Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 253 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu:

pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 2 metams ir 3 mėnesiams;

pagal BK 253 straipsnio 1 dalį – 1 metams;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 3 mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 6, 9 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu tarpusavyje bei su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2008 m. spalio 6 d. apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią R. S. darbo vietą (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kur pasinaudojęs menkaverte dingstimi, jog iš R. S. garažo dingo jam priklausę garsiakalbiai, V. G. panaudojo fizinį smurtą – medine lazda sudavė nukentėjusiajam 10 smūgių į rankas, 6 smūgius į kojas, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į nugarą ir pilvą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, dėl to R. S. prarado 30 procentų darbingumo, t. y. tyčia dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Be to, V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, nenustatytu metu bei nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iki 2008 m. lapkričio 13 d. atliktos jo asmens kratos laikė iš dalies šaudyti tinkamą savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos .35 (9 mm) kalibro, 35 modelio lygiavamzdį pistoletą RECK DOUBLE EAGLE, skirtą šaudyti 35 (9 mm) kalibro šoviniais su smulkių šratų užtaisu, t. y. pakeičiant vamzdį ir skeliamąjį mechanizmą, po ko jis tapo tinkamas šaudyti 9 mm kalibro MAKAROVO tipo šoviniais. Be to, neturėdamas atitinkamo leidimo, jis gabeno iki savo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei iki 2008 m. lapkričio 13 d. jose atliktos kratos ir tą pačią dieną atliktos jo asmens kratos bei sulaikymo laikė didelį kiekį – 60 vnt. šaudmenų: 5 vnt. savadarbių šaudmenų, pagamintų iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, į juos įstatant guminius šratus, po ko jie tapo tinkami šaudyti savadarbiai šaudmenys, viršijantys I kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą – 7,5 J; 8 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro MAKAROVO tipo šaudmenų; 47 vnt. pramoninės gamybos 22 (5.6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių.

Be to, V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis bei laiku neteisėtai įgijo ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti nešiojosi bei neteisėtai gabeno Vilniaus mieste iki savo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), 0,462 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, 0,1 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 0,028 g amfetamino, šias psichotropines bei narkotinę medžiagas neteisėtai laikė iki 2008 m. lapkričio 13 d. atliktų kratų, kai 0,321 g psichotropinės medžiagos metamfetamino paimta jo namuose (duomenys neskelbtini), 0,1 g narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių paimta automobilyje ,,Chrysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o psichotropinės medžiagos – 0,141 g metamfetamino ir 0,028 g amfetamino paimtos asmens kratos metu.

Teismas padarė neteisingą išvadą dėl nukentėjusiajam R. S. suduotų smūgių skaičiaus. Apeliantas nesudavė tiek smūgių, kiek nurodyta nuosprendyje, sudavė tik kelis smūgius. Nukentėjusysis įvykio metu galėjo būti apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ar alkoholio, dėl to negalima tikėti jo parodymais, juo labiau kad apsvaigimo faktas byloje netirtas. Iš karto po įvykio nukentėjusysis nesikreipė į medikus. Tai rodo sužalojimus buvus nerimtus, ne tokį didelį jų skaičių ir ne tose vietose, kur konstatavo teismas. Kiti sužalojimai galėjo atsirasti vėliau po įvykio. Nukentėjusysis negalėjo pasakyti, kiek smūgių jam suduota.

Nukentėjusiajam sunkaus sveikatos sužalojimo mastas siejamas su blužnies pašalinimu, tačiau dėl to kaltas tik jis pats, nes laiku nesikreipė į medikus. Jis kreipėsi į medikus praėjus aštuonioms dienoms po sumušimo. Ekspertas privalėjo nustatyti, ar tokį ilgą laiką nukentėjusysis galėjo likti gyvas su plyšusia blužnimi, nes yra galimybių, jog kiti sužeidimai padaryti vėliau, ir apeliantas neturėtų dėl jų būti nuteistas, juo labiau kad teismas nustatė, jog po aštuonių dienų nuo sužalojimo nukentėjusysis dirbo sunkų fizinį darbą. Tai rodo, kad įvykio metu jam padarytas tik nežymus kūno sužalojimas.

Teismas apeliantą nuteisė už narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir nešiojimą, tačiau nenustatė, kur, kada, iš ko jis įgijo narkotinių medžiagų. Negalima konstatuoti nešiojimo ir laikymo, nenustačius narkotinių medžiagų įgijimo fakto. Apeliantas parodė, jog narkotinės medžiagos priklauso ne jam, ir konkrečiai nurodė asmenis, kuriems jos galimai priklausė. Dėl apelianto vairuojamame automobilyje rastos narkotinės medžiagos jis paaiškino ją radęs, nežinojęs, kas tai per medžiaga, ir neįtaręs, kad tai galėtų būti narkotikai.

Dėl apelianto laikomų šovinių prisipažino liudytojas D. L. (D. L.). Dėl šios veikos apeliantas turėtų būti išteisintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. G. kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Teismas nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, dėl šių veikų įrodymus įvertino nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau teismas padarė prieštaringas išvadas dėl V. G. nusikalstamų veiksmų apimties, nenustatė ir visiškai neargumentavo sunkaus sveikatos sutrikdymo savanaudiškų paskatų, bet kaltinime paliko šį kvalifikuojamąjį požymį, dėl to nuosprendis keičiamas.

Esminių BPK pažeidimų byloje nenustatyta.

Dėl nuteisimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nustatė ir pripažįsta įrodytu, kad V. G. 2008 m. spalio 6 d. apie 13 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), esančią R. S. darbo vietą (duomenys neskelbtini) teritorijoje ir dėl asmeninių paskatų panaudojo fizinį smurtą – medine lazda sudavė nukentėjusiajam tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į rankas, kojas, nugarą bei pilvą, padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, pilvo sumušimą su blužnies plyšimu, dėl to R. S. prarado 30 procentų bendro darbingumo, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde neneigia naudojęs smurtą prieš nukentėjusįjį R. S., tačiau ginčija jam suduotų smūgių skaičių ir teigia, jog dėl jo veiksmų negalėjo kilti tokių padarinių.

Specialisto išvados Nr. G 5185/08 (01) duomenys (1 t., 31–32 b. l.) įrodo, kad R. S. padaryta poodinė kraujosruva kairiame dilbyje, pilvo sumušimas su blužnies plyšimu, dėl to išsivystė sunkus šokas galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2008 m. spalio 6 d.), paveikus kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais. Sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl pilvo sumušimo su blužnies plyšimu bei išsivysčiusiu sunkiu šoku. Dėl plyšimo pašalinta blužnis, todėl R. S. prarado 30 procentų bendro darbingumo. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais. Jie nebūdingi griuvimui ar savęs žalojimui.

Iš pirmosios instancijos teisme ištirtų nukentėjusiojo R. S. parodymų matyti, jog jo parodymai dėl suduotų smūgių skaičiaus yra nenuoseklūs: apklaustas pirmą kartą (1 t., 17–19 b. l.) jis parodė tiksliai negalintis įvardinti, kiek smūgių V. G. jam sudavė, bet žino, kad į rankas pataikė apie 10 kartų, į kojas – 6 kartus, iš skausmo nesuprato, kiek smūgių sudavė į nugarą bei pilvą; nepraėjus nė trims savaitėms apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (1 t., 26–28 b. l.), jis jau nebuvo toks detalus ir parodė, jog V. G. lazda jam sudavė kelis smūgius į rankas, kojas, šlaunis. Jis teigė, kad apklaustas pirmą kartą V. G. apkalbėjo.

Teisėjų kolegija laiko neįtikinama nukentėjusiojo parodymų dalį, jog jis įvykio metu galėjo suskaičiuoti, kiek smūgių ir į kurias kūno vietas sudavė apeliantas, juo labiau kad minėtoje specialisto išvadoje nurodyti tik du trauminiai poveikiai. Įvertinusi nuteistojo parodymus, teisėjų kolegija neatmeta galimybės, jog keli trauminiai poveikiai galėjo būti į tą pačią vietą, tačiau tai neįrodo nukentėjusiojo teiginių dėl jų skaičiaus.

Kita vertus, teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis galėjo apkalbėti apeliantą jį panaudojus smurtą. Patį smurto faktą pripažįsta ir kaltininkas.

Nuteistasis V. G. teisme parodė nukentėjusiajam sudavęs kelis kartus lazda į kojas ir rankas, neigė mušęs į pilvą bei nugarą.

Liudytoja I. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino mačiusi, kad nukentėjusiajam lazda suduota keletą kartų į įvairias kūno vietas (1 t., 79–82 b. l.).

Taigi byloje nėra jokių neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti pirmoje apklausoje nukentėjusiojo nurodytą jam suduotų smūgių skaičių.

Atsižvelgdama į tai, jog nukentėjusiojo parodymai prieštaringi, jo nepavyko apklausti abiejų instancijų teismuose, o nuteistasis V. G. ir liudytoja I. B. negalėjo tiksliai nurodyti suduotų smūgių skaičiaus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi specialisto išvada Nr. G 5185/08 (01) bei minėtų parodymų visuma, konstatuoja, kad V. G. sudavė lazda tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam į rankas, kojas, nugarą ir pilvą.

Nuteistasis V. G. apeliaciniame skunde teigia, jog sunkaus sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam mastas siejamas su blužnies pašalinimu, tačiau dėl to kaltas tik jis pats, nes laiku nesikreipė į medikus. Be to, po sumušimo jis dirbo sunkų fizinį darbą, tai irgi galėjo turėti įtakos blužnies plyšimui.

Siekdamas išaiškinti nuteistojo V. G. abejones dėl nukentėjusiajam padaryto sužalojimo masto, apeliacinės instancijos teismas apklausė specialisto išvadą Nr. G 5185/08 (01) pateikusį teismo medicinos ekspertą V. Kolomiecą. Jis patvirtino, kad specialisto išvadoje nurodytas blužnies plyšimas yra trauminės kilmės ir padarytas, sudavus smūgį į pilvą. Ekspertas paaiškino, jog toks blužnies plyšimo atvejis, kai nuo smūgio iš karto plyšta blužnis, bet neplyšta blužnies kapsulė, vadinamas dvimomentiniu. Tokiu atveju realaus pavojaus gyvybei nėra, nes kraujas neišsilieja į pilvo ertmę ir hematoma lieka po kapsule. Gali praeiti kelios dienos ar net 30 dienų, kol plyšta kapsulė ir kraujas išsilieja į pilvo ertmę, o tada jau žmogus dėl nukraujavimo gali mirti.

Nagrinėjamu atveju blužnies kapsulė plyšo, praėjus 8 dienoms po sumušimo.

Atsakydamas į klausimą, kodėl blužnies kapsulė plyšo tik po 8 dienų, teismo medicinos ekspertas paaiškino, kad byloje nustatyta, jog nukentėjusysis kapojo malkas. Tuo metu pilvo raumenys staigiai įtempiami, pilvo ertmėje padidėja spaudimas, suspaudžiami visi organai, taip pat ir hematoma, kuri buvo po kapsule. Dėl spaudimo kapsulė plyšo, tačiau pati blužnis plyšo nuo smūgio sudavimo į pilvą.

Jeigu nukentėjusysis net nebūtų kapojęs malkų, kapsulė galėjo plyšti, pvz., jam nusičiaudėjus. Tačiau vien nusičiaudėjus nebūtų plyšusi blužnis, jeigu nebūtų suduotas smūgis į pilvą. Taigi blužnies plyšimas yra trauminės kilmės.

Kitoks blužnies plyšimas, atsiradusi hematoma blužnyje galėtų būti paaiškinti tik organo patologija, tačiau chirurgai nenustatė, kad blužnis plyšo dėl patologijos.

Šiuo atveju blužnies plyšimą gydytojai patvirtino operacijos metu. Chirurgų nustatyta hematoma pačioje blužnyje įrodo buvus smūgį į pilvą, t. y. blužnies plyšimo trauminę kilmę.

Ekspertas paneigė gynėjo išsakytą abejonę, jog blužnis galėjo plyšti dėl prieš metus patirto sužalojimo.

Išdėstyti teismo medicinos eksperto V. Kolomieco paaiškinimai paneigia apeliantą nesudavus nukentėjusiajam į pilvą, taip pat skunde išdėstytas abejones dėl nustatyto sužalojimo masto ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad tarp nuteistojo V. G. suduotų smūgių bei nukentėjusiojo R. S. sužalojimo (šiuo atveju blužnies plyšimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Dėl to jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Tai, jog nukentėjusysis iš karto po sumušimo nesikreipė į medikus, nereiškia, kad nukentėjusiajam padaryti sužalojimai buvo nesunkūs, juo labiau kad neginčytinai įrodytas smūgių sudavimo faktas ir to padarinys – plyšusi blužnis.

Skundo argumentą, jog dalis sužalojimų galėjo atsirasti vėliau po įvykio, paneigia jau minėta specialisto išvada. Iš jos matyti, kad sužalojimai padaryti vienu metu.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. nukentėjusiajam sunkiai sveikatą sutrikdė dėl savanaudiškų paskatų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks V. G. nusikalstamo elgesio motyvas byloje nenustatytas. Beje, to visiškai neargumentavo ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas.

Savanaudiškos paskatos – tai kaltininko nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, jog nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras gauti materialinės naudos, įgyti teisę į turtą arba išvengti materialinių išlaidų.

Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl turtinių interesų, tačiau nesiekdamas gauti turtinės naudos (nukentėjusysis negrąžina skolos, nevykdo kitų turtinių įsipareigojimų arba kaltininkas siekia atsiimti tai, ką šis pavogė, ir pan.), savanaudiškos paskatos neinkriminuojamos.

Paties nuteistojo V. G., nukentėjusiojo R. S., liudytojų I. S. ir I. B. parodymais nustatyta, kad nukentėjusysis savo žinioje turėjo apeliantui pažįstamo S. atiduotus garsiakalbius, kuriuos įvykio dieną nuteistasis norėjo iš nukentėjusiojo atsiimti, tačiau garsiakalbiai iš nukentėjusiojo garažo buvo dingę. Liudytoja I. B. suprato nukentėjusįjį juos išnešus, jog galėtų įsigyti narkotikų, ir tai pasakė V.G..

Taigi byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis V. G. naudojo smurtą prieš R. S. dėl kilusio asmeninio pykčio, susijusio su jo teisėtais turtiniais interesais, ir tai nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog fizinį smurtą nulėmė siekimas turėti kokios nors turtinės naudos sau.

Dėl išdėstytų motyvų V. G. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į BK 135 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nesant kvalifikuojamojo požymio, nes kaltininko veiksmų motyvai ir priežastys buvo asmeninio pobūdžio.

Dėl nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

V. G. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, nenustatytu metu bei nenustatytoje vietoje iš nenustatytų asmenų įgijo ir neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, iki 2008 m. lapkričio 13 d. atliktos jo asmens kratos laikė iš dalies šaudyti tinkamą savadarbį šaunamąjį ginklą, pagamintą perdirbant pramoninės gamybos .35 (9 mm) kalibro, 35 modelio lygiavamzdį pistoletą RECK DOUBLE EAGLE, skirtą šaudyti 35 (9 mm) kalibro šoviniais su smulkių šratų užtaisu, t. y. pakeičiant vamzdį ir skeliamąjį mechanizmą, po ko jis tapo tinkamas šaudyti 9 mm kalibro MAKAROVO tipo šoviniais. Be to, neturėdamas atitinkamo leidimo, jis gabeno iki savo gyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei iki 2008 m. lapkričio 13 d. jose atliktos kratos ir tą pačią dieną atliktos jo asmens kratos bei sulaikymo laikė didelį kiekį – 60 vnt. šaudmenų: 5 vnt. savadarbių šaudmenų, pagamintų iš pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, į juos įstatant guminius šratus, po ko jie tapo tinkami šaudyti savadarbiai šaudmenys, viršijantys I kategorijos šaudmenims nustatytą didžiausią kinetinės energijos ribą – 7,5 J; 8 vnt. pramoninės gamybos 9 mm kalibro MAKAROVO tipo šaudmenų; 47 vnt. pramoninės gamybos 22 (5.6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių.

Atkreipiamas dėmesys, jog nuosprendžio antrame lape teismas padarė aiškų rašymo apsirikimą nurodydamas, kad visiškai įrodyta V. G. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje, nes iš skundžiamo nuosprendžio motyvų bei rezoliucinės dalies matyti, jog V.G. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neturėdamas leidimo gamino ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) nešiojo, ir (ar) gabeno, ir (ar) realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį, taigi BK 253 straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma, ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui nekeldamas skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

Pagal susiformavusią teismų praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kitų medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neturėdamas reikiamo leidimo šaunamąjį ginklą, šaudmenis ar kitas medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitą daiktą ir pan. Laikymas – tai neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kitų medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinktoje vietoje). Gabenimas – tai neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kitų medžiagų perkėlimas iš vienos vietos į kitą bet kuria transporto priemone (sausumos, vandens, oro) arba pernešimas, kai nešama krepšyje, portfelyje, kišenėje ir pan.

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ne tiktai greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, bet ir tinkamai taikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis).

Vadinasi, teisėsaugos pareigūnai privalo atlikti tyrimą, o teismas – išnagrinėti bylą taip, jog asmuo būtų pripažintas kaltu ir nuteistas tik už tas veikas, kurių padarymas nekelia abejonių.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis).

Taigi pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuotas, jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Analogiški įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 253 straipsnio 1 dalyje) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė šių įstatymo reikalavimų, pripažindamas V. G. kaltu dėl civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėto įgijimo ir dėl neturint leidimo 60 vnt. šaudmenų neteisėto gabenimo.

Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad V. G. ,,...ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu ir nenustatytoje vietoje, iš nenustatytų asmenų įgijo <...> iš dalies šaudyti tinkamą savadarbį šaunamąjį ginklą <...>. Be to, jis neturėdamas atitinkamo leidimo atgabeno iki savo gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), <...> didelį kiekį – 60 vnt. šaudmenų...“. Tačiau šių veikų teismas nepagrindė baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisme išnagrinėtais įrodymais, kadangi byloje nenustatyta, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis, kokiu būdu nuteistasis įgijo civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą ir gabeno šaudmenis.

Ginklo įgijimo ir šaudmenų gabenimo faktą teismas preziumavo, remdamasis byloje nustatytu ginklo ir šaudmenų laikymo faktu.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinimas V. G. neturint leidimo neteisėtai įgijus civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą ir neteisėtai gabenus šaudmenis nepagrįstas jokiais neginčijamais baudžiamojo proceso įstatymo nustatytais būdais gautais bei teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Dėl to ši nuosprendžio dalis naikinama.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tvirtina, kad byloje yra įrodymų, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas V. G. pagrįstai pripažino kaltu ir nuteisė už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo bei šaudmenų neteisėtą laikymą.

Tokiais įrodymais teismas pripažino kratos protokoluose (2 t., 103–104, 113–114 b. l.), asmens kratos protokole (1 t., 123 b. l.), specialisto išvadoje Nr. 140-(9234)-IS1-1834 (2 t., 180–185 b. l.) esančius duomenis, kurie apeliaciniame skunde neginčijami.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo vienintelį argumentą, jog šoviniai priklausė liudytojui D. L..

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 107 b. l.) ir teisme duotus parodymus, palyginęs juos su specialisto išvada Nr. 140-(9234)-IS1-1834 bei įvertinęs įrodymų visumą, teisingai pripažino nepagrįsta ir atmetė V. G. versiją, kad šaudmenys priklausė D. L..

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. G. veika neteisėtai laikius civilinėje apyvartoje uždraustą savadarbį šaunamąjį ginklą ir 60 vnt. šaudmenų atitinka BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Dėl nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį

Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčija narkotinės ir psichotropinių medžiagų įgijimo faktą.

Pirmosios instancijos teisme nuteistasis V. G. parodė, kad narkotikai, kuriuos rado namuose, yra ne jo, juos prieš porą metų asmuo vardu M. pamiršo jo namuose; jis pats buvo pamiršęs, jog jie ten yra; automobilyje rastas kanapes jis gavo iš narkomanų prie netoli Vilniaus geležinkelio stoties esančio ,,Parex“ banko; jis matė maišelio turinį, pauostė, žinojo ,,žolės“ kvapą.

Taigi narkotinės ir psichotropinių medžiagų neteisėto įgijimo faktas nustatytas paties nuteistojo V. G. parodymais.

Tai, kad rastos medžiagos priskiriamos prie psichotropinių ir narkotinių medžiagų, įrodo specialisto išvados Nr. 140-(9235)-IS1-1595 duomenys (2 t., 163–165 b. l.). Iš jų matyti, jog baltos spalvos miltelių iš dviejų bespalvių plastikinių maišelių, 2008 m. spalio 6 d. asmens kratos metu rastų pas V. G., sudėtyje yra psichotropinių medžiagų – metamfetamino ir amfetamino – mišinys, jame bendroji metamfetamino masė yra 0,141 g, bendroji amfetamino masė yra 0,028 g; sausų, iš dalies susmulkintų augalinės kilmės medžiagų mišinio, 2008 m. spalio 6 d. rasto V. G. priklausančiame automobilyje ,,Chrysler Pacifica“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo durelių daiktų dėtuvėje, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurios masė yra 0,10 g; baltos spalvos miltelių iš vieno bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2008 m. spalio 6 d. kratos metu rasto V. G. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,082 g; baltos spalvos miltelių iš kito bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio, 2008 m. spalio 6 d. kratos metu rasto V. G. gyvenamosiose patalpose (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė yra 0,239 g.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys apeliantą nesupratus, kad jo vairuojamame automobilyje rasta medžiaga gali būti narkotikas.

Priešingai skundo teiginiams, šiame nuosprendyje išdėstyti nuteistojo V. G. parodymai įrodo, jog jis pats tiksliai įvardijo automobilyje rastos medžiagos pavadinimą ir paaiškino, pagal ką jis tą medžiagą atpažino.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios veikos (narkotinės ir psichotropinių medžiagų įgijimas, gabenimas, laikymas) nuteistajam V. G. inkriminuotos teisingai.

Tačiau nuteistajam nepagrįstai inkriminuotas neteisėtas narkotinės ir psichotropinių medžiagų nešiojimas neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo, ir (ar) įgijo, ir (ar) laikė, ir (ar) gabeno, ir (ar) siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.

Nuteistajam V. G. inkriminuoto narkotinės ir psichotropinių medžiagų nešiojimo BK 259 straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato (dėl gabenimo nuosprendyje jau pasisakyta). Dėl to ši nuosprendžio dalis naikinama.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas motyvavo bausmės skyrimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais su ta išlyga, kad, pakeitus veikos kvalifikavimą dėl R. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuteistasis tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų (BK 11 straipsnio 3 dalis), vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) nusikaltimus.

Nors teisėjų kolegija nepripažįsta esant veikos kvalifikuojamąjį požymį dėl R. S. sunkaus sveikatos sutrikdymo, už šią sunkiausią nusikalstamą veiką jam skiria tokios pačios trukmės – dvejų metų ir trijų mėnesių – laisvės atėmimo bausmę, nes kaltininko asmenybė, pagal ankstesnius nuosprendžius matomas jo polinkis daryti smurtinius nusikaltimus neleidžia jos mažinti.

Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sumažinus V. G. inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 259 straipsnio 1 dalyje, apimtį, t. y. panaikinus dalį nuosprendžio dėl civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėto įgijimo ir neturint leidimo šaudmenų neteisėto gabenimo bei dalį nuosprendžio dėl narkotinės ir psichotropinių medžiagų nešiojimo, apeliantui paliekamos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės. Už šias nusikalstamas veikas jam paskirtos mažesnės nei vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmės, todėl dar labiau jas švelninti, net ir susiaurinus inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtį, nėra pagrindo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog gailisi sunkiai sutrikdęs sveikatą R. S..

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas V. G. pagrįstai nepripažino jo gailėjimosi kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš bylos duomenų (ir apeliacinio skundo) matyti, jog nuteistasis gailisi tik formaliai, savo nusikalstamo elgesio teisingai nevertina ir jo nekeičia, nepripažįsta sunkiai sutrikdęs sveikatą nukentėjusiajam.

Bylos duomenys nepatvirtina skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas intensyviai ieškojo ir ieško darbo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog paskutinė jo darbo vieta buvo UAB ,,R.v.“, kur jis dirbo nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki 2008 m. balandžio 14 d. (1 t., 168 b. l.).

Jokių vėlesnių duomenų, kad apeliantas intensyviai ieškotų darbo arba būtų registruotas darbo biržoje, byloje nėra, nors paskutiniu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu (3 t., 113–121 b. l.) bausmės vykdymas jam atidėtas dvejiems metams ir jis įpareigotas pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.

Apeliacinio skundo argumentas, jog beisbolo lazdos negalima vertinti kaip nusikaltimo įrankio, negali turėti reikšmės bausmei, nes skiriant bausmę pirmiausia atsižvelgiama į bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų visumą, numatytą BK 54 straipsnyje.

Kita vertus, sporto inventoriaus panaudojimas nusikalstamiems tikslams diskredituoja apeliantą kaip beisbolo sporto šakos mėgėją, o tai turi įtakos nepalankiai vertinant jo asmenybę.

Skunde nurodyta aplinkybė, kad nusikaltimą padarė spontaniškai, nėra pakankamas pagrindas švelninti bausmę.

Tiesa, iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies prieštaringumo galima abejonė, ar teismas tinkamai taikė bausmių subendrinimo būdus. Tačiau įvertinusi tai, jog teismas nurodė bausmes subendrinantis, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 6 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja teismą pritaikius V. G. palankesnius ir bausmių apėmimo, ir dalinio sudėjimo būdus, nors žodžiais įvardijo tik dalinio sudėjimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat taiko abu bausmių subendrinimo būdus, todėl galutinę subendrintą bausmę skiria tokios pačios trukmės, kokią buvo paskyręs pirmosios instancijos teismas.

Teisėjų kolegijos nuomone, V. G. už konkrečias veikas paskirtos bausmės bei skiriama subendrinta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisykles (BK 63 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir nėra per griežtos.

Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. G. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už civilinėje apyvartoje uždrausto savadarbio šaunamojo ginklo neturint leidimo neteisėtą įgijimą ir neturint leidimo šaudmenų neteisėtą gabenimą;

panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. G. nuteisimo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už neteisėtą, neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti, narkotinės ir psichotropinių medžiagų nešiojimą;

V. G. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto į Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4, 6, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 259 straipsnio 1 dalį bei dalinio sudėjimo būdu su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę V. G. paskirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.