Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-09-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1402-656/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-17
Bylos Nr.
2S-1402-656/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-002368-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
Z. M., K. M., D. A.
Atsakovas
UAB „Real Estate Experts“, UAB „Unitectus“, A. M., B. T., L. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2S-1402-656/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-002368-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) Z. M., K. M., D. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų Z. M., K. M., D. A. ieškinį atsakovams UAB „Real Estate Experts“, UAB „Unitectus“, A. M., B. T., L. M. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovų Z. M., K. M., D. A. ieškinį atsakovams UAB „Real Estate Experts“, UAB „Unitectus“, A. M., B. T., L. M. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

2. Į 2020 m. liepos 15 d. parengiamąjį teismo posėdį ieškovai ir ieškovų atstovas neatvyko, ieškovų atstovas pateikė teismui prašymą atidėti parengiamąjį teismo posėdį motyvuojant tuo, kad, pasibaigus mediacijai ir šalims nesudarius taikos sutarties, iškilo poreikis patikslinti ieškinio reikalavimus.

3. Atsakovų atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį palikti nenagrinėtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. liepos 16 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovų valstybės naudai po 12,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nurodė, kad ieškovų atstovas prašyme atidėti bylos nagrinėjimą nenurodė aplinkybių bei nepateikė į bylą dokumentų, pateisinančių ieškovų atstovo neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį. Visos ieškovų atstovo nurodytos aplinkybės apie būtinumą tikslinti ieškinį nėra pagrįstos jokiais duomenimis. Ieškovų atstovo tvirtinimu ruošiasi tikslinti ieškinį, tačiau nenurodęs, kada realiai tai būtų padaryta. Teismo vertinimu, tik deklaratyviai nurodytos aplinkybės dėl ketinimo tikslinti ieškinį nesudaro pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas sutiko su atsakovų atstovų argumentu, kad prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bus tikslinamas ne tik ieškinio dalykas, bet ir pagrindas, taigi teikiamas naujas ieškinys. Pagal CPK 141 straipsnio nuostatas galima keisti tik vieną iš ieškinio elementų (pagrindą arba dalyką). Pateikus naują ieškinį, turės būti iš naujo rengiamasi bylos nagrinėjimui, todėl nėra pagrindo išvadai, jog proceso užbaigimas šioje byloje paliekant ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punktas) prieštarautų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

6. Ieškovai atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas netinkamai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu, ieškovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, institutą.

6.2. Apeliantai prašymą atidėti bylos nagrinėjimą grindė tuo, kad ketina tikslinti ieškinio reikalavimą. Teismas padarė niekuo neparemtą išvadą, kad apeliantai ketina keisti ne tik ieškinio dalyką, bet ir pagrindą. Tokią išvadą teismas padarė remdamasis išimtinai atsakovų atstovo paaiškinimais. Poreikis tikslinti ieškinio reikalavimus atsirado neseniai, šiuo pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą prašyta tik vieną kartą ir būtent pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, kurioje iš esmės ir turi būti atliekami visi byloje pareikštų reikalavimų patikslinimai. Apeliantai prašymą atidėti bylos nagrinėjimą grindė ne deklaratyviai, o nurodydami konkrečius ketinamus atlikti veiksmus ieškinio reikalavimui patikslinti. Teismas vertino situaciją reikalaudamas iš apeliantų įrodinėjimo visų objektyviai iškilusių kliūčių, kurių apeliantai obejktyviai neturėjo galimybės pagrįsti (pvz.: matininko atostogų fakto). Todėl, nenustačius apeliantų veiksmuose jokių proceso vilkinimo ar piktnaudžiavimo procesu požymių, teismas neturėjo pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atsiliepimas

7. Atsakovai padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovų nurodyti argumentai nėra pagrįsti, nes, kaip jie patys pripažįsta, į parengiamąjį teismo posėdį jie neatvyko ir nepateikė jokių neatvykimą pagrindžiančių dokumentų, be to, neįrodinėjo, kad neatvykimo priežastys yra svarbios, kas savaime pagal CPK 246 straipsnį yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Pažymėjo ir tai, kad patys ieškovai pripažįsta, kad pareikštas ieškinys negali būti nagrinėjamas, nes būtina tikslinti jų siūlomus sprendinius dėl žemės sklypo padalijimo. Ieškinio palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio ieškovams kreiptis į teismą su nauju ieškiniu. Atsakovų tvirtinimu, pačių ieškovų veiksmai liudija, kad jie nebuvo tinkamai pasirengę bylos nagrinėjimui. Į bylą nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis žemės sklypo dalių hipotekos turėtojai. Pasirengimas bylos nagrinėjimui negali tęstis neapibrėžtą laiką, nes tai prieštarauja proceso ekonomiškumui.

