Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. J. Č. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) suinteresuotiems asmenims antstoliui Marekui Petrovskiui, V. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja (skolininkė) teikė antstoliui M. Petrovskiui prašymą sustabdyti vykdymo veiksmus, t. y. iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų, iki pareiškėja pasveiks. Prašyme nurodyta, kad 2024 m. sausio 29 d. vakare susirgo, pas ją buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba ir suteikė būtinąją pagalbą. Gydytojas konstatavo pareiškėjai širdies ritmo sutrikimą, skausmą krūtinės srityje, galvos svaigimą, silpnumą, dusulį, nustatė panikos priepuolio požymius bei nurodė kitą darbo dieną kreiptis į šeimos gydytoją, nes gali būti reikalingas specialus gydymas. Nurodė, kad medicininių pažymų greitoji medicinos pagalba neišduoda, iškvietimas registruojamas ir suteiktos paslaugos aprašomos elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje. 2024 m. sausio 31 d. šeimos gydytojas apžiūrėjo pareiškėją, o 2024 m. vasario 1 d. pakomentavo atsakymus į atliktus tyrimus, išrašė siuntimus konsultacijai pas gydytoją-akušerį ir gydytoją-radiologą dėl pablogėjusios sveikatos. Pareiškėja nurodo, kad antstolis netenkinęs prašymo dėl vykdomosios bylos sustabdymo buvo suinteresuotas iškeldinimu ir veikė kreditorės interesais, rūpestingai neįvertinęs ar konkrečioje situacijoje skolininkė yra pajėgi ginti savo teises. Pažymėjo, jog jokioje teisės normoje nėra nurodyta prieš kiek dienų iškeldinamas asmuo turi informuoti antstolį dėl vykdymo veiksmų sustabdymo skolininkui susirgus. Antstolis turi teisę dokumentą iš gydymo įstaigos gauti ir pats, tačiau šioje situacijoje veikė formaliai ir nerūpestingai, neužtikrino vykdymo proceso dalyvių teisių ir pareigų pusiausvyros. Pareiškėja patvirtino, kad jos veiksmai nėra susiję su piktybišku vengimu vykdyti teismo sprendimą. Pareiškėjos teigimu, antstolis Marekas Petrovskis vykdymo procese atsižvelgė tik į išieškotojos V. R. teises ir teisėtus interesus, tačiau pareiškėjos atžvilgiu veikė nerūpestingai ir neobjektyviai, todėl netenkindamas prašymo stabdyti vykdymo veiksmus pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą.

Antstolis M. Petrovskis 2024 m. vasario 26 d. patvarkymu dėl skundo Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos skundo ir perdavė skundo nagrinėjimą Kauno apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad pareiškėja (skolininkė) nei 2024 m. sausio 30 d., nei pateikdama 2024 m. vasario 19 d. skundą dėl antstolio veiksmų nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos ligą. Iškeldinimo metu pareiškėja kvietė greitąją pagalbą, medikai atliko jos apžiūrą ir nustatė, kad jos būklė stabili, kraujospūdis normalus, jokių ligos požymių nenustatyta, jos būklė yra tokia pati kaip ir buvo 2024 m. sausio 29 d. vakare, jokių pokyčių nėra. Kartu su skundu pateiktas 2024 m. vasario 1 d. Ambulatorinio apsilankymo aprašymas tik patvirtina, kad pareiškėja neserga, o gydymo įstaigoje lankėsi dėl tyrimų rezultato komentavimo pagal ligų prevencijos programas. Antstolis pabrėžė, kad būtent skolininkė turi pareigą įrodyti savo prašymą pagrindžiančias aplinkybes, o ne antstolis ieškoti būdų kaip nevykdyti teismo sprendimo. Vykdymo procese skolininkė nepateikė, neįrodė, o antstolis nenustatė, kad buvo privalomi ar fakultatyvūs pagrindai sustabdyti vykdymo veiksmus. Skolininkės prašymas pateiktas prieš pat atliekant vykdymo veiksmą – iškeldinimą, nėra pateikti jokie prašymą patvirtinantys įrodymai, skolininkei buvo suteiktas pakankamai ilgas terminas (39 dienos) sprendimui įvykdyti, skolininkė jau yra iškeldinta iš buto, todėl antstolio nuomone, nėra jokios procesinės prasmės panaikinti antstolio patvarkymą atsisakyti stabdyti vykdymo veiksmus, kai iškeldinimas jau įvykdytas.

Pareiškėja bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2024 m. kovo 6 d. paskelbiant pranešimą (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

Iš bylos ir vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad antstolis M. Petrovskis nuo 2023 m. gruodžio 18 d. pagal patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį pareiškėja privalėjo išsikelti iš buto adresu (duomenys neskelbtini), su visais jai priklausančiais daiktais.

2023 m. gruodžio 18 d. antstolis M. Petrovskis išsiuntė pareiškėjai (skolininkei) raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. sausio 23 d. antstolis M. Petrovskis surašė pranešimą dėl iškeldinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėja atsisakė pasirašyti užtrenkusi duris.

2024 m. sausio 26 d. pareiškėja pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus dėl iškeldinimo iki skolininkės V. J. Č. šeimos narys – dukra E. Č. pasveiks.

2024 m. sausio 29 d. antstolis M. Petrovskis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) netenkino pareiškėjos prašymo, nes 2021 m. sausio 21 d. gautas E. Č. pranešimas, kad ji išsikėlė iš buto ir jame liko gyventi tik V. J. Č..

2024 m. sausio 29 d. pareiškėja pateikė antstoliui prašymą sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus dėl iškeldinimo iki V. J. Č. pasveiks.

2024 m. sausio 30 d. antstolis Marekas Petrovskis patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymo netenkino, kadangi pareiškėja nepateikė jokių prašyme nurodytų aplinkybių patvirtinančių įrodymų.

2024 m. sausio 30 d. antstolis Marekas Petrovskis surašė iškeldinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. vasario 19 d. pareiškėja pateikė antstoliui M. Petrovskiui skundą dėl 2024 m. sausio 30 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)ir iškeldinimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini).

2024 m. vasario 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skundo antstolis netenkino pareiškėjos skundo dėl vykdymo veiksmų nestabdymo ir iškeldinimo protokolo surašymo. Skundo nagrinėjimą perdavė Kauno apylinkės teismui.

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl vykdymo veiksmų nesustabdymo.

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam suteikta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnis). Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios (proceso) teisės normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo (kitų įgaliotų institucijų bei pareigūnų) sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių kuo greičiau ir realiai įvykdyti vykdomuosius dokumentus, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnis). Vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai (CPK 584 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 587 straipsnio 10 punktas). Šiuo atveju antstolis M. Petrovskis vykdo Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-6292-1126/2023, o duomenų apie šio vykdomojo dokumento negaliojimą civilinėje ir vykdomojoje bylose nėra (CPK 177, 178 straipsniai, 651 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką pateiktų vykdyti vykdomųjų dokumentų teisėtumo vertinimas antstolio kompetencijai nepriskiriamas.

Vykdymo proceso normos reglamentuoja vykdomosios bylos sustabdymo, vykdymo veiksmų sustabdymo bei atidėjimo tvarką ir atvejus CPK 625–627 straipsniuose. Taigi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis CPK nustatyta tvarka gali savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu atidėti vykdymo veiksmus, sustabdyti vykdomąją bylą ar grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui (CPK 625 straipsnio 1 dalis).

Antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą; 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus) (CPK 626 straipsnio 1 dalis).

Antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) kai raštu prašo išieškotojas; 2) skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; 3) kai skolininkas gydosi ligoninėje; 4) kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); 5) kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; 6) teismui išreikalavus vykdomąją bylą; 7) kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai (CPK 627 straipsnis).

Pareiškėja teikdama prašymą sustabdyti vykdomąją bylą arba atidėti vykdymo veiksmus jį grindė CPK 627 straipsnio 5 punktu. Pareiškėja prašyme nurodė, kad pas ją 2024 m. sausio 29 d. atvyko greitoji medicinos pagalba ir suteikė būtinąją medicinos pagalbą, konstatavo širdies ritmo sutrikimą, skausmą krūtinės srityje, galvos svaigimą, silpnumą, dusulį, nustatė panikos priepuolio, širdies ligos požymius bei nurodė, kad greitoji medicinos pagalba medicininių pažymų neišduoda, iškvietimas registruojamas ir suteiktos paslaugos aprašomos elektroninėje sveikatos informacinėje sistemoje. Kartu su prašymu jokie aplinkybes patvirtinantys įrodymai pateikti nebuvo. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad sekančią dieną, vykstant iškeldinimui, buvo atvykusi greitoji medicinos pagalba, medikai nurodė, kad V. J. Č. širdies ritmas nesutrikęs, kardiogramoje jokių pakitimų nematyti, padažnėjęs pulsas, spaudimas vos pakilęs. Vykdomoje byloje taip pat pateiktas 2024 m. vasario 1 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas, kuriame nurodoma, kad pacientė atvyko tyrimų atsakymų pakomentavimui. Pacientė naujų skundų neišsakė, sveikatos būklė stabili. Atliktuose tyrimuose – geležies stokos anemijos požymiai, kiti tyrimai normos ribose. Teismo vertinimu vykdomoje byloje nebuvo objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad pareiškėja 2024 m. sausio 29 d. susirgo ir dėl šios priežastie turėjo būti sustabdoma vykdomoji byla ar atidėti vykdomieji veiksmai. Antstolis nenustatęs nei privalomųjų nei fakultatyvinių vykdomosios bylos sustabdymo ar vykdymo veiksmų atidėjimo pagrindų pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Pažymėtina, kad nepagrįstas vykdomosios bylos sustabdymas ar vykdymo veiksmų atidėjimas pažeistų teisėtus išieškotojos interesus dėl greito ir realaus vykdomojo dokumento įvykdymo, o kartu pažeistų esminį vykdymo proceso tikslą – išieškotojo interesų patenkinimą bei apgynimą.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2024 m. sausio 30 d. iškeldinimo protokolą. CPK 769 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta antstolio pareiga surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos iškeldinimo protokolą vykdant priverstinį iškeldinimą. Pritartina antstolio patvarkyme nurodytam argumentui, jog antstolis surašydamas iškeldinimo protokolą vykdė įstatymu nustatytą pareigą, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas dėl iškeldinimo protokolo panaikinimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

Įvertinus teisinį reglamentavimą ir bylos medžiagą, konstatuojama, jog šiuo atveju pareiškėjos (skolininkės) nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, kad antstolis M. Petrovskis pažeidė vykdymo proceso normas. Teismas iš bylos medžiagos nenustatė teisinio pagrindo pripažinti antstolio M. Petrovskio veiksmus neteisėtais ir panaikinti jo priimtą 2024 m. sausio 30 d. patvarkymą bei stabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar panaikinti iškeldinimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 3 straipsnio 1, 8 dalys, 177, 178, 185, 510 straipsniai).

Kiti byloje pateikti argumentai neturi įtakos bylos procesinei baigčiai ir nėra susiję su antstolio veiksmais atliekamais vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ar skundžiamame patvarkyme ir iškeldinimo protokole, todėl dėl jų teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal bendrąją taisyklę ypatingoje teisenoje dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas – CPK 443 straipsnio 6 dalis. Kadangi nagrinėjamu atveju dalyvaujančių byloje asmenų (pareiškėjos V. J. Č. ir suinteresuoto asmens V. R.) suinteresuotumas yra skirtingas, todėl pagal bylos išnagrinėjimo rezultatą paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Suinteresuotas asmuo V. R. pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas 600,00 Eur išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.16 punkte nurodyto maksimalaus dydžio, todėl pareiškėjos pareiškimo netenkinus, jų atlyginimas priteistinas iš pareiškėjos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš pareiškėjos valstybei nepriteisiamos, nes nebuvo patirtos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 442 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 443, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjos V. J. Č. skundo dėl 2024 m. sausio 30 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. sausio 30 d. iškeldinimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš pareiškėjos V. J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.