pykstasi su E. M., jis nežino, jo tai nedomina. Jis (duomenys neskelbtini) nesilanko (t. 1, b. l. 80-81).

Liudytojas D. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2021 m. rugpjūčio 30 d.) parodė, kad jis nori paaiškinti, kad E. M. - tai jo buvęs draugas. Tiksliai pasakyti kada ir kelintą valandą negali, vasaros metu, vakare jam paskambino E. M., kuris tuo meta buvo kartu su savo draugu N. B.. Pokalbio metu E. M. pavadino jo draugą A. M. „lohu“. A. M. paklausė, dėl ko E. M. jį pavadino ir pasiūlė jiems visiems susitikti. A. M. aiškino, kad nesmurtaus prieš E. M., nes jis yra nepilnametis. Jis tuo meta buvo prie ežero kartu su A. M. ir T. V.. Žino, kad A. M. gyvena (duomenys neskelbtini), o T. V. prie „(duomenys neskelbtini)“. T. V. jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Tą dieną T. V. kartu su A. M. vartojo alkoholinius gėrimus, 1 l talpos degtinės butelį, jis tiesiog kartu su jais sėdėjo, tačiau alkoholinių gėrimų nevartojo. Vėliau, kai antrą kartą jam paskambino E. M., jie jau kartu su T. V. ir A. M. nuvyko susitikti su E. M. ir N. B.. Kai jie susitiko su E. M. ir N. B., A. M. paklausė, kodėl E. M. pavadino jį „lohu“ . T. V., norėdamas apginti A. M., rusų kalba paaiškino, kad gali už draugą perplėšti gerklę. Tačiau E. M. aiškino A. M., jog nieko „lohu“ nevadino. Vėliau E. M. pavadino T. V. „olenj gorbatyj“, dėl ko šis supyko ir su savo dešinės rankos kumščiu sudavė E. M. į veido sritį. Vėliau jie visi tryse pasišalino. Vėliau jam skambino E. M. ir paaiškino, kad jo tėvas prašo jų grįžti į įvyko vietą, tačiau jie kartu su T. V. ir A. M. negrįžo. Kitą dieną jis susitiko su E. M., nes norėjo sužinoti, ar jam kažkas ieškos ar grasins, tačiau jis atsakė, jog niekas jam negrasins. Ant E. M. veido matėsi smurto žymės - patinimas, kraujosruvos. Šiuo meta jis nebendrauja su T. V., A. M., E. M. ir N. B. (t. 1, b. l. 95-96).

2021 m. gegužės 3 d. protokole – pareiškime nurodyta, kad pareiškėja A. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., pageidaujanti pranešti apie įvykį, parodė, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), nepažįstamas vaikinas apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, apie 170 cm. ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, sumušė jos nepilnametį sūnų E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., suduodamas jam vieną smūgį kumščiu į veidą. 2021 m. gegužės 3 d. Santaros klinikų vaikų priėmimo skyriuje jos sūnui E. M. diagnozuotas nosies kaulų lūžimas (t. 1, b. l. 19-21).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1069-2021(01) nurodyta, kad remiantis E. M. gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, E. M. kūne konstatuotas audinių patikinimas 2021 m. gegužės 3 d. yra nespecifinis uždegimo požymis, todėl sužalojimu negali būti kvalifikuojamas. Matomų išorinių sužalojimų kūne nėra. Pateiktuose medicinos dokumentuose nosies kaulų lūžis nėra konstatuotas. Kitų sužalojimų E. M. kūne nėra. Nosies srities uždegimas yra nespecifinis audinių reakcijos požymis ir jo priežastis gali būti kiek netrauminė, tiek išorinių poveikių pasekmė (t. 1, b. l. 50-52).

Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad pateiktose E. M. medicinos dokumentuose nurodyta klinikinė diagnozė - nosies kaulo lūžis, tačiau objektyvių duomenų už šios diagnozės patvirtinimo nepakanka, kadangi rentgenologas nurodo tik įtarimą dėl lūžio, kraujosruvų objektyviai apžiūros metu neaprašo. Nosies skausmas - užgulimas yra nespecifinis uždegimo požymis ir nosies kaulo lūžio vertinime negali būti. Nosies sumušimas sužalojimu nevertinamas, kadangi nenurodo konkrečių sužalojimo pobūdžių, tokiu kaip kraujosruva, nubrozdinimas, žaizda ir t.t. (t. 1, b. l. 56-58).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2021 m. gegužės 3 d. 16.57 val. gautas „Santaros: klinikų, vaikų priėmimo skyriaus saugytojos pranešimas, kad 2021 m. gegužės 3 d. 15.00 val. kreipėsi E. M., kuriam diagnozuota nosies kaulų lūžimas, jis iš gydymo įstaigos paleistas. Jis paaiškino, kad 2021 m. gegužės 1 d. apie 15.30 val. prie namų sumušė nepažįstami jaunuoliai. Susiskambinus su motina ji paaiškino, kad vyksta į namus iš medikų ir dėl vaiko sužalojimų turi pretenzijų (t. 1, b. l. 13).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad A. M. pateikė traumą patyrusio paciento apžiūros lapo kopiją ir gydytojo otorinolaringolo konsultacijos lapo kopiją (t. 1, b. l. 43-47).

Tarnybinio pranešimo dėl bendravimo su B. Š. duomenimis, 2021 m. gegužės 17 d. kartu su vyresn. tyrėju R. P. dirbant ekipaže V1213 buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Bendrauta su B. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., tel. (duomenys neskelbtini), kuri yra D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., mama. Bendraujat su B. Š. jos buvo paklausta, ar jai žinoma kažkas apie tai, kad sūnaus draugui E. M. buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji nurodė, kad kažkurią dieną išsiuntė D. M. nuvažiuoti į parduotuvę ir jis užsilaikė ilgiau nei įprastai. Po to sūnus jai pasakojo, kad buvo su vyresniais vaikinais, kurių duomenų nežino, tik kad vienas iš jų S. (A. M.), apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, o kitas T.V., apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, ir šis T. V. trenkė D. M. draugui E. M.. Bendraujant su B. Š., ji pakvietė sūnų D. M., kuris pasakė, kad su S. susipažino stotelėje (duomenys neskelbtini), kai ruošėvi vykti į parduotuvę (duomenys neskelbtini). S. duomenų nežino, tik davė kontaktinį tel. Nr. (duomenys neskelbtini). D. M. apie konfliktą nieko nepasakojo, kadangi buvo nedrąsus, pasimetęs, tik pasakė, kad E. M. pirmas pasakė kažkokį necenzūrinį žodį S.. Jokių T. V. duomenų D. M. nurodyti negalėjo (t. 1, b. l. 99-100).

Tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo duomenimis, atlikus tyrimo veiksmus buvo konstatuota, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo yra T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 103-105).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta esanti gatvėje prieš namą pažymėtą numeriu (duomenys neskelbtini). Gatvėje iš abiejų pusių yra tvoros, (duomenys neskelbtini) -to mano vartai užrakinti. Nusikalstamos veikos pėdsakų nėra, objektų galinčių turėti reikšmės bylos tyrimui nėra. Vaizdo stebėjimo kamerų nėra (t. 1, b. l. 134-135). Fotolentelė (t. 1, b. l. 131-133).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Visuma minėtų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų faktinių duomenų, pripažintinų įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šių įrodymų pagrindu teismas pripažįsta, kad nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2021 m. gegužės 1 d., apie 16.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į veido sritį mažamečiui E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., padaręs audinių patinimą, tuo sukeldamas pastarajam fizinį skausmą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais teisiamojo posėdžio metu, be to, nukentėjusiųjų E. M. ir A. M., taip pat liudytojų N. B., D. M., A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, specialisto išvada ir išvados paaiškinimų protokole, BIRT ataskaitos bei tarnybinių pranešimų duomenimis. Taigi šie įrodymai patvirtina visus objektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, požymius – o būtent, kaltinamasis sudavė smūgį mažamečiui – (duomenys neskelbtini) metų nesulaukusiam (2008 m. gim., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) E. M., taip padarydamas audinių patinimą, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Be to, nustatyta ir tiesioginė tyčia - kaltinamasis parodė, jog turėjo tikslą E. M. „pamokyti“, todėl kai šis atėjo pakviestas pasikalbėti, sudavė su savo dešinės rankos kumščiu E. M. į veido sritį.

Įvertinęs visumą minėtų aplinkybių ir argumentų, teismas sprendžia, kad T. V. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, įrodyta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

T. V. padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš mažametį, veika baigta. T. V. jau pirmosios apklausos metu davė nuoseklius parodymus, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos apdarymo, tai laikytina T. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertinant T. V. asmenybę nustatyta, jog jis yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nevedęs, dirba (t. 2, b. l. 38-39), anksčiau teistas, teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 57-60), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 40-56). Byloje nėra surinkta duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas, parinkdamas T. V. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgia į tai, kad jis teistas prieš penkis metus, teistumas išnykęs, taigi vertinti, kad ankstesnis baudžiamumas nebuvo efektyvus ar kad T. V. nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnio savo elgesio, nebūtų galima. Kaltinamasis dirba, dėl nagrinėjamo elgesio teismo posėdžio metu atsiprašė, sutiko atlyginti padarytą žalą, taigi spręstina, kad ši veika yra labiau atsitiktinio pobūdžio, o ne kaip susiformavusių antivisuomeninių nuostatų rezultatas, todėl bausmės tikslai bus pasiekti T. V. paskyrus baudą. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nežymiai didesnė, nei sankcijos minimumas, o būtent 60 MGL dydžio bauda bus pakankama nustatytiems bausmės tikslams pasiekti, darys teigiamą prevencinę įtaką kaltinamajam, bei sudarys galimybę jam dar kartą įvertinti savo elgesį.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, pajamas, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas, todėl yra pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 1 metus. Teismo vertinimu būtent toks baudos sumokėjimo terminas šiuo atveju yra teisingas.

V. Civilinis ieškinys

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį už E. M. gydymą, prašydama priteisti 114,78 Eur žalą ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog civiliniame ieškinyje žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, kaltinamasis T. V. civilinį ieškinį pripažino, neginčijo, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi, iš kaltinamojo T. V. civilinio ieškovo naudai priteisiant 114,78 Eur turtinei žalai atlyginti.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

V. Kiti klausimai

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. V. (T. V.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 60 MGL (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. V. galutinę bausmę - 40 MGL (2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš T. V. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 114,78 Eur turtinę žalą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmę nuteistasis turi savanoriškai įvykdyti per 1 metų laikotarpį po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą pasirinktinai: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“ (banko kodas 40100), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“ (banko kodas 70440), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“ (banko kodas 73000), LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“ (banko kodas 72300), LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“ (banko kodas 71800), ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke“ (banko kodas 72900), nurodant įmokos kodą 6801.

Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui banko kvitą (galima el. paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt, nurodant bylos Nr. 1-2685-1072/2021).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis BK 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.