- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- eI1-3309-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03241-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu (reg. Nr. DOK-34509) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde ir patikslintame skunde nurodė, taip pat pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio mėnesio iki 2023 m. kovo 2 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (nuo 2023 m. sausio 1d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-aje kalėjime (toliau – Pravieniškių 2-asis kalėjimas) netinkamomis sąlygomis. Buvo pažeistas teisės aktuose nustatytas reikalavimas, dėl minimalaus vienam asmeniui turėjusio tekti gyvenamojo ploto, patalpoje gyveno apie 20 asmenų. Be to, kameroje buvo labai blogas apšvietimas, lempos buvo be gaubtų. Kameroje neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, kamera nebuvo dezinfekuojama, langai sulūžę, neatsidarė, per langus patekdavo mažai oro, kameroje būdavo labai šalta, nuo lubų byrėjo tinkas, grindys buvo medinės, padengtos sulūžusia plokšte, todėl buvo nesaugu vaikščioti.
Teigė, jog virtuvė, kurioje gamindavo maistą buvo itin maža. Virtuvėje buvo tik dvi elektrinės plytelės, t. y. vienu metu gaminti maistą galėjo tik 2 žmonės. Dėl šios priežasties virtuvė praktiškai visada būdavo užimta. Taip pat virtuvėje buvo labai mažai vietos, gaminant maistą trūkdavo oro, nes nebuvo jokios ventiliacijos. Per langus nepatekdavo nei gryno oro, nei dienos šviesos, nes langai buvo su grotomis. Nuo gaminamo maisto garų virtuvės lubos buvo pageltusios, nuo sienų nusilupę dažai, virtuvėje visada buvo tarakonų.
Pažymėjo, kad prausyklos patalpose, neveikė čiaupai, nes buvo sulaužyti, veidrodžiai taip pat sutrūkinėję ir sudužę. Apšvietimas patalpoje buvo netvarkingas, kadangi lempos buvo be gaubtų. Sienų plytelės buvo nešvarios, nudaužytos. Patalpa visiškai nebuvo vėdinama. Prausykloje nuolat buvo juntamas blogas kvapas, kadangi durys skiriančios prausyklos ir tualeto patalpas buvo sulūžusios, neužsidarydavo. Tualeto patalpoje ventiliacijos sistema taip pat neveikė. Be to į tualetą reikėjo eiti per lauką.
Nurodė, kad nuo 2023 m. kovo 2 d. iki 2023 m. kovo 21 d. pareiškėjas buvo išvežtas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinį (toliau – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP), kuriame buvo patalpintas areštinės patalpose. Būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP leisdavo pasivaikščioti tik vieną valandą, nors pareiškėjui priklausė keturios valandos. Neleido pirkti jokio maisto, nebuvo paskirtas gydytojas, neleido su savimi turėti atsivežtų daiktų (televizoriaus, arbatos, kavos). Būdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP 2023 m. kovo 10 d. pareiškėjas rašė prašymą, kad jam būtų pervestas atlyginimas, kadangi atlikdamas bausmę Pravieniškių 2- jame kalėjime dirbo, tačiau iki 2023 m. kovo 21 d. atlyginimas pervestas nebuvo. Nurodė, kad į rašytus prašymus atsakymų negavo, prašymų kopijų neišsaugojo.
Alytaus kalėjime pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įsidarbinti, todėl pablogėjo pareiškėjo materialinė padėtis.
Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, negalėjo ramiai miegoti, iki šiol yra sutrikęs visavertis gyvenimas.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į nurodė, kad pareiškėjas į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (iki 2023 m. sausio 1 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Antrasis sektorius) atvyko 2021 m. lapkričio 23 d., išvyko 2023 m. kovo 2 d. Nuteistasis buvo paskirtas gyventi į 8 būrio 2 brigadą, kurioje vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas buvo 3,16 kv. m. Minėtoje patalpoje buvo įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Pažymėjo, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant buvo keičiami naujais. Visi elektros instaliacijos gedimai buvo šalinami nedelsiant, o nuteistųjų sugadinta elektros instaliacija keičiama nauja.
Teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos 8 būrio 2 patalpos netikrino. Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, 8 būrio 2 brigados patalpos ir dušo patalpos yra vėdinamos per langus. Švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas: šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje pelėsio nebūtų. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktai nenumato, kokie turi būti įrengti langai virtuvėlėse. Pažymėjo, kad tualeto patalpa yra pirmajame pastato aukšte, todėl pareiškėjo teiginiai, kad tualetas yra kitame pastate, neatitinka tikrovės.
Pravieniškių 2-asis kalėjimas 2020 m. kovo 9 d. buvo sudaręs sutartį Nr. 76-41 su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB ,,Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas.
Nurodė, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos patalpos remontuojamos eilės tvarka, paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį, nepažeidžiant higienos normų reikalavimų. Visi atsiradę pažeidimai ir/ar neatitikimai higienos normoms dėl suimtųjų ir/ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant Lietuvos kalėjimų tarnybos turtą, šalinami minimaliausiais terminais. Pažymėjo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m kovo 2 d. skundų dėl netinkamų kalinimo sąlygų neteikė.
Pareiškėjas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2023 m kovo 2 d. iki 2023 m. kovo 20 d. Nuteistasis buvo apgyventas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP 11 korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 208. Nurodė, jog nesutinka, su pareiškėjo teiginiu, kad jis buvo patalpintas į areštinės patalpas.
Akcentavo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas teise pasivaikščioti gryname ore pasinaudojo septynis kartus t. y. 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. kovo 8 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 19 d. Duomenų, kad pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pasivaikščioti, nenustatyta. Pažymėjo, kad dėl pasivaikščiojimo pareiškėjas įstaigos administracijai nėra teikęs skundų ar prašymų.
Nurodė, kad pareiškėjas buvimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP laikotarpiu dėl apsipirkimo ir dėl konkrečių daiktų išdavimo prašymų neteikė. Pažymėjo, kad su įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis pareiškėjas buvo supažindintas pasirašytinai ir pretenzijų dėl skunde minimų nusiskundimų neišreiškė, nei atvykus, nei išvykstant.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde taip pat teigia, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP jam nebuvo priskirtas gydytojas. Nėra suprantama, kuo remiantis pareiškėjas, teigia, kad jam nebuvo priskirtas gydantis gydytojas, juolab, kad buvimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP laikotarpiu, pareiškėjas gydytojų buvo konsultuotas.
Pažymėjo, kad pareiškėjas neteikė prašymo dėl piniginių lėšų perkėlimo, todėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Finansų skyriaus darbuotoja pareiškėjo darbo užmokesčio į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP kortelę neperkėlė. Lėšos liko Pravieniškių 2-ojo kalėjimo kortelėje. Pareiškėjo už 2023 m. vasario mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis buvo įkeltas į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo kortelę (suma 64,26 Eur). 2023 m. balandžio 6 d. šis darbo užmokestis kartu su neliečiamos sąskaitos likučiu buvo pervestas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo (toliau – Alytaus kalėjimas) depozitinę sąskaitą, kadangi nuteistasis iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP, laisvės atėmimo bausmę atlikti, buvo perkeltas į Alytaus kalėjimą.
Informavo, kad pareiškėjas Alytaus kalėjimo administracijai yra teikęs prašymus dėl galimybės įsidarbinti 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d., į kuriuos Alytaus kalėjimo administracija 2023 m. rugpjūčio 9 d. ir 2023 m. spalio 5 d. pateikė atsakymus, informuodama, kad nagrinėjamu metu Alytaus kalėjime nėra laisvų darbo vietų. Taip pat informavo, jog Alytaus kalėjimas siekia, kad esančios laisvos užimtumo darbine veikla vietos būtų nuolat užimtos ir skatina bausmę atliekančius asmenis įsitraukti į užimtumą darbine veikla. Pareiškėjas taip pat dėl galimybės įsidarbinti kreipėsi 2023 m. lapkričio 28 d. Prašymą Alytaus kalėjimo administracija patenkino ir 2023 m. lapkričio 29 d. Alytaus kalėjimo viršininko sprendimu ,,Dėl nuteistojo O. S. įtraukimo į darbinę veiklą“ reg. Nr. NĮ-18-1301 pareiškėjas buvo paskirtas į nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą nuo 2023 m. lapkričio 29 d. tvarkiniu. Tačiau pareiškėjas 2024 m. sausio 4 d. yra pateikęs prašymą, dėl jo atleidimo už imamų pareigų.
Teigė, jog apibūdindamas tariamai patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK (nuo 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime) nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. kovo 2 d., Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP nuo 2023 m kovo 2 d. iki 2023 m. kovo 20 d. bei Alytaus kalėjime.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto trūkumo nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. kovo 2 d.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (neteko galios 2023 m. sausio 5 d.) 2 punkte buvo numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje (Technikos g. 34, Kaunas) laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (išskyrus neįgaliuosius, kuriems skiriama 5 kv. m). Iš esmės analogiški reikalavimai minimaliai vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto normai nustatyti ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ 1.2. punkte, kuriame numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę pusiau atviro arba atviro tipo sąlygomis; 3,6 kv. m – asmenims, atliekantiems bausmę uždaro tipo sąlygomis; 4,1 kv. m – Kauno kalėjime laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Pravieniškių 2-o kalėjimo atskirajame padalinyje, teikiančiame asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Nurodytas teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant patalpos plotą. Tikslių duomenų apie vertinamuoju laikotarpiu 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje gyvenusių asmenų skaičių nėra pateikta, todėl skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį gyvenamosios patalpos plotą, visas jos plotas dalijamas iš gyvenamojoje patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Byloje nustatyta (Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažymos Nr. LV-1969, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 4 d. pažymos Nr. RV-23-91 duomenys), kad 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. kovo 2 d. pareiškėjas gyveno Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo) 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios plotas 66,49 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,16 kv. m gyvenamojo ploto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės pateiktais duomenimis ir konstatuoja, kad pareiškėjui bendrabučio tipo patalpose, padalijus jų plotą iš maksimalaus atsakovės atstovės nurodyto nuteistųjų skaičiaus (miegamųjų vietų skaičiaus), pareiškėjui teko 3,16 kv. m ploto, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas dėl patalpų perpildymo atmestinas.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2023 m. kovo 2 d. 8 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje buvo labai blogas apšvietimas, lempos buvo be gaubtų, neveikė ventiliacinė sistema, buvo pelėsis, didelė drėgmė, patalpa nebuvo dezinfekuojama, langai buvo sulūžę, neatsidarė, per langus patekdavo mažai oro, buvo labai šalta, nuo lubų byrėjo tinkas, grindys buvo medinės, padengtos sulūžusia plokšte, virtuvėje nebuvo ventiliacijos, per langus nepatekdavo oras ir šviesa, lubos buvo pageltusios, nuo sienų nusilupę dažai, prausyklos patalpose buvo sulaužyti čiaupai, todėl jie neveikė, veidrodžiai sutrūkinėję ir sudužę, apšvietimas netvarkingas, lempos be gaubtų, sienų plytelės nešvarios, nudaužytos, prausyklos patalpa visiškai nevėdinama, prausykloje buvo blogas kvapas, tualeto patalpoje ventiliacijos sistema neveikė.
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (Higienos normos HN 134:2015 39 p.). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas.
Atsakovės atstovė pateikė į bylą 2024 m. sausio 10 d. pažymą Nr. LV-1969, kuri patvirtina, kad patalpoje, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, visi elektros instaliacijos gedimai šalinami nedelsiant, patalpa vėdinama per langus, švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamos valymo priemonės ir inventorius, patalpose atliekami einamieji remontai.
Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovės atstovė nepateikė. Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažymoje Nr. LV-1969 nurodyta, jog ginčo laikotarpiu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras 8 būrio 2 patalpos netikrino.
Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas būtų teikęs įkalinimo įstaigai skundus dėl netinkamų kalinimo sąlygų, byloje nėra. Teismo vertinimu, kreipimosi skundais (prašymais, pareiškimais) į pataisos įstaigos administraciją aspektas yra svarbus, siekiant nustatyti, ar pataisos įstaiga, gavusi informaciją apie esančius kalinimo sąlygų trūkumus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai būtų pašalinti. Nenustačius, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl jo nurodomų netinkamų sąlygų, pareiškėjo argumentai dėl šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad virtuvėje veisėsi tarakonai.
Higienos normos HN 134:2015 20 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos Pravieniškių 2-asis kalėjimas) 2020 m. kovo 9 d. buvo sudarę sutartį Nr. 76-41 su uždarąja akcine bendrove ,,Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos, darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Šiems teiginiams patvirtinti pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažymą Nr. LV-1969. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK (po reorganizacijos – Pravieniškių 2-ojo kalėjimo) administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo, šios aplinkybės nenurodo ir pareiškėjas. Pažymėtina, jog pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, taip pat ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus, ar pareiškėjo kreipimąsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl minėtų aplinkybių, byloje nėra. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje laikomi deklaratyviais ir atmetami.
Pareiškėjas taip pat teigia, jog virtuvėlė, kurioje gamindavo maistą buvo itin maža, joje buvo tik dvi elektrinės plytelės.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų 2.4 punkte nustatyta, kad bendrabučio tipo gyvenamosios patalpos virtuvėlėje turi būti elektrinė viryklė – 1 vnt. esant techninėms galimybėms. Pats pareiškėjas įvardija, kad virtuvėje yra 2 viryklės, todėl teisės aktų reikalavimai dėl virtuvėlės įrengimo nepažeisti. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja pataisos įstaigų virtuvėlės ploto. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai dėl per mažos virtuvėlės ir per mažo skaičiaus viryklių joje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog į tualetą reikėjo eiti per lauką. Į bylą pateikta Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. sausio 10 d. pažyma Nr. LV-1969 patvirtina, kad tualeto patalpa yra pirmame aukšte. Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais oficialiais atsakovės pateiktais duomenimis, todėl pareiškėjo argumentai, jog tualeto patalpa buvo kitame pastate, atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjo teigimu jam atliekant bausmę Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP jis buvo patalpintas areštinės patalpose, pasivaikščioti jam leisdavo tik vieną valandą, nors pareiškėjui priklausė keturios valandos, be to, pareiškėjui nebuvo paskirtas gydytojas, jam nebuvo leidžiama su savimi turėti atsivežtų daiktų (televizoriaus, arbatos, kavos).
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė bei pateikė Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. sausio 12 d. pažymą Nr. SV-23-1393, jog pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP laisvės atėmimo bausmę atliko nuo 2023 m kovo 2 d. iki 2023 m. kovo 20 d., buvo apgyventas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP 11 korpuso kamerų tipo patalpoje Nr. 208. Be to į bylą pateiktos Ambulatorinės asmens sveikatos istorijos Nr. VPN-2021/0239 duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP buvo konsultuotas gydytojų 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 10 d., 2023 m. kovo 11 d., 2023 m. kovo 13 d. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, jog jis Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP buvo patalpintas į areštinę ir ja nebuvo paskirtas gydytojas, atmestini kaip nepagrįsti.
Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat sieja su tuo, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP nebuvo galima turėti atsivežtų daiktų – televizoriaus, kavos, arbatos.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, atsižvelgiant į bausmės atlikimo vietos tipą ir grupę, kurioje yra laikomi, turi teisę bausmės atlikimo vietoje turėti asmeninių daiktų, kurių jie gali įsigyti arba gauti perduodamų. Bausmės atlikimo vietose nuteistiesiems leidžiamų turėti asmeninių daiktų sąrašus, daiktų kiekį ir bendrą masę nustato teisingumo ministras.
Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu 1R-444 (toliau – Taisyklės) 48 punktas nustato, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, trukmė neviršija 60 dienų, taip pat laikinai išvykstantiems į kitas įstaigas suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.2 (laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama turėti tik Taisyklių 42.2.2, 42.2.4 ir 42.2.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų), 42.3, 42.4.4, 42.5.1, 42.5.2, 42.5.3, 42.5.6, 42.5.8, 42.5.13, 42.5.16 ir 42.5.17 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų. Gydytojui rekomendavus, suimtiesiems ir nuteistiesiems laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos padalinyje, vykdančiame sveikatinimo veiklą, leidžiama įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1– 42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų.
Pareiškėjo buvimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP laikotarpis neviršijo 60 dienų, todėl vadovaujantis Taisyklių nuostatomis jis turėjo teisę įsigyti ir turėti tik Taisyklių 48 punkte išvardintų asmeninių daiktų (drabužių ir avalynės, higienos priemonių, barzdaskutę, kortelių, skambinti laisvės atėmimo vietų įstaigoje įrengtu telefonu, kanceliarinių prekių, administracinės, civilinės ir (ar) baudžiamosios bylos medžiagą, teismo nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus ir (ar) kopijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, visuomeninių organizacijų bei tarptautinių institucijų atsakymų, kvitų, teisės aktų ir kreipimųsi kopijas, priemonių priklausomybei nuo tabako gydyti (pakaitinei nikotino terapijai), rankinį, stalinį laikrodį, akinius, kontaktinius lęšius, jiems skirtas dėtuves ir kontaktinių lęšių priežiūros priemonių (tamsinti akiniai leidžiami tik rekomendavus gydytojui), vaistinių preparatų, vitaminų, laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus patvirtintame sąraše nurodytų maisto papildų, gydytojo rekomenduotų medicinos priemonių). Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui gydytojas būtų rekomendavęs įsigyti ir turėti Taisyklių 42.1.1– 42.1.12 papunkčiuose nurodytų maisto produktų. Todėl atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą, teismas konstatuoja, kad Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP administracija nesuteikdama pareiškėjui teisės turėti televizoriaus, kavos, arbatos, neteisėtų veiksmų neatliko.
Be to, Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2023 m. kovo 2 d. suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole Nr. SV-23-10518, kuriame pareiškėja yra pasirašęs, nurodyta, kad pareiškėjas jokių pretenzijų nepareiškė.
Pareiškėjo teigimu būdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP 2023 m. kovo 10 d. jis rašė prašymą, kad jam būtų pervestas atlyginimas, kadangi atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-jame kalėjime dirbo, tačiau iki 2023 m. kovo 21 d. atlyginimas pervestas nebuvo.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas neteikė prašymo dėl piniginių lėšų perkėlimo, todėl lėšos liko Pravieniškių 2-ojo kalėjimo kortelėje. 2023 m. balandžio 6 d. šis darbo užmokestis kartu su neliečiamos sąskaitos likučiu buvo pervestas į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo depozitinę sąskaitą. Šias atsakovės atstovės nurodytas aplinkybes patvirtina 2023 m. balandžio 6 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 3409 bei pareiškėjo pinigų apskaitos žiniaraštis už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d. Taip pat iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo 2024 m. sausio 11 d. pažymos Nr. RV-23-256 matyti, jog pareiškėjas būdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP į administraciją su skundais ar prašymais, nesikreipė. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta nėra pagrindo konstatuoti, jog Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP administracija atliko kokius nors neteisėtus veiksmus šiuo aspektu. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo dėl vėlesnio lėšų pervedimo, nepagrindė, kad būtent būnant Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP minėtos lėšos jam buvo būtinos todėl taip pat nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl vėlesnio lėšų pervedimo pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.
Pareiškėjas taip pat kelia pretenzijas dėl nesuteiktos teisės pasivaikščioti.
Atsakovės atstovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas būdamas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP teise pasivaikščioti pasinaudojo septynis kartus t. y. 2023 m. kovo 6 d., 2023 m. kovo 7 d., 2023 m. kovo 8 d., 2023 m. kovo 9 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 19 d. Duomenų, jog pareiškėjas buvimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl nesuteiktų pasivaikščiojimų byloje nėra. Be to, skunde pareiškėjas tik deklaratyviai pamini aplinkybę dėl nesuteikiamo pakankamo pasivaikščiojimo laiko, tačiau neindividualizuoja, kada konkrečiai jo teisės buvo pažeistos, kokios konkrečios neigiamos pasekmės dėl to kilo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas per buvimo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo SPP būtų pageidavęs pasivaikščioti daugiau nei nurodytus septynis kartus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. NN-115 „Dėl nuteistojo perkėlimo“ pareiškėjas perkeltas iš Pravieniškių 2-ojo kalėjimo į Alytaus kalėjimą. Pareiškėjas nurodė, kad Alytaus kalėjime jam nebuvo sudaryta galimybė įsidarbinti, todėl pablogėjo pareiškėjo materialinė padėtis.
BVK nustato, kad kiekvienas uždaro ir pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, savarankiškai neįsidarbinęs ne bausmės atlikimo vietoje arba nuteistųjų užimtumą darbine veikla organizuojančioje įstaigoje, privalo užsiimti bausmės atlikimo vietoje jam pasiūlyta darbine veikla ir taip prisidėti prie jo išlaikymo bausmės atlikimo vietoje sąnaudų mažinimo (BVK 59 str. 1 d.). Konkreti darbinė veikla nuteistajam parenkama, atsižvelgiant, kiek tai yra įmanoma, į jo darbingumą, įgytą profesiją ar specialybę, turimus darbo įgūdžius, darbo patirtį ar kvalifikaciją (BVK 59 str. 3 d.).
Akcentuotina, kad joks teisės aktas bausmę vykdančios įstaigos administracijai nenustato absoliučios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį. Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407-14; 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014; 2017 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-482-602/2017).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 21 d.. 2023 m. rugsėjo 18 d., 2023 m. lapkričio 28 d. prašymais kreipėsi į Alytaus kalėjimo viršininką, prašydamas suteikti jam darbą Alytaus kalėjime. Alytaus kalėjimo viršininkas 2023 m. rugpjūčio 7 d. rašte Nr. SN-18-739 ir 2023 m. spalio 5 d. rašte Nr. SN-18-1140, atsakydamas į pareiškėjo 2023 m. birželio 23 d. ir 2023 m. rugsėjo 18 d. prašymus, nurodė, jog šiuo metu Alytaus kalėjime nėra laisvų darbo vietų. Alytaus kalėjimo viršininkas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. NĮ-18-1301 paskyrė pareiškėją į nuolatinio pobūdžio darbinę veiklą nuo 2023 m. lapkričio 29 d. tvarkiniu (1 etato pareigybės, 8 val. per darbo dieną), pareiginės algos koeficientas 0,34 minimalios algos dydžio. Tačiau 2024 m. sausio 4 d. pareiškėjas pateikė prašymą atleisti iš būrio tvarkinio pareigų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes bei ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, konstatuotina, jog Alytaus kalėjimo administracija, nepasiūliusi pareiškėjui darbinės veiklos tuo metu, kai Alytaus PN nebuvo laisvų darbo vietų, veikė tinkamai ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.). Taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).
Pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, pažeminimą, nepilnavertiškumo jausmą, negalėjo ramiai miegoti, iki šiol yra sutrikęs visavertis gyvenimas, tačiau jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015; 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.