Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012-09-07 sprendimu nusprendė patenkinti dalį ieškovo A. B. ieškinio; priteisti ieškovui A. B. iš atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo 17172 Lt nesumokėto darbo užmokesčio, 3934 Lt kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009-07-07 iki 2012-09-07, iš viso – 21106 Lt; nuo 2012-09-10 iki tol, kol atsakovas sumokės ieškovui uždelstą išmokėti 17172 Lt sumą, priteisti ieškovui iš atsakovo už uždelstą atsiskaityti laiką po 25,71 Lt vidutinio neišmokėto darbo dienos užmokesčio, skaičiuojant už kiekvieną darbo dieną pagal penkių darbo dienų savaitę; priteisti iš atsakovo Vilniaus apygardos administracinio teismo 633 Lt žyminio mokesčio ir 7 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš viso – 640 Lt į valstybės biudžetą. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Prezidento 2004-08-03 dekretu Nr. 31 ieškovas A. B. paskirtas Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju. Šiame teisme ieškovas ėjo teisėjo pareigas nuo 2004-08-03 iki 2009-07-07. Nuo 2009-07-08 jis paskirtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėju. Ieškovo paskyrimo teisėju metu (2004-08-03) galiojusio Teismų įstatymo 96 str. 1 d. buvo nustatyta, kad teisėjų darbo užmokestis nustatomas įstatymu. Tuo metu galiojusio 2000-08-29 Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 str. 1 d. buvo nustatyta, kad teisėjų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus (2003-12-18 redakcija). Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2004-07-27 įsakymu Nr. T-34 „Dėl teisėjų darbo stažo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Teismų įstatymo 97 str., Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos“, Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, Teismų tarybos 2003-03-07 nutarimu Nr. 84, priedui už ištarnautą laiką mokėti ieškovui buvo nustatytas 5 metų darbo stažas. Su šiuo įsakymu ieškovas supažindintas (b. l. 32). Į nurodytą stažą buvo įskaityti laikotarpiai: nuo 1995-10-02 iki 1998-06-06, kai ieškovas dirbo Lietuvos policijos akademijos Policijos vadybos ir administravimo katedros asistentu ir buvo statutinis valstybės tarnautojas; nuo 1998-11-30 iki 1999-02-01, kai ieškovas dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės departamento vyresniuoju specialistu; nuo 2002-06-28 iki 2004-08-02 – ieškovo, kaip teisės krypties socialinių mokslų daktaro, pedagoginis darbo stažas. Į ginčo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1998-06-07 iki 2002-06-27, kai ieškovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 dirbo Lietuvos teisės akademijoje asistentu, o nuo 1998-10-26 iki 2002-07-27 buvo šios mokslo įstaigos doktorantas, taip pat asistentas 0,5 etato. Ieškovo paskyrimo teisėju metu (2004-08-03) Teismų įstatymo 97 str. 2 d. buvo nustatyta, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Priedų teisėjams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiavimo tvarką reglamentavo Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str., kurio 1 d. buvo nustatyta, kad teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11 valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų bei A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 3 d. 1-6 punktuose nurodytas pareigas. Teismas nurodė, kad nustatant ieškovo stažą priedams apskaičiuoti ir atostogų trukmei nustatyti, pagal Teismų įstatymo 97 str. 2 d., be kita ko, turėjo būti įskaitytas ir darbo valstybės tarnyboje stažas bei mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei nuo 1990-03-11 metus, einant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. nurodytas pareigas. Laikotarpiu, kuris ieškovui neįskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. nuo 1998-06-07 iki 2002-06-27, valstybės tarnyba buvo reglamentuojama dviejų įstatymų. Laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-29 galiojo 1995-04-04 Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymas Nr. I-836, kuriame buvo įtvirtintas vadinamasis institucinis valstybės tarnybos modelis. Šio Įstatymo 3 str. 1 d. valstybės ar savivaldybės tarnautojai apibrėžti kaip įstaigų ir organizacijų darbuotojai (išskyrus valstybės ir savivaldybių politikus, nurodytus Įstatymo 2 str.), kuriems atlyginimas mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto. Aptariamo straipsnio 2 d. buvo nustatyta, kad pagal tarnautojų pagrindinio darbo turinį ir pobūdį jie skirstomi į profesinius korpusus (mokytojų, policijos, teisėjų, medicinos darbuotojų, diplomatų, valdininkų ir t. y.). Pagal tokią valstybės tarnautojo apibrėžtį asmens priskyrimą valstybės tarnautojui lėmė tai, kad jis gavo atlyginimą, mokamą iš valstybės biudžeto. Lietuvos policijos akademijos statuto, patvirtinto Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos 1991-05-14 nutarimu Nr. 1-1311, 1.1 punkte buvo nustatyta, kad Lietuvos policijos akademija yra Lietuvos valstybinė aukštoji studijų ir mokslo įstaiga, kurios lėšos yra biudžetinės ir nebiudžetinės; biudžetinės lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto. 1997-07-17 pakeitus Lietuvos policijos akademijos pavadinimą ir patvirtinus Lietuvos teisės universiteto statutą, šios nuostatos nepasikeitė. Bylos duomenimis ginčo laikotarpiu ieškovas, būdamas šios studijų ir mokslo įstaigos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, asistentas ir doktorantas, dirbo pedagoginį darbą. Teismas konstatavo, kad ieškovo darbas laikotarpiu nuo 1998-06-07 iki 1999-07-29, t. y. iki Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo, pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą buvo laikomas darbu valstybės tarnyboje. 1999-07-08 priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą Nr. VIII-1316, įsigaliojusį 1999-07-30, iki 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-855 įsigaliojimo 2002-07-01 taip pat buvo įtvirtintas institucinis valstybės tarnybos modelis. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 „Dėl valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo patvirtinimo“ XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ 18 p. nurodytas asistentas, 75 p. – doktorantas. 2002-04-23 priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. IX-855, įsigaliojusį 2002-07-01, nuo institucinio pereita prie vadinamojo funkcinio valstybės tarnybos modelio, pagal kurį asmens buvimą valstybės tarnautoju lemia ne tai, kad jam atlyginiams mokamas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, bet tai, kad jis atlieka viešojo administravimo veiklą. Valstybės tarnautojais pripažįstami asmenys, einantys pareigas valstybės tarnyboje ir atliekantys įstatyme nurodytą viešojo administravimo veiklą. Nuo 2002-07-01 asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės ar savivaldybių biudžetų, valstybės pinigų fondų nėra valstybės tarnautojai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-03-20 nutarimą). Nuo 2002-07-01 asmenys, kurie pagal iki nurodytos datos galiojusią Valstybės tarnybos įstatymo redakciją buvo laikomi paslaugų valstybės tarnautojais, nuo 2002-07-01 neteko valstybės tarnautojų statuso. Teismas padarė išvadą, kad laikotarpiu nuo 1999-07-30 iki 2002-07-01 ieškovo darbas valstybinėje studijų ir mokslo įstaigoje pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą atitiko viešąsias paslaugas visuomenei teikiančio paslaugų valstybės tarnautojo apibrėžtį ir buvo laikomas darbu valstybės tarnyboje. Teismas pažymėjo, kad ieškovo paskyrimo į pareigas 2004-08-03 metu galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 5 d. 2 p. buvo nustatyta, jog šis įstatymas netaikomas teisėjams. 2002-04-23 Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-856, kurio nuostatomis atsakovas grindžia atsikirtimus, reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo tvarką, kuri taikoma valstybės tarnautojams, bet ne teisėjams. Šio Įgyvendinimo įstatymo 4 str. 5 d., kuria remiasi atsakovas, nustato socialinių ir kitų garantijų tęstinumą valstybės tarnautojams, ne teisėjams. Tuo tarpu laikotarpius, kurie įskaitomi nustatant teisėjui mokėtino priedo už ištarnautus valstybei metus dydį, ieškovo paskyrimo teisėju metu reglamentavo Teismų įstatymo 97 str. 2 d., taip pat Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. Teismas padarė išvadą, kad, 2004-08-03 paskyrus ieškovą teisėju, sprendžiant dėl jo ištarnautų Lietuvos valstybei metų, turėjo būti vadovaujamasi Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. ir įskaitytas laikas nuo 1990-03-11 valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų bei A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 3 d. 1-6 punktuose nurodytas pareigas. Šioje teisės normoje nebuvo jokių išlygų dėl nurodyto laikotarpio įskaitymo į ištarnautus Lietuvos valstybei metus teisėjams, atsižvelgiant į tai, ar jie priimti į pareigas iki 2002-07-01, ar po 2002-07-01. Ieškovo paskyrimo į pareigas 2004-08-03 metu dėl teisėjų nebuvo specialaus teisės akto, detalizuojančio, kaip nustatyti ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990-03-11, einant Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 str. 1 d. nurodytas pareigas valstybės tarnyboje. Teismas pažymėjo, kad Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtinta Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarka turėjo būti vadovaujamasi kaip bendruoju teisės aktu tais atvejais, kai tokio stažo skaičiavimo nereglamentavo kitų kategorijų asmenų darbo apmokėjimą ar socialines garantijas nustatantys įstatymai, kai darbo užmokesčiui nustatyti ar socialinėms garantijoms taikyti vienas iš kriterijų buvo tarnybos Lietuvos valstybei metų skaičius. Apskaičiuojant ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą buvo taikytina Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 patvirtinta Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarka, patvirtina ir paties atsakovo veiksmai: Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2004-07-27 įsakyme Nr. T-34 „Dėl teisėjų darbo stažo patvirtinimo“, kuriuo nustatytas ieškovo ginčijamas stažas, nurodyta, kad šis įsakymas priimtas vadovaujantis ne tik Teismų įstatymo 97 str., Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymu, bet ir Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 910 „Dėl tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarkos“ (b. l. 32). Pagal šios Tvarkos 5 p. iki Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2002-07-01) valstybės tarnautojo pareigoms priskiriamos pareigos einant viešojo administravimo valstybės tarnautojo bei A ir B lygių paslaugų valstybės tarnautojų pareigas, nurodytas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 1, 2 priedėliuose, Vyriausybės 2001-09-26 nutarime Nr. 1169 „Dėl viešojo administravimo valstybės tarnautojų pareigybių lygių ir kategorijų patvirtinimo“ ir Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdiniame sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195, taip pat pareigos, nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 str. 4 d. 1-6 punktuose. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, būdamas valstybinės aukštosios studijų ir mokslo įstaigos asistentas ir doktorantas, dirbo pedagoginį darbą ir kad šioms pareigoms eiti buvo būtinas aukštasis išsilavinimas. Iki Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30 ieškovo statusas atitiko paslaugų valstybės tarnautojo. Po Valstybės tarnybos įstatymo įsigaliojimo 1999-07-30 šio įstatymo 8 str. 2 d. buvo nustatyta, kad valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinį sąrašą tvirtina už valstybės tarnybą atsakingas ministras. Vidaus reikalų ministro 2002-04-22 įsakymu Nr. 195 patvirtinto Valstybės tarnautojų pareigybių pavyzdinio sąrašo XVI skirsnio „Paslaugų valstybės tarnautojų pareigybės“ 18 punkte nurodytas asistentas, 75 punkte – doktorantas. Ginčo laikotarpis nuo 1998-06-07 iki 2002-07-01, kai ieškovas nuo 1998-06-07 iki 1998-10-25 buvo Lietuvos teisės akademijos asistentas, o nuo 1998-10-26 iki 2002-07-01 - šios mokslo įstaigos doktorantas ir asistentas 0,5 etato, paskyrus ieškovą teisėju 2004-08-03, turėjo būti įskaitytas į tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Teismas pažymėjo, kad ieškovas netiksliai apskaičiavo savo tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkės 2004-07-27 įsakymu Nr. T-34 į nurodytą stažą buvo įskaitytas laikotarpis nuo 2002-06-28 iki 2004-08-02, t. y. ieškovo, kaip teisės krypties socialinių mokslų daktaro, pedagoginio darbo stažas. Dalis ginčo laikotarpio, t. y. nuo 1998-11-30 iki 1999-02-01, kai ieškovas dirbo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės departamento vyresniuoju specialistu, jam buvo įskaityta į stažą. Teismas nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad 2004-08-03 paskyrus ieškovą teisėju, jam turėjo būti nustatytas 8 metų 10 mėnesių tarnybos Lietuvos valstybei stažas, po 1 metų ir 2 mėnesių darbo Vilniaus apygardos administraciniame teisme, t. y. 2005-10-03, stažas turėjo būti perskaičiuotas, nustatant 10 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir atitinkamai turėjo padidėti priedas – nuo 20 iki 35 proc. Dėl to, kad nustatant ieškovo tarnybos Lietuvos valstybei stažą buvo neteisingai taikytos materialiosios teisės normos, nuo 2005-10-03 iki 2008-11-01, kai, įsigaliojus 2008-11-06 priimtam Teisėjų atlyginimų įstatymui, teisėjų atlyginimai buvo perskaičiuoti pagal naujojo įstatymo nuostatas, ieškovui buvo mokamas mažesnis negu priklausė priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Per ieškovo nurodytą trejų metų laikotarpį jam nepriskaičiuota priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus dalis yra 17172,08 Lt, o ne ieškinyje nurodyta 19319,07 Lt suma. Reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo darbo įstatymų nenustatyta sutrumpintų ieškinio senaties terminų, todėl šioje byloje pareikštiems reikalavimams dėl nesumokėtos teisėjo atlyginimo dalies priteisimo taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bendroji ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Teismas, vertindamas ginčo šalių argumentus dėl ieškinio senaties termino eigos pradžios, pažymėjo, kad ieškovo stažas, reikšmingas teisėjo atlyginimo priedui apskaičiuoti, buvo nustatytas Vilniaus apygardos teismo pirmininkės 2004-07-27 įsakymu, ieškovas nekvestionuoja fakto, kad jis su šiuo įsakymu buvo supažindintas. Ginčo laikotarpis, kuris turėjo būti įskaitytas į stažą ieškovo paskyrimo į teisėjo pareigas metu, yra pakankamai ilgas, t. y. daugiau kaip 4 metai, todėl ieškovas, susipažinęs su nurodytu įsakymu, kuriame nustatytas 5 metų stažas, turėjo žinoti, kad jam į stažą neįskaitytas laikas, kai jis valstybinėje studijų ir mokslo įstaigoje dirbo pedagoginį darbą. Teismas pažymėjo, jog kiekvienas atidžiai savo teisėmis besirūpinantis asmuo pasidomėtų, dėl kokių priežasčių, kokiais teisės aktais vadovaujantis, jo teisių apimtį ženkliai galintis įtakoti laikotarpis neįskaitomas į darbo stažą. Ieškovas yra kvalifikuotas teisininkas ir žino įstatymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, būdamas atidus ir rūpestingas dėl savo teisių, apie teisės gauti didesnį darbo užmokestį pažeidimą galėjo ir turėjo sužinoti tada, kai, 2005-10-03 neperskaičiavus jam darbo užmokesčio pagal 35 proc. dydžio priedą, nuo 2005-11 jis negavo didesnio atlyginimo. Spręsdamas dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo, teismas atsižvelgė į teisių pažeidimo pobūdį – ieškovas reiškia reikalavimą priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už trejų metų laikotarpį nuo 2005-11-01 iki 2008-10-31 (DK 298 straipsnis), nurodydamas, kad, atleidžiant jį iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų, 2009-07-07 nebuvo išmokėtos visas priklausantis atlyginimas, pažeidimą, kuriuo remiasi ieškovas, t. y. nemokėjimą viso priklausančio priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, teismas kvalifikavo kaip tęstinį. Ieškovo atleidimo iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų dieną, t. y. 2009-07-07, jam nebuvo išmokėta priklausančio priedo dalis. Pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Įvertinant tai, kad ieškovui priklausantis didesnis priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nebuvo mokamas nuo 2005-10-03, nesumokėta šio priedo dalis nebuvo išmokėta ir atleidžiant ieškovą iš Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo pareigų 2009-07-07, teismas padarė išvadą, kad ieškovas, paduodamas ieškinį 2012-01-30, nepraleido DK 27 str. 2 d. įtvirtinto trejų metų ieškinio senaties termino ieškiniui dėl atleidžiant iš pareigų neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo pareikšti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad DK 141 str. 3 d. įtvirtinta darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį už visą uždelsimo atsiskaityti laiką kyla nustačius dvi aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2011). Teismas konstatavo, jog jis neturi pagrindo konstatuoti ieškovo kaltės dėl to, kad atleidžiant jį iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų nebuvo išmokėta dalis atlyginimo, taigi reikalavimas taikyti DK 141 str. 3 d. įtvirtintą kompensacinį mechanizmą yra teisėtas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant DK 141 str. 3 d., konkrečiu atveju būtina atsižvelgti ir į DK 2 str., 35 str. įtvirtintus darbo teisės principus. Pagal darbuotojo (ieškovo) vidutinį darbo užmokestį apskaičiuota išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos visos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su DK 2 str., 35 str. įtvirtintais darbo teisės principais, taip pat su proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2011). Pagal teismo atliktus skaičiavimus, pridėtus prie teismo sprendimo, ieškovui ginčo laikotarpiu nesumokėtos priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus dalies vidutinis dydis – 536,24 Lt kas mėnesį ir 25,71 Lt už vieną darbo dieną. Už laikotarpį nuo ieškovo atleidimo iš pareigų 2009-07-07 iki teismo sprendimo priėmimo 2012-09-07, t. y. už 38 mėn., kompensacijos suma būtų 20377,12 Lt. Teismas pažymėjo, jog jis atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas, būdams kvalifikuotas teisininkas, nuo paskyrimo teisėju 2004-08-03 žinodamas, jog į stažą jam neįskaitytas daugiau kaip ketverių metų laikotarpis ir kad tai turi žymią įtaką jo atlyginimo dydžiui, nuo 2006 m. lapkričio mėn. negaudamas didesnio atlyginimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas dėl savo teisių, nekėlė šio klausimo iki 2009 m., kai, pasak jo, jam tapo aišku, jog stažas apskaičiuotas neteisingai. Be to, nurodęs, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2009 m. pradžioje, su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2012-01-30. Įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybių visumą, priežastis, dėl kurių ieškovui buvo apskaičiuotas mažesnis negu priklausytų priedas, atsižvelgdamas į ieškovo kreipimosi dėl pažeistų teisių gynimo į teismą momentą, vadovaudamasis DK 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principais, taip pat proporcingumu, kaip bendruoju teisės principu, teismas konstatavo, kad yra pagrindas sumažinti ieškovui iki teismo sprendimo priėmimo dienos apskaičiuotą kompensaciją už uždelstą atsiskaityti laiką iki 3934 Lt ( LR CK 1.131 str. 1 d., LR DK 141 str. 3 d., 298 str., ).