7.2. Teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, užtikrindamas, kad procesas nebūtų vikinamas bei būtų užtikrinamos atsakovų teisės. Proceso tęsimas posėdžių forma, kiekvieną kartą aiškinantis ieškinio trūkumus, pažeistų atsakovų teises.

7.3. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas rėmėsi tik prielaidomis dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo. Ieškovų atstovo prašyme dėl posėdžio atidėjimo nurodoma, kad pasikeitė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimai ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (ieškinio pagrindas) ir dėl to turi būti keičiami ieškinio reikalavimai (ieškinio dalykas).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį, teisėtumo.

10. Pagal CPK 246 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2014).

11. CPK 246 straipsnis neįtvirtina sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės. Tais atvejais, kai dalyvaujantis byloje asmuo pageidauja, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas, jis privalo ne tik nurodyti neatvykimo į teismo posėdį priežastį, bet ir įrodyti, kad įprastomis pastangomis, kurias objektyviai dėtų sąžiningas, apdairus procese dalyvaujantis asmuo, į teismo posėdį jis neturėtų galimybės atvykti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47-378/2019).

12. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovų ieškinys dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas 2019-07-25. Teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi parengiamasis posėdis paskirtas 2019-10-28. 2019-10-28 ieškovų atstovas padavė teismui prašymą dėl parengiamojo teismo posėdžio atidėjimo tuo pagrindu, kad su atstovu buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis ir atstovas su bylos medžiaga susipažinti nespėjo. 2019-11-22 parengiamasis teismo posėdis šalių prašymu atidėtas, siekiant šalims sudaryti taikos sutartį. 2020-01-13 ieškovai pateikė prašymą dėl teisminės mediacijos skyrimo. 2020-06-16 teisme gautas pranešimas dėl teisminės mediacijos pabaigos. Parengiamasis teismo posėdis buvo paskirtas 2020-07-15. Parengiamojo teismo posėdžio dieną gautas ieškovų atstovo prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį nurodant, kad ieškovai siekia pateikti patikslintą ieškinį.

13. Ginčo, jog ieškovai bei jų atstovas apie parengiamojo teismo posėdžio datą, laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, byloje nėra. Sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su atsakovų pozicija, kad ieškovai bei jų atstovas nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių jų neatvykimą į parengiamąjį teismo posėdį, neįrodinėjo, kad neatvykimo priežastys yra svarbios, kas savaime pagal CPK 246 straipsnį yra pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtą. Ketinimas tikslinti ieškinį nelaikytina svarbia priežastimi neatvykti į parengiamąjį teismo posėdį, nes, būtent jame ir vyksta pasiruošimas bylos nagrinėjimui.

14. Atskirajame skunde remiamasi tuo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai siekia keisti tiek ieškinio dalyką, tiek ieškinio pagrindą. Kaip matyti iš bylos duomenų, byla yra iškelta pagal ieškovų ieškinį dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovų atstovo teiktame prašyme dėl posėdžio atidėjimo dėstomi argumentai, kad pasikeitė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos reikalavimai ginčo žemės sklypo formavimo, reikalinga tikslinti žemės sklypo padalijimo ir pertvarkymo projektą, dėl to turi būti keičiami ir ieškinio reikalavimai. Be to, pažymėjo, kad, keičiant ieškinio reikalavimą, iškilo būtinybė kreiptis į turto vertintojus dėl sklypo įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad prašyme dėstomos aplinkybės leido daryti prielaidą dėl galimo ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo.

15. Įvertinęs aplinkybių visumą, t. y., kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui tęsiasi daugiau kaip metus laiko, ieškovų procesinį elgesį, kuomet net du kartus ieškovų prašymai dėl posėdžių atidėjimo teikti parengiamųjų posėdžių dieną, tokiu būdu pažeidžiant kitų proceso dalyvių interesus, ieškovų nepasirengimą bylos nagrinėjimui, jų teikto prašymo dėl posėdžio atidėjimo neapibrėžtumą laiko prasme (nurodomas poreikis tikslinti sklypo planų sprendinius, atlikti sklypo vertinimą ir pan., tačiau nepateikiant šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų), galimą ieškinio dalyko ir pagrindo keitimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad parengiamojo teismo posėdžio atidėjimas neatitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, pažeistų kitų proceso dalyvių interesus. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčo byloje turėjo teisinį pagrindą ir visas sąlygas palikti ieškinį nenagrinėtą. Pažymėtina, kad toks procesinis sprendimas neužkerta kelio ieškovams, tinkamai paruošus procesinius dokumentus, pakartotinai kreiptis į teismą su ieškiniu.

Motyvuojamoji dalis

16. Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė argumentuotą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas