- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-27
- Bylos Nr.
- II-581-1127/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00487-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Pažeidėjas
- H. K.
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. atstovui advokatui Dimitrijui Fomkinui (Dimitrijui Fomkin),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens H. K. (toliau – ir Pareiškėjas) atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. kovo 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-5622-2025 (ROIK Nr. 24259312098).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimu (toliau – ir skundžiamas nutarimas, nutarimas) H. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2024 m. lapkričio 6 d. 21.57 val. G. V. g. Vilniuje vairuodamas maršrutinį autobusą S. U., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam trečia eismo juosta ta pačia kryptimi, kliudė jį ir apgadino. Nutarimu konstatuota, kad tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 104 punktus. H. K. paskirta administracinė nuobauda – 75 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus miesto apylinkės teismui Pareiškėjo atstovas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skunde nurodoma, kad eismo įvykis įvyko kitomis aplinkybėmis, nei nustatė Institucija. H. K. vairuojamame maršrutiniame autobuse buvo įrengtos vaizdo kameros ir viena jų (vaizdas iš autobuso galo) yra užfiksuota, kad automobilis BMW dideliu greičiu prisiartina prie autobuso, kuris jau buvo besibaigęs rikiuotis į trečią eismo juostą, ir netilpęs tarp autobuso bei kelio atitvaro atsitrenkia į kelio atitvarą bei autobusą. Iš šios vaizdo medžiagos matyti, kad eismo įvykio kaltininkas yra automobilio BMW vairuotojas. Skundžiamame nutarime nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka byloje esančiam vaizdo įrašui. Prieš priimant skundžiamą nutarimą, Institucijos buvo paprašyta paskirti eismo įvykio tyrimą, Institucija šį prašymą atmetė, nenurodydama šio sprendimo motyvų.
A. I. prašo skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad po įvykusio eismo įvykio Pareiškėjas nurodė, kad prieš persirikiuodamas į kitą eismo juostą per šoninį vaizdo veidrodėlį matė artėjantį automobilį, tačiau, nepaisant to, tinkamai neįvertino abiejų transporto priemonių greičių skirtumo ir atstumo iki atvažiuojančios transporto priemonės, nepraleido artėjančios transporto priemonės ir atliko persirikiavimo manevrą. Iš nuotraukų ir vaizdo įrašų matoma, kad nukentėjusiojo transporto priemonė apgadinta autobuso šonine dalimi (automobilis buvo prispaustas autobuso šonu), taip pat matyti, kad nukentėjusiojo automobilio priekinė (centrinė) dalis neapgadinta, todėl akivaizdu, kad nukentėjusiojo transporto priemonė buvo prispausta besirikiuojančio autobuso. Peržiūrėjus administracinio nusižengimo byloje esančias eismo įvykio nuotraukas, matyti, kad užlenktas tik vairuotojo veidrodėlis, keleivio veidrodėlis neužlenktas, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nukentėjusysis siekdamas išvengti susidūrimo su autobusu priartėjo prie kelio atitvarų kairiąja puse, tačiau buvo prispaustas besirikiuojančio autobuso. Nukentėjusiojo veiksmai niekaip neapribojo Pareiškėjo galimybės įsitikinti atliekamo manevro saugumu. Nukentėjusiojo vairuojamas automobilis manevravo tarp eismo juostų, važiavo nekeičiant judėjimo krypties, Pareiškėjas matė nukentėjusiojo vairuojamos transporto priemonės žibintų šviesas, tačiau netinkamai įvertino buvusią situaciją ir savo vairuojamos transporto priemonės gabaritus, pradėjo persirikiavimo manevrą, kuris buvo eismo įvykio kilimo priežastimi.
Teismo posėdžio metu Pareiškėjo atstovas skundą palaikė ir nurodė, kad čia jau antras nutarimas, pirmas nutarimas panaikintas pačios institucijos praktiškai tais pačiais motyvais, ko ir dabar prašo, pirmą kartą net neišreikalavo vaizdo įrašo, o antrą kartą išreikalavo, bet tyrėja sakė, kad jai neįdomu, priims nutarimą, o jie galės skųsti. Mano, kad reikalingos specialios žinios, žiūrint iš įrašo mato, kad autobusas baigė manevrą ir iš galo dideliu greičiu važiuoja nukentėjusiojo automobilis, kuris netelpa ir atsitrenkia į autobusą, mano, kad nėra kaltas autobuso vairuotojas. Dėl ekspertizės nebuvo priimtas atskiras procesinis sprendimas. Jo prašymu buvo išreikalautos kameros, pirma neišreikalavo ir išnagrinėjo, antrą kantrą skundė, išreikalavo. Nebuvo iš aplinkinių vietų kamerų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal šio straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-31-303/2015).
(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) 566, 567, 569 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
Teismas, įvertinęs skundžiamą nutarimą, skundo argumentus bei bylos medžiagą, mano, jog tyrimas buvo atliktas nepilnai, skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, priimtas išsamiai neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių.
H. K. nubaustas už tai, kad 2024 m. lapkričio 6 d. 21.57 val. G. V. g. Vilniuje vairuodamas maršrutinį autobusą S. U., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, persirikiuodamas iš antros eismo juostos į trečią eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančiam trečia eismo juosta ta pačia kryptimi, kliudė jį ir apgadino.
