Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Taletė“ dėl sutarties nutraukimo, daiktų grąžinimo, sumokėtų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nutraukti tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 23 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį dėl pedikiūro vonelės AZZURRO su masažo funkcija įsigijimo; priteisti ieškovei iš atsakovės už daiktą sumokėtą kainą - 348,99 Eur; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Byloje nėra ginčo, kad ieškovės profesinė veikla – grožio paslaugų teikimas (1 t. 102 e. b. l., 2 t. 42 e. b. l.), įsigyta prekė ketinta naudoti būtent šiam tikslui.

15. 2022 m. kovo 8 d. laišku ieškovė informuota apie būtinybę grąžinti pilnos komplektacijos prekę iki 2022 m. kovo 22 d., taip pat nurodyta, kad nesilaikant šio termino, prašymas dėl sutarties nutraukimo nebus tenkinamas (1 t. 88 e. b. l.). 2022 m. kovo 30 d. atsakovei grąžintas stovas. 2022 m. kovo 31 d. ieškovė informuota, kad praleido prekės grąžinimo terminą, todėl prekė bus grąžinama ieškovei. 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė pranešė, jog prekė jai gali būti grąžinama tuo pačiu adresu.

16. Apibendrinant, byloje nėra ginčo, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. ieškovei pristatyta prekė buvo nekokybiška bandoma suremontuoti, tačiau remontas nebuvo sėkmingas, todėl vonelę nuspręsta pakeisti į naują. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vonelė (prietaisas) buvo pakeista į naują, tačiau ieškovė išreiškė norą sutartį nutraukti. Ištyrus į bylą pateiktą vaizdo medžiagą (vaizdo įrašus) darytina išvada, kad nauja vonelė (prietaisas) veikia tinkamai.

18. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str.). Kiekviena sutarties šalis turėdami sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai – tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis, 6.158 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Kiekviena sutarties šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 , 2, 3 dalys).

19. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioriteto sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018). CK 6.217 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Jeigu konkrečios sutarties sąlygos pažeidimas pagal sutartį vertinamas kaip esminis ir (ar) sudarantis pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, tai yra pagrindas sutartį vienašališkai nutraukti joje nustatytu atveju (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89/2014, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

21. CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytą pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl, sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galėjo susidaryti, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015). Kurio nors iš aptariamoje teisės normoje išvardytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma, atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-162-916/2020). Sutartis gali būti nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-687/2015).

22. Civilinio kodekso 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę pareikalauti – grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pagal šią įstatymo nuostatą joje nurodytu būdu pirkėjas savo teises gali ginti (nutraukti sutartį) tada, kai daikto trūkumai yra tokie reikšmingi (esminiai), kad nupirktas daiktas negali būti naudojamas pagal paskirtį. Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui (Civilinio kodekso 6.333 straipsnio 4 dalis). Kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, o pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai pirkėjas turi teisę pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariama galimybė nutraukti sutartį suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.

23. Pažymėtina, kad CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta galimybė atsisakyti sutarties galima tik tuomet, kai CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų kitų teisių gynimo būdų nepakanka sutarties šalies pažeistoms teisėms apginti. Teismas gali atsisakyti taikyti pasirinktą teisių gynimo būdą, jei jis būtų neproporcingas įvertinus abiejų ginčo šalių interesus.

24. Atsakovės interneto tinklalapyje www.dorakaina.lt skelbiamų Prekių pirkimo - pardavimo internetinėje parduotuvėje DoraKaina.lt taisyklių 10.7 punkte numatyta, kad juridiniams asmenims bei asmenims kurie prietaisus, įrangą ir kitus gaminius naudoja profesionaliam darbui ar jam prilyginamai veiklai, kokybiškos ir užsakymą atitinkančios prekės negali būti gražinamos ir nėra keičiamos. Teisė nenurodant priežasties per 14 (keturiolika) dienų atsisakyti nuotolinės sutarties juridiniams asmenims, bei asmenims kurie prietaisus, įrangą ir kitus gaminius naudoja profesionaliam darbui ar jam prilyginamai veiklai nėra taikoma. Juridiniams asmenims bei asmenims kurie prietaisus, įrangą ir kitus gaminius naudoja profesionaliam darbui ar jam prilyginamai veiklai, nekokybiškos prekės visų pirma turi būti pateikiamos Pardavėjui ar Pardavėjo garantinio aptarnavimo servisams ir tik nustačius, kad prekių negalima sutaisyti, jos yra keičiamos kitomis ir (ar) grąžinamos.

25. Atsakovė nagrinėjant bylą laikėsi pozicijos, kad ieškovė nepagrįstai pasirinko savo teises ginti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu būdu, t. y. prašant grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakant sutarties. Nagrinėjamu atveju ieškovė privalėjo įrodyti, kad atsakovė pažeidė šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ir parduotos prekės turi esminių trūkumų, dėl kurių negali būti naudojamos pagal paskirtį.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra neprotingas ir nesąžiningas, tokio būdo taikymas neužtikrintų tinkamos pirkėjo ir pardavėjo interesų pusiausvyros, todėl negali būti taikomas. CK 6.217 straipsnio 2 dalies 5 punktas nustato, kad sprendžiant klausimą, ar sutarties pažeidimas yra esminis būtina atsižvelgti į tai, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog dėl Sutarties nutraukimo atsakovė patirtų didelių nuostolių: prekė jau yra su naudojimo žymėmis, trūksta stovo varžtų, todėl atsakovė negalėtų šios prekės nei grąžinti tiekėjui, nei parduoti kitam pirkėjui kaip naujos. Sutiktina su atsakovės pozicija, kad varžtai galėjo būti pamesti dėl pačios ieškovės elgesio: kaip matyti iš šalių susirašinėjimo, išrašų iš „Venipak“ kurjerių sistemos, taip pat teismo posėdžių metu duotų paaiškinimų, pati ieškovė delsė atsakovės geranoriškai nustatytais terminais grąžinti prekę, ją grąžino praėjus nustatytam terminui ir, kaip matyti iš pateiktos vaizdo medžiagos - netinkamai supakuotą.

27. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant esminio sutarties pažeidimo sąvoką, yra pažymėta, kad esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusioji šalis negavo didžiąja dalimi to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagristai tikėjosi gauti, taip pat, ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Ieškovė iš esmės gavo tai, ko tikėjosi, nes atsakovė pasirūpino netinkamos kokybės prekę (nekokybišką jos dalį) pakeisti tinkama. Ieškovė neįrodė, kad atsakovei pakeitus vonelę nauja, naudojimasis pagal paskirtį negalimas ar yra apsunkintas. Atvirkščiai, atsakovės pateiktas vaizdo įrašas patvirtina tinkamo naudojimo galimumą. Aplinkybė, kad šiuo metu vonelės stovui sutvirtinti trūksta kelių varžtų, nepaneigia prekės naudojimo pagal paskirtį galimumo. Teismo vertinimu, šis trūkumas (pamesti stovo varžtai) yra mažareikšmis, nesudėtingai pašalinamas ir yra atsiradęs iš esmės dėl netinkamo pačios ieškovės elgesio (netinkamo stovo supakavimo transportavimui ieškovei siekiant stovą grąžinti).

28. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė esant pagrindą pirkimo – pardavimo sutarčiai nutraukti (atsisakyti sutarties). Byloje pateiktas įrodymas – 2021 m. gruodžio 20 d. serviso aktas – patvirtina, kad buvusi nekokybiška prekė buvo pakeista nauja. Teismo vertinimu, ieškovės siekis nutraukti sutartį iš esmės yra paremtas subjektyviu ieškovės nepasitikėjimu atsakove ir nenoru bendradarbiauti. Šalių pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad ieškovė naują atsiųstą prietaisą išbandė netinkamai – neįsigilinusi į naudojimo instrukciją, vonelę į stovą įdėjusi atvirkščiai, stovui nesant tinkamai sutvirtintam. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, net ir manydama, kad gavo nekokybišką prekę, elgėsi neapdairiai, nepaisė atsakovės geranoriško sutikimo su prekės grąžinimu, ignoravo atsakovės nurodymus dėl prekės grąžinimo terminų, tvarkos. Nors ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžių metu akcentavo, kad vonele negali naudotis ilgą laiką, tačiau pati, išreiškusi pageidavimą grąžinti prekę, jos negrąžino daugiau nei tris mėnesius, o vėliau grąžindama nepasirūpino prekės saugiai supakuoti, kad ši neprarastų prekinės išvaizdos. Vien tai, kad atsakovė geranoriškai buvo sutikusi su sutarties nutraukimu per tam tikrą terminą, savaime nereiškia, kad ieškovė savo tariamomis teisėmis gali naudoti bet kokiu būdu ir tvarka. Pati ieškovė savo elgesiu sukūrė situaciją, kai sutarties nutraukimas iš esmės tapo pernelyg apsunkinantis atsakovo padėtį.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo CK 6.334 str. 1 dalies 4 punkto pagrindu atmestinas. Atmetus ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl prekės kainos grąžinimo, todėl ir šis reikalavimas atmestinas.

30. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

31. Ieškovė pateikė duomenis apie 900 Eur patirtas teisinės pagalbos išlaidas už advokato padėjėjo pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir dalyvaujant teismo posėdžiuose 2 t. 44-50 e. b. l.). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ieškovės išlaidas sumokant žyminį mokestį) neatlygintinos.

32. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Maksimalūs dydžiai už advokato teikiamas teisines paslaugas apskaičiuojami taikant teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius.

33. Atsakovė pateikė duomenis apie 888,15 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300 Eur už atsiliepimo parengimą, 200 Eur už tripliko parengimą, 150 Eur už atstovo pasiruošimą teismo posėdžiui, 150 Eur už atstovavimą teismo posėdyje, 70 Eur už baigiamosios kalbos parengimą, 18,15 Eur vertimo išlaidų (1 t. 187-188 e. b. l., 2 t. 28-33, 62-63 e. b. l.). Teismo vertinimu, šios atsakovės išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, ne tik neviršija maksimalių rekomenduotinų dydžių, bet net ir nesiekia jų vidurkio. Atmetus ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 1 ir 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

34. Teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesiekia minimalios į valstybės biudžetą išieškotinos (5 Eur ) sumos, todėl iš šalių nepriteistinos (CPK 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės UAB „Taletė“, j. a. k. 302331361, naudai 888,15 Eur (aštuoni šimta aštuoniasdešimt aštuoni eurai 15 centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.