Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2013-02-21 · Byla Nr. M1-119-898/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-21Šiaulių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-05-22Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
M1-119-898/2013
Teisminio proceso Nr.
1-41-1-01800-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė
Nukentėjusysis
E. B., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos
Kaltinamasis
V. B.
Advokatai
Sofija Kručienė
Kategorijos
  • 1.2.14.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. M1-119-898/2013Teisminio proceso Nr. 1-41-1-01800-2011-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.4.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. vasario 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,sekretoriaujant Editai Petrevičienei,dalyvaujant prokurorei Irenai Zgierskytei-Strumilaitei,kaltinamosios gynėjai advokatei Sofijai Kručienei,nukentėjusiajai E. B.,Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertui Gintarui Butkui,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, neįgali, nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, neteista, gyvenanti (duomenys neskelbtini), buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. buvo kaltinama tuo, kad ji 2011-11-02, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, bute esančiame (duomenys neskelbtini), veikdama kartu su A. J. bendrais tyčiniais veiksmais, A. J. sulaužant spintos duris, priklausančias nukentėjusiajai E. B., pagrobė svetimą turtą – E. B. priklausančius 3000 litų.

Nukentėjusioji E. B. teismo posėdžio metu parodė, ji gyvena kartu su dukra V. B., vyru V. B. ir sūnumi T. B.. V. B. niekada neimdavo pinigų. Ji buvo kartu su sūnumi išvykusi į Angliją, tuo metu dukra liko su vyru V. B.. Namuose dar pasiliko A. J.. A. J. ateidavo pas dukrą, pas ją, padėdavo sutvarkyti malkas, jis draugavo su dukra, jie buvo paprasti draugai. Tą rytą, kai jai reikėjo išvažiuoti į Angliją, jai turėjo atvežti malkas. Ji įėjo į miegamąjį, kuriame tuo metu miegojo A. J., ir iš spintos, iš po patalynės, paėmė pinigus. Ji mano, kad A. J. tuo metu nemiegojo ir galėjo matyti, iš kur ji paėmė pinigus. Dukra pinigų negalėjo paimti, nes ji net nežinojo, kur tie pinigai yra. Jos vyras taip pat nežinojo, kur ji laikė pinigus. Iš spintos jai paėmus 600 Lt malkoms, spintoje dar liko 8000 Lt po 200 Lt kupiūromis ir 300 eurų. 4000 Lt buvo jos, o 4000 Lt dukters - dukra gaudavo neįgalumo pensiją, 300 eurų buvo gauti už mašiną, kurią pardavė su sūnumi. Ji pasigedo 8000 Lt ir 100 eurų. Tą pačią dieną, kai ji paėmė pinigus malkoms pirkti, išvažiavo į Angliją, namuose nebuvo daugiau nei savaitę laiko. 2011 m. lapkričio 7 d., tiksliai laiko neprisimena, grįžo namo į Lietuvą ir pastebėjo, kad namuose nebėra pinigų. Grįžusi rado sumuštą dukrą, išlaužtas spintos duris, išmėtytus daiktus. Spintos durys buvo užkrautos su tašėmis. Mano, kad A. J. nespėjo atitraukti tašių, todėl išplėšė duris. Durys buvo išplėštos iš vyrių. Tuo metu jos vyras buvo antrame namo aukšte, jis ten gulėjo, sakė, kad nieko negirdėjo. Pinigai buvo laikomi vaikiškame penale, jame rado likusius 200 eurų, tačiau litų nebebuvo. Ji klausė dukters kas atsitiko, dukra sakė, kad tą dieną, kai ji išvažiavo, A. J. turėjo pinigų, jis kvietė dukrą eiti su juo į lombardą, kur jis nusipirks telefoną. Kai A. J. paėmė jos pinigus, jis kartu su jos dukra išėjo į miestą apsipirkti. A. J. nupirko žiedą ir padovanojo dukrai, o vėliau nutraukė nuo piršto ir padovanojo Gretai iš nakvynės namų. Dukra jo paklausė, iš kur jis gavo pinigų, o jis atsakė, kad pinigus jam davė močiutė. Dukra sakė, kad ji nematė, kas paėmė pinigus, matė tik kai jis išlaužė spintos duris, tai buvo paskutinę dieną prieš jai parvažiuojant. Dukra jai pasakojo, kad ji pradėjo verkti, tuomet A. J. ją pastūmė, mušė, išlaužė duris ir ji net nežino, ar jis paėmė tuos pinigus, ar jų nepaėmė. Dukra sakė, kad A. J. visų pinigų iš karto neėmė, o ėmė po truputį. Tą patį vakarą iškvietė policiją, važiavo į nakvynės namus, ten A. J. nerado. Ji neprašė A. J., kad kai ji bus išvykusi į Angliją, kad jis pasiliktų ir būtų su jos dukra. Kai jis buvo, ji pasakė, kad jei jis liks, kad prižiūrėtų ir pašertų šuniuką, katinus. Dukrai yra nustatytas neveiksnumas nuo gimimo, per visą laiką ji nėra paėmusi pinigų jos neatsiklaususi.

Liudytojas A. J. teisme parodė, kad 2011 m. spalio mėnesį E. B. išvažiavo į Angliją. E. B. jo prašė pasilikti su V. B., kol ji bus išvykusi, prašė padėti susitvarkyti su malkomis. V. B. jam pasiūlė eiti pas kaimynę Laimą, ten išgėrė, pritrūko pinigų ir sugalvojo su V. B. paimti E. B. pinigus iš spintos. V. B. jam parodė, kur yra laikomi pinigai. Kiek pinigų paėmė nežino, neskaičiavo. Pinigus paėmė per du kartus. Pirmą kartą 3000 Lt paėmė kartu su V. B., antrą kartą jis vienas paėmė 2000 Lt, eurų jis nematė. Jis stipriau truktelėjo spintos duris ir jos išlūžo netyčia, jas atidaryti trukdė rūbų maišas. Kai jis paėmė pinigus iš spintos V. B. tai matė, nes ji sėdėjo ant lovos ir nieko nesakė. Kai jis antrą kartą ėmė pinigus, tuo metu V. B. buvo pas kaimynę. Pinigus jie išleido – pirko alkoholį, jis lombarde pirko telefoną, auksinį žiedą V. B.. Jis matė kaip E. B. ėmė pinigus iš spintos, jis tuo metu gulėjo lovoje, V. B. gulėjo tame pačiame kambaryje, tik kitoje lovoje. Jis ir ankščiau pasilikdavo ten nakvoti. Su V. B. draugavo apie 8 mėnesius, ateidavo pas V. B., ateidavo padėti E. B.. Įvykio metu V. B. tėtis buvo name, jis matė, kad jie gyvena su V. B., bet nieko nesakė, kad jie buvo išgėrę, kad jis turėjo pinigų, neklausė iš kur jie. Nežino, kodėl paėmė tuos pinigus, V. B. pinigų neėmė. Jis iš paimtų pinigų 1000 Lt davė V. B.. Tai buvo jų abiejų mintis paimti tuos pinigus. V. B. matė kaip jis ima pinigus. Jis iš karto jai padavė 1000 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J., apklausiamas kaip įtariamasis, parodė, kad V. B. yra jo draugė, kad 2011-10-27 V. B. mama E. B. išvyko į Angliją. 2011-11-02 V. B. jam pasiūlė kur nors nueiti, bet šis jai pasakė, kad neturi pinigų. Tuomet V. B. pasiūlė paimti iš mamos sutaupytų pinigų. V. B. pasakė, kad jos mama pinigus slepia miegamojo spintoje. Išlaužęs spintos duris jis stebint V. B. paėmė piniginę ir ją padavė V. B.. V. B. paėmė 2000 litų, o jam padavė 1000 litų. Tada jie kartu su V. B. išvažiavo į miestą, kur V. B. nusipirko auksinį žiedą už 300 litų, o jis mobiliojo ryšio telefoną. Kitą dieną, t.y. 2011-11-05, naktį jis dar paėmė 2000 litų, kuriuos išleido savo reikmėms (48-49; 55; 59 b.l.)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsniu, pagarsino kaltinamosios V. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad A. J., gim. 1994 m., ji pažįsta apie metus laiko ir apie 8 mėnesius jie draugauja kaip pora. 2011-10-27 jos mama E. B. išvažiavo į Angliją, o ją paliko namuose kartu su draugu A. J.. Mama jai paliko 100 Lt, vėliau tėtis davė dar 125 Lt maistui, o be to, ji savaitę laiko dirbdama pas mamą parduotuvėje užsidirbo dar kažkiek pinigų, todėl iki mamos grįžimo 2011-11-06 ji turėjo savų pinigų. Nuo 2011-11-02 A. J. pradėjo smarkiai išgėrinėti bei elgtis su ja grubiai. Kažkurią tai dieną iki mamos sugrįžimo jai A. J. pasiūlė važiuoti į miestą apsipirkti ir jie abu kartu nuvažiavo iki centrinės turgavietės, kur esančiame lombarde A. J. sau nusipirko mobiliojo ryšio telefoną, o jai nupirko auksinį žiedą. Kiek A. J. sumokėjo už telefoną ir auksinį žiedą – nežino. A. J. daiktus pirko iš savų pinigų. Ji paklausė A. J., iš kur jis turi pinigų, jis atsakė, kad jam 10 000 Lt davė jo močiutė ir jis dabar gali juos leisti. Iš lombardo ji su A. J. vėl grįžo pas ją į namus, adresu J(duomenys neskelbtini) ir A. J. toliau vartojo alkoholinius gėrimus, kažkur vis išeidinėdavo. 2011-11-06 apie pietus, tai galėjo būti apie 14.00 val., A. J. grįžo namo girtas ir ji jo paklausė, ar jis dar kur nors eis, tada jis pradėjo ją vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais bei vieną kartą kumščiu trenkė jai į veidą, po ko ji nelabai ką ir atsimena, nes jai pasidarė bloga ir ji išėjo į lauke esantį tualetą. Grįžusi iš tualeto, maždaug po 10 minučių, ji A. J. namuose neberado ir pamatė išlaužtas miegamojo spintos duris. Po to, kai rado išlaužtas spintos duris, ji daugiau A. J. nematė ir kur jis išėjo – nežino. Kad miegamojo kambaryje esančioje spintoje buvo padėti mamos pinigai – ji nieko nežinojo, apie tai mama jai nieko nebuvo sakiusi, ji net nebuvo jų mačiusi, todėl mamos pinigų kartu su A. J. nevogė. Kad A. J. pavogė pinigus sužinojo tik tada, kai 2011-11-06 naktį namo sugrįžo jos mama E. B.. Pinigų ji pas A. J. nematė, jai jis jokių pinigų nerodė. Žiedą, kurį jai iš lombardo nupirko A. J., jis po susipykimo iš jos atėmė ir išsinešė. Ji jokios vagystės nepadarė, kodėl A. J. meluoja ir ją kaltina kartu su juo iš mamos pavogus pinigus – nežino (62, 68-69 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos ekspertas Gintaras Butkus paaiškino, kad V. B. 2012-09-10 buvo atlikta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė ir nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. B. buvo vidutinis protinis atsilikimas, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Tuo pačiu metu jai nebuvo nustatytas reikšmingas elgesio sutrikimas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį ir jį gydyti, todėl nebuvo rekomenduota jai taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemonės ir buvo rekomenduota ją perduoti giminaičių ar kitų asmenų globai ir rūpybai. Dėl silpnaprotystės V. B. nesugeba būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, nes nesuprastų esmės, yra apsunkintas ir jos faktinių aplinkybių supratimas. V. B. negalėtų faktais papasakoti įvykio aplinkybių, galbūt ji galėtų atsakyti ką nors į atskirus faktus, atsakant „taip“, arba „ne“. Apie įvykio aplinkybes V. B. nieko nepasakojo, jos pozicija buvo negatyvi, sunkiai prakalbinama. Buvo atliktas standartizuotas intelekto vertinimo testas, atliktos verbalinės ir neverbalinės užduotys. V. B. gali tik suskaičiuoti iki 10, gali atlikti sudėties ir atimties veiksmus, tačiau negali atlikti nei daugybos, nei dalybos veiksmų. Vidutiniam protiniam atsilikimui yra būdinga tai, kad asmenys nesugeba nuosekliai papasakoti įvykių, jie gali atsakyti tik į uždarus klausimus, kuomet atsakymas yra „taip“ arba „ne“. Jam yra nesuprantama, kaip V. B. apklausos protokole užfiksuoti jos nuoseklūs parodymai, kadangi ji pagal savo būseną pasakoti nuosekliais sakiniais negalėjo.

Šalies argumentai

Iš 2011-11-07 E. B. protokolo-pareiškimo matyti, jo ji pareiškime nurodė, kad 2011-11-07, apie 00.15 val., grįžo į namus, (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjusi butą pastebėjo, kad išlaužtos kambaryje esančios spintos durys, kurios yra nerakinamos, žala 250 Lt, ir spintoje lentynoje po drabužiais pasigedo 8000 Lt (kupiūromis po 200 Lt) ir 100 eurų, kurių kaina 345 litai. Viso jai padaryta 8595 Lt materialinė žala (10 b. l.).

Iš 2011-11-07 apžiūros protokolo matyti fiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, užfiksuotos išlaužtos spintos durys (12-16 b. l.).

2012-03-06 specialisto išvados Nr. 98 TPK-56/2012 nustatyta, kad V. B. tikslinga skirti ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę, nes ji gimė ir augo protiškai atsilikusi, turi vidutinio lygio neįgalumą, jai nustatytas vidutinis protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad V. B. juridinę situaciją suvokia nepilnai (121 b. l.).

2012-09-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 (duomenys neskelbtini)2013 nurodyta, kad V. B. galimai atliktos nusikalstamos veikos metu buvo vidutinis protinis atsilikimas ir ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. V. B. šiuo metu serga vidutiniu protiniu atsilikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. V. B. nebūtina taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones, rekomenduotina perduoti V. B. giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai. V. B. nesugeba būti pilnaverte teismo proceso dalyve, todėl neprasminga ją apklausti ir kviesti dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, teisminiuose posėdžiuose. V. B. nebūtina taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones, rekomenduotina perduoti V. B. giminaičių ar kitų asmenų globai ar rūpybai (139-141 b. l.).

Iš 2012-12-04 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties matyti, jog ikiteisminis tyrimas dėl E. B. pinigų vagystės A. J. atžvilgiu nutrauktas BK 93 str. 1d. 3p. pagrindu ( 167-169 b.l.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodyta, kad teismo išvados nuosprendyje negali būti grindžiamos prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs nukentėjusiosios E. B., liudytojo A. J. teismo posėdžio metu duotus parodymus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto G. Butkaus teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, kitus byloje surinktus įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadas, daro išvadą, jog kaltinamosios V. B. atžvilgiu kaltinime nurodytos aplinkybės yra neįrodytos ir grindžiamos prielaidomis. Vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis būtų galima manyti, kad kaltinamoji V. B. įvykdė vagystę kartu su A. J., yra paties A. J., kuris neįspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymai. Tačiau teismas liudytojo A. J. parodymus vertina kritiškai ir jais dalyje dėl V. B. nusikalstamų veiksmų nesiremia, remiasi tik tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms aplinkybėms, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, t. y. kitą asmenį pripažinus kaltu, dėl galimai kartu su juo įvykdytos vagystės, jam tektų mažesnė dalis nukentėjusiajai grąžinti pagrobtų pinigų. Be to, liudytojo A. J. duoti parodymai yra nenuoseklūs, vieni kitiems prieštaraujantys – ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad kaltinamoji V. B. iš spintoje buvusios piniginės paėmė 3000 Lt, iš jų 1000 Lt davė jam, V. B. už pasiimtus pinigus nusipirko sau auksinį žiedą už 300 Lt, o jis sau nusipirko telefoną už 160 Lt (48-49 b. l.), teismo posėdžio metu jis iš pradžių parodė, kad įvykio dieną kaltinamoji V. B. jam parodė, kur yra pinigai, vėliau parodė, kad jis pats matė, kaip nukentėjusioji E. B. ėmė pinigus iš spintos, nes jis tuo metu buvo miegamajame ir miegojo, kad jis paėmė iš spintos pinigus, kad V. B. pinigų neėmė, tik matė, kaip jis ėmė, ir iš paimtų pinigų jis 1000 Lt davė V. B., taip pat parodė, kad už pagrobtus pinigus kaltinamajai V. B. nupirko ausinį žiedą, o sau – telefoną. Teismas daro išvadą, kad liudytojas A. J. duodamas nenuoseklius parodymus, juos keisdamas, siekia suklaidinti teismą ir kitus proceso dalyvius, tam, kad vagystės įvykdymų būtų pripažintas kaltu galimai nusikalstamos veikos padaryme nedalyvavęs asmuo – kaltinamoji V. B..

Teismas nukentėjusiosios E. B. parodymais remiasi tik tiek, kad jie neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, nes ji tuo metu, kai buvo įvykdyta nusikalstama veika, buvo išvykusi į užsienį ir ji tiesiogiai nematė visų vagystės aplinkybių, o tik darė prielaidas, kad pinigus galėjo pavogti A. J., nes jis galėjo matyti, kaip ji iš spintos paėmė 600 Lt malkoms, nes tuo metu buvo miegamajame ir tariamai miegojo.

Teismas nesiremia teismo posėdžio metu pagarsintais kaltinamosios V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktą Nr. 86 (duomenys neskelbtini)2013 bei teismo posėdžio metu eksperto G. Butkaus duotus paaiškinimus, kaltinamoji V. B. nuo gimimo serga vidutiniu protiniu atsilikimu, todėl ji negali faktais papasakoti įvykio aplinkybių, o tik gali atsakyti į pateiktus uždarus klausimus „taip“ arba „ne“. Be to, kaip patvirtino nukentėjusioji E. B. teismo posėdžio metu, kad įtariamojo apklausos protokoluose yra užrašyti daugiau pačios nukentėjusiosios E. B., o ne kaltinamosios V. B. parodymai.

Iš minėto 2012 m. rugsėjo 10 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 86 (duomenys neskelbtini)2013 bei teismo posėdžio metu eksperto G. Butkaus duotų paaiškinimų matyti, kad kaltinamajai V. B. yra nustatytas vidutinis protinis atsilikimas, ji nuo gimimo yra neįgali, įvykio metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Atlikus standartizuotą intelekto vertinimo testą, verbalines ir neverbalines užduotis nustatyta, kad V. B. gali tik suskaičiuoti iki 10, gali atlikti sudėties ir atimties veiksmus, tačiau negali atlikti nei daugybos, nei dalybos veiksmų, ji nemoka skaityti, nepažįsta pinigų, jais nedisponuoja, parduotuvėje neapsiperka, pilnai priklausoma nuo aplinkinių priežiūros, neturi tinkamų socialinio-emocinio abipusiškumo įgūdžių.

Įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamoji V. B. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, todėl ji yra išteisintina ir baudžiamoji byla nutrauktina. Įvertinant 2012-09-10 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas, atsižvelgiant į tai, kad V. B. yra pilnametė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog V. B. būtų nustatytas neveiksnumas, ir vadovaujantis BPK 403 str. 3d. ji atiduotina mamos E. B. rūpybai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 3 dalimi,

nutarė:

išteisinti V. B. jai nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąją bylą nutraukti.

V. B. atiduoti mamos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), rūpybai.

V. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nutarties įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.

Teisėja Jurgita Kolyčienė