- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-04
- Bylos Nr.
- 2S-413-340/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01177-2010-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. T.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. T. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims R. T., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. T., S. S., S. T. ir V. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo brolio J. T. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė J. T., kuris gyveno santuokoje su V. T.. Mirusysis ir V. T. (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters R. T.. Mirusysis J. T. turėjo seseris – S. S. ir V. T. bei brolius J. T. ir S. T.. Nurodė, kad mirusysis J. T. 1992-10-12 paveldėjimo teisės liudijimu įgijo asmeninės nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, 2 kiemo rūsius, du ūkinius pastatus ir šulinį, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui nežinoma, kad velionis būtų sudaręs testamentą, todėl jo palikimas paveldimas pagal įstatymą. V. T., velionio sutuoktinė, 2003-05-21 pareiškimu notarui atsisakė J. T. palikimo, o R. T., velionio dukra, tokio pareiškimo nepateikė, tačiau palikimo taip pat nepriėmė. R. T. nei per CK 5.50 str. 3 d. nustatytą terminą, nei iki šiol neatliko CK 5.50 str. 2 d. nustatytų veiksmų ir palikimo nepriėmė. Atsižvelgiant į tai, jog R. T., kuri yra pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, palikimo nepriėmė, o antros ir trečio eilės įstatyminių įpėdinių nėra, teisę į mirusiojo J. T. palikimą įgijo ketvirto eilės įpėdiniai pagal įstatymą, t. y. pareiškėjas J. T., bei suinteresuoti asmenys S. S., V. T. ir S. T.. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys S. S., V. T. ir S. T. teise priimti palikimą taip pat nepasinaudojo. Nurodė, kad jis po J. T. mirties pradėjo valdyti jo palikimą, rūpintis turtu kaip savo, t.y. prižiūri sodybą, namas yra tvarkomas, dažomas, mokama už elektros energiją.
Trakų r. apylinkės teismas 2010-08-06 nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. 2-1735-804/2010 pagal pareiškėjo J. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. T., atstovaujamai įstatyminės atstovės V. T., S. S., S. T. ir V. T. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo; priteisė iš J. T. 32,68 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas nustatė, jog suinteresuotas asmuo nepilnametė R. T. yra mirusiojo J. T. duktė. Duomenų, kad mirusysis buvo sudaręs testamentą byloje nėra, todėl R. T., vadovaujantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., laikytina pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Pareiškėjas yra mirusiojo J. T. brolis ir ketvirtos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Teismas konstatavo, jog ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str. 2 d.). Nagrinėjant bylą nustatyta, jog pirmos eilės įpėdinė yra R. T., paveldėjimo teisė iš jos nėra atimta, duomenų, kad ji atsisakė palikimo byloje nėra. Trakų rajono apylinkės teismas 2003-10-06 nutartimi leido nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai V. T. nepilnamečio vaiko R. T. vardu priimti palikimą – gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniai, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po vaiko tėvo J. T. mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą turto aprašą. Teismas pažymėjo, jog R. T. turi įstatymo numatytą teisę kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) ir teismui patenkinus tokį jos prašymą, priimti palikimą atsiradusi po jos tėvo J. T. mirties. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog mirusiojo J. T. įpėdinė šiuo metu yra nepilnametė ir pati savarankiškai negali įgyvendinti savo teisių. Bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog yra pirmos eilės įstatyminis J. T. įpėdinis – jo nepilnametė duktė R. T., teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas, būdamas ketvirtos eilės įstatyminiu įpėdiniu neturi teisės paveldėti po J. T. mirties likusio turto; konstatavo, kad pareiškėjo prašomo nustatyti fakto nustatymas nesukels jam teisinių pasekmių, todėl byla nutraukta, o proceso dalyvių argumentai nenagrinėti ir nevertinti pateikti įrodymai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Trakų r. apylinkės teismo 2010-08-06 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas J. T., po J. T. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti jo turtą. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normas; neatsižvelgė į paveldėjimo santykius reglamentuojančių normų turinį, neįvertino teisinio reguliavimo spragos subjektų lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principų kriterijais ir nepagrįstai netaikė įstatymo analogijos; priėmė formalų sprendimą, vadovavosi tik įstatymo raide ir nevertino sprendimo pasekmių. Nurodo, jog byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, kad pirmos eilės įpėdinis nepriima palikimo. Apelianto teigimu, jis neturi teisės į palikimą, nors tokią teisę turėtų, jei būtų antros eilės įpėdiniu; esant analogiškoms aplinkybėms (kai pirmos eilės įpėdinis nepriima palikimo) ketvirtos eilės įpėdiniai (vertinant, kad nėra antros ir trečios eilės įpėdinių) turi sąlyginai mažiau teisių į palikimą, nei jų turėtų antros eilės įpėdiniai. Pažymi, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau R. T. nėra priėmusi jo palikimo. Konstatuotina, jog teisės aktais nustatytas universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų perėjimas jo įpėdiniams neįvyko, nors apeliantas yra įpėdinis ir siekia priimti palikimą; teisiniu požiūriu tai neteisinga ir neprotinga situacija. Apelianto teigimu, esant įstatymo spragai, reglamentuojant įpėdinių pagal įstatymą palikimo priėmimo sąlygas ir tvarką, CK 5.11 str. 2 d. nenustatant, kas turi teisę priimti palikimą, kai pirmos eilės įpėdinis nepriima palikimo, o antros eilės įpėdinių apskritai nėra, taikytina įstatymo analogija – esant aplinkybėms, kai pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą per teisės aktų nustatytą terminą nepriima palikimo, teisė priimti palikimą nustatytina ne tik antros eilės įpėdiniams bet ir trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniams, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Pažymi, kad apeliantas pareiškime nurodė formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose (Vilniaus apygardos teismo 2009-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-511-520/2009), tačiau pirmosios instancijos teismas ja nesivadovavo bei nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo R. T., atstovaujama įstatyminės atstovės, V. T., prašo Trakų r. apylinkės teismo 2010-08-06 nutartį palikti nepakeistą, o apelianto atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas; tinkamai įvertino bylos nagrinėjimo metu išsakytus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, pateiktus su pareiškimu, ir tai, kad liko mirusiojo pirmos eilės nepilnametė įpėdinė, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas, būdamas ketvirtos eilės įpėdinis, neturi teisės paveldėti po J. T. mirties likusį turtą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotieji asmenys S. S., S. T., V. T., palaiko atskirąjį skundą jame išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas.
Civilinio proceso teisena dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo turi specialią paskirtį ir gali būti naudojama tik esant tam tikroms įstatyminėms prielaidoms. Pagal CPK 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme. Tais atvejais, kad teismas nustato, jog juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas asmeniui nesukels teisinių pasekmių, civilinę bylą nutraukia (CPK 293 str. 1 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo brolio J. T. mirties, (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Kaip minėta, juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, jeigu jis sukelia teisines pasekmes (CPK 444 str. 1 d.).
CK 5.50 str. reglamentuojančio palikimo priėmimą, 2 d. įtvirtinti palikimo priėmimo būdai: paveldimo turto faktinis valdymas, kreipimasis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba pareiškimo apie palikimo priėmimą padavimas palikimo atsiradimo vietos notarui. Trakų rajono apylinkės teismas 2003-10-06 nutartimi pavedė antstoliui sudaryti J. T. turto aprašą; leido nepilnametės įstatyminei atstovei – motinai V. T., nepilnamečio vaiko R. T. vardu priimti palikimą – gyvenamąjį namą su pagalbiniais pastatais ir kiemo statiniai, esantį (duomenys neskelbtini), atsiradusį po vaiko tėvo J. T. mirties (duomenys neskelbtini) pagal antstolio sudarytą turto aprašą (b.l. 29). Nutartis neskundžiama ir įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos. Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktas Centrinės hipotekos įstaigos testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad palikimo priėmimo įregistravimo Testamentų registre data – 2003-10-09. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal įstatymą vienu iš palikimo priėmimo būdų priimtas palikimas įpėdiniui priklauso nuo palikimo atsiradimo dienos.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomo nustatyti fakto nustatymas nesukels jam teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bylą dėl juridinio fakto nustatymo nutraukė (CPK 293 str. 1 p.).
Apelianto argumentai dėl teisinio reglamentavimo spragos subjektų lygiateisiškumo, protingumo ir teisingumo principų kriterijais ir nepagrįsto netaikymo įstatymo analogijos atmetami, kaip neturintys įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2010-08-06 Trakų rajono apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).
Iš apelianto (pareiškėjo) J. T. valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos – 16,35 Lt (b.l. 59) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės 16,35 Lt (šešiolika litų, 35 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).