Teismui susipažinus su bylos medžiaga, matyti, kad neabejotinai nustatyta, kad tiriamo eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau Pareiškėjas teigia, kad eismo įvykis kilo ne dėl jo kaltės ir mano, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas BMW vairuotojas.
Teismas pažymi, kad nagrinėjant pažeidimus, susijusius su eismo įvykiais, itin reikšmingas pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. V. K. eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Išvada dėl priežastinio ryšio nustatymo turi būti tinkamai motyvuota ir pagrįsta abiejų eismo dalyvių veiksmų analize. Nagrinėjamu atveju nei iš protokolo, nei iš nutarimo neaišku, kokiais įrodymais remiantis institucija padarė išvadą, kad H. K. padarė KET pažeidimus. Administracinio nusižengimo byloje esančiame 2024 m. lapkričio 6 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad automobilio BMW vairuotojas G. P. paaiškino, kad važiavo G. V. g. kryptimi link Ukmergės g. trečia eismo juosta. Jam važiuojant, iš antros eismo juostos į trečiąją eismo juostą pradėjo rikiuotis maršrutinis autobusas, kuris kliudė jo automobilio dešinę pusę. Nuo smūgio jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į kairėje esančius kelio atitvarus. Šiek tiek pavažiavus, jis sustojo trečioje eismo juostoje, autobusas po eismo įvykio taip pat sustojo toje pačioje eismo juostoje. Autobuso vairuotojas H. K. paaiškino, kad vairuodamas autobusą važiavo ta pačia kryptimi kaip ir BMW vairuotojas, tačiau antra eismo juosta, bet nusprendė persirikiuoti į trečią eismo juostą. Pažiūrėjęs į šoninį veidrodėlį, pastebėjo, kad trečioje eismo juostoje nieko nėra, tolumoje matė automobilio žibintus. Pradėjus jam persirikiavimo manevrą į trečią eismo juostą, pajuto smūgį į autobuso kairįjį šoną ir pastebėjo, kad susidūrė su prieš tai minėtu BMW automobiliu, kuris labai dideliu greičiu važiavo trečia eismo juosta, dėl ko autobuso vairuotojas nesuspėjo jo pamatyti. Autobuso vairuotojas su kalte nesutiko, kadangi jis įsitikinęs, kad BMW vairuotojas stipriai viršijo greitį. G. P. alkotesteriu patikrinus blaivumą buvo nustatytas 1,26 prom. girtumas, H. K. alkotesteriu patikrinus blaivumą buvo nustatytas 0,00 prom. girtumas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad H. K. 2024 m. lapkričio 6 d. paaiškinimas surašytas ne lietuvių kalba, paaiškinimo vertimo į lietuvių kalbą byloje nėra.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatomis, ne teismo tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas priimtame nutarime, be kita ko, turi išdėstyti ir motyvuotai įvertinti bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Akivaizdu, kad byloje nustatytų aplinkybių motyvuotas vertinimas turi būti grindžiamas administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktų įrodymų analize. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad institucija nevertino to, kad eismo įvykyje dalyvavusių asmenų versijos skiriasi, nesprendė Pareiškėjo atstovo advokato prašymo dėl eismo įvykio ekspertizės skyrimo, nevertino automobilio BMW vairuotojo veiksmų, neišreikalavo iš asmenų, galėjusių užfiksuoti eismo įvykį, vaizdo įrašų. Nagrinėjamu atveju neaišku, kokiais administracinio nusižengimo byloje surinktais ir ištirtais įrodymais yra grindžiama H. K. kaltė padarius administracinį nusižengimą, t. y. kokie konkrečiai įrodymai kokias aplinkybes patvirtina ar paneigia. Nors, kaip minėta, pareiškėjas kelia klausimą dėl BMW vairuotojo veiksmų, jo kaltės, tačiau tokia versija nėra nei aptarta, nei paneigta, konstatuojant, kad asmens kaltė nustatyta byloje surinktais duomenimis, juos išvardijant, tačiau neanalizuojant. Nagrinėjamu atveju galima teigti, kad Institucija priežastinio ryšio klausimą sprendė vertindama tik autobuso vairuotojo H. K. veiksmus.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas yra svarbi administracinio nusižengimo teisenos stadija, nuo kurios priklauso, kaip kokybiškai ir operatyviai bus toliau nagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Atsižvelgiant į tai, šios stadijos metu ypatingai svarbu surinkti visus įrodymus ir juos tinkamai įforminti, o bet koks procesinis sprendimas gali būti priimamas tik tinkamai įvykdžius šiuos reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad institucija, kuriai įstatymo leidėjo deleguota pareiga ne tik nustatyti administracinį nusižengimą, bet ir surinkti įrodymus, negali savo pareigos perkelti kitai institucijai, o šiuo konkrečiu atveju – teismui.
Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog skundžiamas nutarimas yra nemotyvuotas, dėl to negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Aptarti trūkumai yra esminiai, trukdantys visapusiškai, objektyviai ir teisingai išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 621 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
H. K. atstovo advokato Dimitrijaus Fomkino (Dimitrijaus Fomkin) skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-5622-2025 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.