Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-10 · Civilinė byla Nr. e2S-1394-1043/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
e2S-1394-1043/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-05441-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Atsakovas
R. A. L.
Ieškovas
Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
S. J., R. J., R. K., Ž. K., A. J., D. L., G. L., S. L., M. L.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1394-1043/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05441-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.6.1.1.3; 3.3.2.3; 3.3.2.5 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui R. A. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys S. J., R. J., R. K., Ž. K., A. J., D. L., G. L., S. L., M. L., kuria nutarta sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas skundas administracinėje byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir 2020 m. liepos 8 d. su patikslintu ieškiniu atsakovui R. A. L., kuriuose prašė teismo iškeldinti atsakovą R. A. L. iš gyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) su rūsiu, su visa jam priklausančia manta, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.

2. Ieškovės nurodė, kad atsakovas ginčo bute gyvena neteisėtai, gera valia neišsikelia iš ginčo patalpų ir tokiais savo neteisėtais veiksmais pažeidžia Kauno miesto savivaldybės, turinčios pareigą perduoti ginčo butą tretiesiems asmenims, kuriems yra grąžintos natūra nuosavybės teisės atkūrimo procese, teises. A. L., I. K., A. J. ir R. J. įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai prašymą atkurti nuosavybės teises į tėvų L. ir Z. J. turėtą gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėti asmenys pateikė visus teisės aktuose numatytus dokumentus - Lietuvos Respublikos pilietybę, giminystės ryšį su turto savininkais ir nuosavybės teisę įrodančius dokumentus, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Kadangi viena iš pretendenčių I. K. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) jos turtą paveldėjo duktė S. J.. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka buvo atkurtos minėtų piliečių nuosavybės teisės į ginčo patalpas natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) piliečiams A. L., I. K. įpėdiniui, A. J. ir R. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į po 1/4 dalį tėvų L. ir Z. J. turėto turto 82,27 kv. m. bendrojo ploto (duomenys neskelbtini) buto su rūsiu, esančio gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), ir grąžintas šis turtas natūra. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) yra galiojantis, nenuginčytas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl privalomas vykdyti ir sukelia teisėtus lūkesčius tretiesiems asmenims (nuosavybės teisių subjektams). Ieškovė Kauno miesto savivaldybė iki šiol nuosavybės teise valdo (duomenys neskelbtini) kambarių, 82,27 kv. m. bendrojo ploto butą, adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo išnuomotas atsakovui R. A. L. pagal (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, šiame ginčo bute deklaravusiam savo gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini). Kadangi sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo metu, ginčo bute gyveno viena iš savininkių A. L. su šeima, o jos sutuoktinio R. A. L. vardu buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis, todėl Kauno miesto savivaldybės administracija 2005 m. spalio 24 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, pateikiant klausimą, ar Kauno miesto savivaldybė turėtų išduoti valstybės garantinį dokumentą ginčo buto nuomininkui R. A. L. ir, ar į šį dokumentą (jo išdavimo atveju) turėtų būti įrašyta viena iš savininkių, nuomininko R. A. L. sutuoktinė A. L. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2005 m. lapkričio 10 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), informavo – kadangi savininkui nuosavybės teisės natūra atkuriamos į gyvenamąsias patalpas, kuriose jis su savo šeima gyvena, savininko šeimos narių iškeldinti ir padėti jiems apsirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis nereikia, todėl, ministerijos darbuotojų nuomone, atkuriant nuosavybės teises į nuomojamą ginčo butą garantinių dokumentų savininko šeimai minėto buto atžvilgiu nei kaip savininkui, nei kaip nuomininkui išduoti nereikia. Atsakovas, nesutikdamas su tokia Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija, 2007 m. vasario 2 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydamas išduoti jam valstybės garantinį dokumentą. Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. vasario 28 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovą, kad jo sutuoktinei kaip savininkei yra atkuriamos nuosavybės teisės natūra į ginčo butą, kuriose ji su savo šeimos nariais gyvena, todėl jai ir jos šeimos nariams nebus išduodami valstybės garantiniai dokumentai, nei kaip savininkui, nei kaip nuomininkui, ji ir jos šeimos nariai nebus keldinami ir jiems nebus padedama apsirūpinti kitomis gyvenamosiomis patalpomis. Atsakovas, nesutikdamas su Kauno miesto savivaldybės administracijos pozicija dėl valstybės garantinio dokumento išdavimo jam, 2007 metais kreipėsi į teismą dėl įpareigojimo išduoti valstybės garantinį dokumentą. Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-2199-413/2007 R. A. L. skundą atmetė. Teismas konstatavo, kad aiškinant teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą ir valstybės garantijų išdavimą tiek savininkui, tiek nuomininkui, darytina išvada, jog kai piliečiui grąžinamas natūra gyvenamasis namas, jo dalis, butas, kuriame kartu su juo gyvena šeimos nariai (nuomininkai), savivaldybės institucijai neatsiranda pareiga suteikti šeimos nariams valstybės garantiją, o pastariesiems (nuomininkams) - patuštinti gyvenamąsias ir kitas patalpas. R. A. L. šį teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A39-892/2008 atmetė R. A. L. apeliacinį skundą ir paliko Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-2199-413/2007 nepakeistą. Todėl akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės administracija pagrįstai neišdavė atsakovui valstybės garantinio dokumento. UAB Kauno butų ūkio 2018 m. spalio 10 d. gyvenamųjų patalpų apžiūros akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad šios įmonės darbuotojai kartu su antstoliu buvo nuvykę į ginčo butą ir jame rado gyvenantį atsakovą.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. A. L. 2020 m. gegužės 11 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir 2020 m. liepos 31 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuose prašė teismo ieškovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos ieškinio ir patikslinto ieškinio reikalavimus dėl atsakovo R. A. L. iškeldinimo iš buto adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti bei priteisti iš ieškovių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas nurodė, kad ieškovių reikalavimas iškeldinti atsakovą (teisėtą pagrindinį ginčo buto nuomininką) iš ginčo buto, nesuteikiant kitos tinkamos gyvenamosios patalpos, t. y. nesuteikiant absoliučiai jokių kitų teisės aktais nuomininkui apibrėžtų garantijų, prieštarauja įsiteisėjusiai Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutarčiai administracinėje byloje Nr. A39-892/2008 ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo bei Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktikai šios kategorijos bylose. Atsakovas į ieškovei Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas - 82,27 kv. m. bendro ploto (duomenys neskelbtini) kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), įsikėlė teisėtai, juo, kaip pagrindinis nuomininkas kartu su savo šeimos nariu (sutuoktine A. L.) naudojosi rašytinės (duomenys neskelbtini) Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinės sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir ieškovės Kauno miesto savivaldybės įmonės Santakos butų ūkis, pagrindu, dėl ko teisėtai. Apie atsakovo gyvenimą ginčo bute teisėtos sutarties pagrindu ieškovė Kauno miesto savivaldybė žinojo, šis faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiame Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2199-413/07 ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A39-892/2008. Ieškovė minėtoje administracinėje byloje neneigė sutarties sudarymo ir jos teisėtumo, atsakovo gyvenimo teisėtumo ginčo bute pagal sutartį fakto. Atsakovas iš ginčo buto išsikraustęs niekada nebuvo, todėl neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurios leistų teigti, kad atsakovas ginčo bute gyvena be nuomos sutarties. Todėl atsakovo nuomos santykiai su ieškove Kauno miesto savivaldybe dėl ginčo buto yra nepertraukiami, tęstiniai. Sutartis su atsakovu iki šiol nenutraukta ir nepripažinta negaliojanti.

