Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-11 · Civilinė byla Nr. 2S-951-852/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-09-07Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2018-01-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-11
Bylos Nr.
2S-951-852/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30130-2015-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Pareiškėjas
A. C.
Kategorijos
  • 3.1.14.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-935-852/2018Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-10759-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.3. 3.3.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutarties priimtos civilinėje pagal pareiškėjo A. C. prašymą dėl proceso atnaujinimo (proceso Nr. 2-17182-558/2013).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurio proceso Nr. 2-17182-558/2013. Iš esmės pareiškėjas prašė peržiūrėti teismo priimtus sprendimus dėl skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto, t.y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartį, kuria fiksuota hipotekos skolininko skola bakui 146259,68 EUR negrąžinto kredito, 8089,66 EUR nesumokėtų palūkanų, 40659,04 EUR delspinigių, 142 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo 2013-03-29 iki skolos išieškojimo dienos bei nuspręsta priverstinai parduoti iš varžytinių A. C. ir G. V. C.i priklausantį nekilnojamąjį daiktą - butą, esantį S. Ž. g. 1-120 / Ulonų g. 1/120 ir automobilių stovėjimo aikštelę, ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį, kuria paminėta Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi nustatė terminą pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo bei prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patikslinti prašymo reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašo atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, konstatuotų Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-25-590/2017 (proceso Nr. 2-68-3-30130-2015-1). Tačiau minėtoje nutartyje yra pasisakyta tik dėl delspinigių ir palūkanų, o ne dėl visos skolos pagal kredito sutartį, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjas turėtų tikslinti savo prašymą dėl proceso atnaujinimo. Be to, teismo vertinimu, pareiškėjas turėtų mokėti žyminį mokestį, nes jo prašymas nėra grindžiamas nesąžiningomis sąlygomis iš vartojimo sutarties (CK 6.228⁴ str., CPK 83 str. 1 d. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėjas A. C. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo iš esmės prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimus iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad jis prašo atnaujinti procesą remiantis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytomis aplinkybėmis, jog bankas nustatė nesąžiningas sutarties sąlygas, t.y. per didelius delspinigius ir palūkanas. Todėl jis neturėtų mokėti žyminio mokesčio. Be to, pareiškėjas teigia, kad antstolis atnaujino vykdymo veiksmus pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartimi nustatytą skolą, nors skola yra mažesnė ir tai konstatavo Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

esmė ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, iš esmės sutinka su apelianto argumentais.Pareiškėjo prašymas yra grindžiamas nesąžininga kredito sutarties sąlyga, nustatančia nepagrįstai didelę vartotojo civilinę atsakomybę (delspinigius). Tai yra konstatuota Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, kuria teismas sumažino kredito sutartyje nustatytus delspinigius ir palūkanas. Todėl pareiškėjas šiame procese neturi mokėti žyminio mokesčio pagal CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.Kiti teismo nustatyti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumai yra neesminiai ir nekliudo prašymo išspręsti iš esmės. Priėmimo stadijoje teismas neturi vertinti prašymo pagrįstumo. Be to, esant reikalui, teismas gali paprašyti pateikti papildomus įrodymus (CPK 370 str. 2 d.).Spręsdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas turėtų įsitikinti, ar išieškojimas yra tęsiamas nepaisant Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 17 d. nutarties. Iš pareiškėjo pridėto antstolio V. M. 2017 m. rugsėjo 13 d. patvarkymo tai neseka.Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 3 p.,

nutaria:

Pareiškėjo A. C. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą perduoti spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas