Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-02-28 · Civilinė byla Nr. e2-3073-989/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-02-28
Bylos Nr.
e2-3073-989/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-37199-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aistė Račkauskaitė-Burneikienė
Atsakovas
UAB „Balžuva“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3073-989/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-37199-2018-9Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.10; 3.2.6.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „LKTB“ ieškinį atsakovui UAB „Balžuva“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo: 369,61 Eur skolos, 241,08 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos ir 15 Eur sumokėto žyminio mokesčio (e. b. l. 30-31). Nurodė, kad atsakovas UAB „Balžuva“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. el. laišku pateikė užsakymą atsarginių dalių tiekimui. Detalės atsakovui buvo pristatytos 2018 m. rugsėjo 3 d. kartu su PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Detales atsakovas priėmė, pretenzijų dėl kiekio ir kokybės nepareiškė. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) asmeniškai pasirašė atsakovo vadovas UAB „Balžuva“ direktorius I. N.. Atsakovas 2018 m. spalio 6 d. padarinė dalinį apmokėjimą 200 Eur bei 2018 m. spalio 31 d. – 100 Eur. Ieškovo vadovas M. J. asmeniškai 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. spalio 18 d. ir 2018 m. spalio 29 d. skambino atsakovo vadovui I. N. dėl apmokėjimo už pateiktas detales. Atsakovas liko skolingas ieškovui 369,61 Eur skolos. Taip pat ieškovas prašė iš atsakovo priteisti 241,08 Eur delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Balžuva“ teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovo teiginys, jog prierašas dėl delspinigių PVM sąskaitoje faktūroje atstoja rašytinį susitarimą, yra atmestinas. Šalių sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.181 straipsnio 1 dalį laikoma sudaryta nuo to momento, kai oferentas gavo akceptą, tai yra 2018 m. rugpjūčio 21 d. Šią sutartį sudaro ieškovo oferta ir atsakovo akceptas, kuriose neminimos netesybos. Ieškovas klaidingai bando šalių sutarčiai vienu metu taikyti CK 6.181 straipsnio ir 1 ir 5 dalis, kurios viena kitai prieštarauja. Šalių sutartis nėra realinė. Nei pagal įstatymus, nei pagal šalių susitarimą jos įsigaliojimui nėra būtinas turto perdavimas. Mūsų sutartis yra konsensualinė. Tai parodo paties ieškovo veiksmai, kuris pradėjo vykdyti sutartį (vežti detales iš Slovakijos) po akcepto gavimo. Teigė, kad ieškovas nepagrįstai įrašė į PVM sąskaitą faktūrą netesybas, kurios nenustatytos sutartyje. Todėl šios netesybos yra negaliojančios. Mano, kad tolimesniam bylos svarstymui turi reikšmės prekių perdavimo ir PVM sąskaitos faktūros pasirašymo aplinkybės. Nors ieškovas teigia, kad įvykdė savo prievolę laiku, iš tikrųjų jis pavėlavo pristatyti prekes. Ieškovas pristatė prekes 2018 m. rugsėjo 3 d. dienos pabaigoje, o ne 2018 m. rugpjūčio 28 d., kaip turėjo būti pagal ieškovo ofertą (per 5 darbo dienas). Tai padidino atsakovo kliento traktoriaus prastovą ir sustiprino įtampą. Prekės buvo perduodamos jau pasibaigus darbo laikui viduryje miesto, mašinų stovėjimo aikštelėje. Į susitikimo vietą atsakovas pavėlavo dėl kamščių. Tokioje situacijoje atsakovas tiktai paskubomis patikrino perduodamų priekių kiekį ir kainą, nurodytą PVM sąskaitoje faktūroje, neskaitydamas kitų PVM sąskaitos faktūros prierašų. Ieškovas taip pat neatkreipė atsakovo dėmesio į labai neįprastą PVM sąskaitos faktūros prierašą. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad savo konkliudentiniais veiksmais dviem atliktais mokėjimais patvirtino, kad pasirašydami PVM sąskaitą faktūrą ne tik prisiėmė pagrindinę prievolę atsiskaityti už pristatytas detales, bet ir sutiko su netesybų sąlygomis „Pasibaigus terminui (mokėjimo), už kiekvieną uždelstą dieną 0,4% delspinigiai“. Mokėdamas už prekes atsakovas vykdė tą faktūros dalį, kuri atitinka sutartį. Atsakovas nemokėjo delspinigių, todėl šie mokėjimai nelaikytini konkliudentiniais veiksmais delspinigių atžvilgiu. Pažymėjo, kad įsiskolinimą ieškovui dengia pagal galimybes. Tame tarpe sausio mėnesį atliko dalinį mokėjimą. Planuoja visiškai atsiskaityti su ieškovu per 2019 m. vasario-kovo mėn. (e. b. l. 36-37).

Šalies argumentai

Ieškovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad detalės atsakovui buvo pristatytos 2018 m. rugsėjo 3 d., kartu su PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini). Dalis atsakovas priėmė, pretenzijų dėl kiekio, kokybės nepareiškė. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), t. y. rašytinį dokumentą asmeniškai pasirašė atsakovo vadovas UAB „Balžuva“ direktorius I. N.. Atsakovas, praleidęs mokėjimo terminą, 2018 m. spalio 6 d. padarė dalinį 200 Eur dydžio apmokėjimą, 2018 m. spalio 31 d. atsakovas padarė dalinį apmokėjimą 100 Eur. Atsakovas užsakymą pateikė tik 2018 m. rugpjūčio 21 d., t. y. praėjus net 6 dienoms nuo gauto pasiūlymo (ofertos), kas aiškiai suponuoja mintį, kad detalės traktoriui nebuvo reikalingos nedelsiant, ir jį tenkino įprastinė pristatymo tvarka apie 5 darbo dienas nuo išsiuntimo iš gamyklos. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad prekių perdavimo vieta šalių buvo susitarta vienoje iš Vilniaus miesto stovėjimo aikštelių, po darbo laiko, kaip tik parodo ieškovo geranoriškumą ir gerą valią, kad tik gavus detales, dėl jų perdavimo buvo tariamasi nedelsiant, net ir po darbo laiko. Atsakovo atsiliepime nurodomos aplinkybės, kad jis atsiimti detalių vėlavo pats tik patvirtina tą aplinkybę, kad atsakovas galimai nesugeba planuoti ne tik savo laiko, bet ir įmonės finansinių srautų. Išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) nurodoma ir pridėtinės vertės suma, kuri kaip prievolė valstybei turi būti įvykdyta iki kito mėnesio 15 dienos. Ieškovas savo pareigą valstybei įvykdė, deklaravęs ir sumokėjęs PVM mokestį. Atsakovas savo prievolės ieškovui neįvykdęs, įtraukė PVM sąskaitą faktūrą į savo buhalterinę atskaitą ir susimažino valstybei mokėtiną pridėtinės vertės mokestį PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta suma (116,21 Eur) tuo gaudamas papildomą naudą (e. b. l. 44-46).

Teismas 2019 m. vasario 5 d. nutartimi, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio suma sudaro 610,69 Eur (t.y. neviršija 2000,00 Eur), nei viena šalis nepateikė prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nutarė bylą pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 2 dalį nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie posėdį šalys informuotos viešo paskelbimo būdu ir per EPP sistemą (e. b. priedo l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl skolos

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas UAB „Balžuva“ 2018 m. rugpjūčio 21 d. el. laišku pateikė užsakymą atsarginių dalių tiekimui (e. b. l. 6). Detalės atsakovui buvo pristatytos 2018 m. rugsėjo 3 d. kartu su PVM sąskaita faktūra MJ18 Nr. 74 (e. b. l. 5). Detales atsakovas priėmė, pretenzijų dėl kiekio ir kokybės nepareiškė. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) asmeniškai pasirašė atsakovo vadovas UAB „Balžuva“ direktorius I. N. (e. b. l. 5, 13-18). Atsakovas 2018 m. spalio 6 d. padarė dalinį apmokėjimą – 200 Eur bei 2018 m. spalio 31 d. – 100 Eur (e. b. l. 4). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų pilnai atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 straipsnis). Taip pat atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neginčija skolos dydžio, nurodė, kad įsiskolinimą ieškovui dengia pagal galimybes (e. b. l. 36-37).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog PVM sąskaitos faktūros gali būti laikomos sutartinius santykius patvirtinančiais dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-579/2003).

Šalys neginčija jų santykių turinio pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini). Tiek ieškovas, tiek atsakovas pripažino, kad pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą prekės atsakovui buvo pristatytos ir priimtos. Atsakovas pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija (duomenys neskelbtini) su ieškovu atsiskaitė tik iš dalies: 2018 m. spalio 6 d. padarė dalinį apmokėjimą – 200 Eur bei 2018 m. spalio 31 d. – 100 Eur (e. b. l. 4). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.213 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti prievolės įvykdymo. Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Byloje nustatyta, kad atsakovas priėmė ieškovo pristtaytas prekes, tačiau liko skolingas dalį, t. y. 369,61 Eur pagal 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitą-faktūrą serija MJ18 Nr. 74. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų ieškovui sumokėjęs likusią sumą (CPK 178 straipsnis), todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, nepateikė ieškovui jokių garantijų, nenurodė terminų, kada skola gali būti grąžinta, į ieškovo įspėjimus grąžinti skolą nereagavo, praleisti skolos grąžinimo terminai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 369,61 Eur skolą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.213 straipsnis).

Dėl delspinigių

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovo 241,08 Eur dydžio delspinigių. 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaitoje faktūroje Serija (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, jog PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas yra iki 2018 m. rugsėjo 5 d. Taip pat nurodyta sąlyga, jog pasibaigus mokėjimo terminui, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,4% delspinigiai (e. b. l. 5).

Pagal CK 6.72 straipsnį susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, ji vertintina tik kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Paslaugų teikimą PVM mokėtojas privalo įforminti nustatytos formos PVM sąskaita faktūra. Netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). PVM sąskaita faktūra negali būti prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. E2A-1418-450/2016). Teisminė praktika pripažįsta, kad PVM sąskaita faktūra negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nes netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (žr. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. E2A-1418-450/2016)

Teismas sprendžia, jog PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio ir turinio, įskaitant mokėjimo ir atsiskaitymo tvarkos, terminų ir kitų sąlygų. PVM sąskaitoje faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nes netesybos gali būti nustatomos tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad teisiniu požiūriu PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama civilinei sutarčiai ir negali šalių įpareigoti kaip sutartis, t. y. šalims ji neturi įstatymo galios (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, 2018 m. rugsėjo 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) negali būti pripažįstama rašytiniu šalių susitarimu dėl delspinigių (CK 6.72 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl 241,08 Eur delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ieškovo prašytos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 369,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. lapkričio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas: už ieškinį sumokėtą 15 Eur žyminį mokestį (e. b. l. 7). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas patenkintas iš dalies (60,52 proc.), iš atsakovo UAB „Balžuva“ priteistina atitinkamai ieškovo patenkintų reikalavimų proporcinga 9,08 Eur bylinėjimosi išlaidų dalis ieškovui UAB „LKTB“.

Byloje iš viso patirta 5,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimai patenkinti iš dalies (60,52 proc.), iš atsakovo UAB „Balžuva“ priteistina atitinkamai ieškovo patenkintų reikalavimų proporcinga 3,25 Eur išlaidų suma, susijusi su procesinių dokumentų siuntimu valstybės naudai, o iš ieškovo valstybės naudai priteistina 2,12 Eur (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 270-279 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „LKTB“, įmonės kodas 126173590, iš atsakovo UAB „Balžuva“, įmonės kodas 121514924, 369,61 Eur (tris šimtus šešiasdešimt devynis eurus 61 ct) skolos.

Priteisti ieškovui UAB „LKTB“, įmonės kodas 126173590, iš atsakovo UAB „Balžuva“, įmonės kodas 121514924, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 369,61 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Priteisti ieškovui UAB „LKTB“, įmonės kodas 126173590, iš atsakovo UAB „Balžuva“, įmonės kodas 121514924, 9,08 Eur (devynis eurus 8 ct) žyminio mokesčio.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Balžuva“, įmonės kodas 121514924, 3,25 Eur (tris eurus 25 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti valstybės naudai iš ieškovo „LKTB“, įmonės kodas 126173590, 2,12 Eur (du eurus 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB Swedbank bankas, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aistė Račkauskaitė-Burneikienė