Šalies argumentai

5. Ieškovė Kauno miesto savivaldybė 2021 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą prašydama svarstyti klausimą dėl civilinės bylos Nr. e2-58-475/2021 sustabdymo kol bus išnagrinėta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3‑5472-505/2021 pagal pareiškėjo R. A. L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl valstybės garantijos išdavimo. Nurodė, jog minėtos bylos yra tarpusavyje susijusios.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 2 d. nutartimi sustabdė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinės bylos Nr. e2-58-475/2021 nagrinėjimą iki bus išnagrinėtas pareiškėjo R. A. L. skundas atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose administracinėje byloje Nr. eI3-5472-505/2021.

7. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno miesto savivaldybės administracijos patikslintą ieškinį atsakovui R. A. L. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretieji asmenys S. J., R. J., R. K., Ž. K., A. J., D. L., G. L., S. L., M. L.. 2021 m. gegužės 25 d. teisme registruotas ieškovės Kauno miesto savivaldybės prašymas dėl bylos sustabdymo, kadangi ieškovės vertinimu, nagrinėjama byla yra susijusi su byla Nr. eI3-5472-505/2021 nagrinėjama Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose pagal pareiškėjo R. A. L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-5472-505/2021 pagal pareiškėjo R. A. L. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys S. J., R. J., R. K., Ž. K., A. J., D. L., G. L., S. L., M. L., dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nurodytoje byloje nagrinėjami pareiškėjo R. A. L. reikalavimai panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 12 raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo R. A. L. 2021 m. vasario 10 d. prašymas išduoti valstybės garantinį dokumentą, kaip savininkams grąžintų natūra patalpų nuomininkui, netenkintas ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti pareiškėjui R. A. L. valstybės garantinį dokumentą kaip savininkams grąžintų natūra patalpų nuomininkui.

8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos civilinės bylos dėl atsakovo R. A. L. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir administracinės bylos Nr. eI3-5472-505/2021 reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kadangi administracinės bylos Nr. eI3-5472-505/2021 procesinis sprendimas gali turėti įtakos tolimesnei ieškinio dėl atsakovo R. A. L. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), eigai, todėl konstatavo, jog tarp šių dviejų bylų yra prejudicinis ryšys.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9. Atskiruoju skundu atsakovas R. A. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą stabdyti bylą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nemotyvuota, kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, teismas privalėjo nutartyje nurodyti motyvus, kokie administracinėje byloje Nr. eI3-5472-505/2021 nustatyti faktai gali turėti prejudicinę, ar kitą įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje civilinėje byloje.

Žemesnės instancijos teismas

9.2. Teismas, skundžiama nutartimi stabdydamas bylą, visiškai nevertino R. A. L. skundo administracinėje byloje turinio. Kadangi faktinis ieškinio pagrindas dėl atsakovo iškeldinimo niekaip nesusijęs su R. A. L. pareikštu skundu administracinėje byloje, todėl turėtų būti stabdoma ne civilinė byla dėl iškeldinimo, o administracinė byla dėl garantinio dokumento išdavimo. Todėl, jeigu būtų priimtas sprendimas iškeldinti atsakovą iš patalpų, tai būtų pagrindas spręsti, ar esant pasikeitusioms aplinkybėms po 2008 m. birželio 5 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutarties administracinėje byloje Nr. A-39-892/2008 priėmimo, būtų pagrindas iš naujo spręsti dėl garantinio dokumento R. A. L. išdavimo.

Atsiliepimas

10. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Kauno miesto savivaldybė prašo atsakovo R. A. L. atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė netinkamai ir neobjektyviai išnagrinėjęs byloje pateiktus įrodymus, neišanalizavęs visų su byla susijusių aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylai turinčias reikšmės aplinkybes, teisingai, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje surinktus įrodymus ir skundžiamą nutartį priėmė nepažeisdamas teisės normų nuostatų.

10.2. Nepagrįstas atsakovo atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą nepateikdamas bylos sustabdymo motyvų. Išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI3-5472-505/2021 dėl valstybės garantijos išdavimo, skundo joje tenkinimo atveju ir ieškovei išdavus bei įvykdžius atsakovo pasirinktą valstybės garantiją, nebetektų prasmės civilinės bylos baigtis, kadangi įvykdžius valstybės garantiją atsakovas ir taip turėtų išsikelti iš būsto, kuris būtų natūra perduotas nuosavybės teisių atkūrimo subjektams. Todėl šiuo pagrindu sustabdžius civilinę bylą būtų išvengta galimų skirtingų teisinių aplinkybių įvertinimo. Tuo pačiu civilinės bylos sustabdymas leistų pasiekti proceso operatyvumą bei ekonomiškumą, nes teismui išsprendus civilinę bylą, o kitam teismui priėmus sprendimą administracinėje byloje, kuriame būtų nustatytos kitokios teisiškai reikšmingos aplinkybės, bendrasis civilinio proceso laikas dėl galimų apeliacinių procesų ir civilinės bylos naujo nagrinėjimo galėtų tik užtrukti.

11. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl byla toliau nagrinėja atskiruoju skundu apibrėžtose ribose.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria byla sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Atskirajame skunde atsakovas nurodo, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, jo nuomone, yra nemotyvuota.

15. Teismas atskirais klausimais, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, priima nutartis (CPK 290 straipsnio 1 dalis). CPK 291 straipsnio 1 dalyje yra išvardyta, kas turi būti nurodoma nutartyje. CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte, be kita ko, numatyta, kad nutartyje turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. Toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų, pripažįstamas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

16. Atsakovas atskirajame skunde, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis turi būti panaikinta dėl to, jog yra be motyvų, atskirajame skunde pacitavo teismo motyvus, kuriais grindžiama nutartis. Taigi, atsakovas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra be motyvų. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai nevertino R. A. L. skundo administracinėje byloje turinio bei nepateikė nei vieno su faktine bylos situacija susijusio motyvo, kuris paaiškintų, kaip konkrečiai byloje tenkinami CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyti bylos stabdymo teisiniai pagrindai. Šis atsakovo atskirojo skundo argumentas reiškia, kad atsakovas su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties motyvais nesutinka, nes mano, kad jie nepagrindžia bylos stabdymo pagrindų, tačiau tai, kad šalis nesutinka su teismo motyvais, jokiu būdu nereiškia, kad teismo procesinis sprendimas yra be motyvų.

17. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką taikytiną nagrinėjant prašymus dėl bylos sustabdymo, pagal kurią privalėjo nutartyje nurodyti motyvus, kokie administracinėje byloje Nr. eI3-5472-505/2021 nustatyti faktai gali turėti prejudicinę, ar kitą įrodomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje.

18. Teismas privalo nagrinėti bylas, taip pat ir spręsti jose procesinius klausimus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Be to, teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), o vienodos teismų praktikos formavimo užtikrinimas yra priskirtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetencijai (CPK 4 straipsnis). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad sprendimo (nutarties), kuris priimamas bylą išnagrinėjus iš esmės, ir nutarties, kuria byla nėra išsprendžiama iš esmės, turiniui CPK kelia skirtingus reikalavimus. Šiems teismo procesiniams dokumentams keliami taip pat ir skirtingi motyvavimo reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog nutartyje, kuria byla sustabdyta, pateikiami glausti tokio procesinio sprendimo motyvai, tačiau vien tai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti.

19. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad, jo nuomone, skundžiama nutartis neatitinka pirmosios instancijos teismo taikytame CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų bylos stabdymo sąlygų.

20. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-248/2002; 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017). Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Įrodinėjimo dalyką ir byloje nustatytinus faktus lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad yra pagrindas bylą stabdyti, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamos civilinės bylos dėl atsakovo R. A. L. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), ir administracinės bylos Nr. eI3-5472-505/2021 reikalavimai yra tarpusavyje susiję, kadangi administracinės bylos Nr. eI3-5472-505/2021 procesinis sprendimas gali turėti įtakos tolimesnei ieškinio dėl atsakovo R. A. L. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), eigai.

22. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato neišnagrinėtoje administracinėje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, kad turėtų būti stabdoma ne civilinė byla dėl iškeldinimo, o administracinė byla dėl garantinio dokumento išdavimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos iškeldinti atsakovą iš gyvenamųjų patalpų į kurias natūra buvo atkurtos piliečių nuosavybės teisės. R. A. L. pateiktu skundu administraciniam teismui siekia, kad Kauno miesto savivaldybės administracija būtų įpareigota išduoti jam valstybės garantinį dokumentą kaip savininkams grąžintų natūra patalpų nuomininkui. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies nustato, kad atkuriant nuosavybės teises į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su sprendimu grąžinti piliečiui natūra gyvenamąjį namą, jo dalį, butą privalo juose gyvenantiems nuomininkams išduoti valstybės garantinį dokumentą dėl nuomininkui suteiktos valstybės garantijos. Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo (toliau – Kompensacijų įstatymas) 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės garantija nuomininkui – tai Vyriausybės nustatytos formos dokumentas, kuriuo valstybė (garantas) įsipareigoja grąžinto namo, jo dalies, buto nuomininkui ir jo šeimos nariams (toliau – garantijos turėtojai) įvykdyti garantiją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, o garantijos turėtojai įsipareigoja, kai bus įvykdyta garantija, patuštinti turėtas gyvenamąsias ir kitas patalpas per šio straipsnio 12 dalyje nustatytą laiką. Taigi atsakovui nusprendus savo interesus ginti reiškiant reikalavimą dėl valstybės garantijos išdavimo ir teismui priėmus nagrinėti šį reikalavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė civilinę bylą iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-5472-505/2021. Tuo atveju, jeigu administracinėje byloje būtų priimtas pareiškėjui (nagrinėjamoje byloje atsakovui) palankus sprendimas ir pripažinta, kad jis turi teisę į valstybės garantiją – tik įvykdžius valstybės garantiją atsakovui kiltų pareiga išsikelti iš savininkams (jų teisių perėmėjams) natūra grąžintų gyvenamųjų patalpų (Kompensacijų įstatymo 9 straipsnio 12 dalis). Nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančios teisės normos grįstos socialinių interesų pusiausvyros įtvirtinimo teisėje modeliu, kuriuo siekiama suderinti tiek savininkų, kuriems atkurtos nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą, jo dalį, butą, tiek ir nuomininkų, kurie gyvena savininkams grąžintiname gyvenamajame name, jo dalyje ar bute interesus. Siekimas išlaikyti abiejų asmenų grupių teisėtų interesų pusiausvyrą lėmė būtinybę suteikti nuomininkams garantijas naudotis esamu būstu, kol pastarieji bus aprūpinti gyvenamosiomis patalpomis. Valstybė, atkurdama nuosavybės teises, prisiėmė pareigą užtikrinti, kad grąžintinų namų nuomininkų teisės į gyvenamąjį būstą nebus pažeistos, ir nustatė šios pareigos įgyvendinimo būdus. Taigi tam, kad būtų galima išnagrinėti tarp šalių kilusį ginčą dėl iškeldinimo, pirmiau turi būti išnagrinėta administracinė byla dėl valstybės garantijos suteikimo.

23. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė