Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. M., jo atstovui adv. pad. Kornelijui Pivoriūnui, nukentėjusiosios D. D. atstovei advokatei Miglei Jokimavičienei, nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą byloje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. ir jo atstovo advokato padėjėjo Kornelijaus Pivoriūno skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-19 nutarimo Nr. A11-7495-(1.1.47-T1) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėja G.Važgytė surašė G. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 14P-1701561-12 dėl to, kad 2012-01-03 nustatyta, kad G. M. savavališkai, be Valstybinės žemės sklypo savininko (Lietuvos Respublikos, veikiančios per Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių) išduoto leidimo, davė sutikimą UAB „Kitokia virtuvė“ įrengti žemės sklype Savičiaus g. 7, Vilniuje, lauko kavinę ir ją eksploatuoti ir tuo savo veiksmais pažeidė LR CK 6.553 str. 1 d. (žemės subnuoma), LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 43 p. reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, atsakomybė už kurį numatyta LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 188 str.

Išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2012-07-19 nutarimu Nr. A11-7495-(1.1.47-T1) G. M. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 188 str. ir paskyrė administracinę nuobaudą – 350 Lt baudą.

G. M. ir jo atstovas advokato padėjėjas Kornelijus Pivoriūnas padavė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-19 nutarimą Nr. A11-7495-(1.1.47-T1) ir administracinę bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nutarimas yra neteisėtas, kadangi Administracinė komisija nenurodė, kokiu pagrindu laiko, kad G. M. būtent 2012-01-03 padarė pažeidimą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, UAB „Kitokia virtuvė“ dar 2010-01-12 informavo Kultūros vertybių apsaugos departamentą apie tai, kad 903-osios DNSB pirmininkas G. M. davė sutikimą įrengti lauko kavinę – tai patvirtina departamento vyriausiosios specialistės Laimos Navickienės parašas, esantis Terasos projekte. Minėtas terasos projektas 2011-01-17 buvo pateiktas derinti savivaldybei. Iš šių dokumentų akivaizdu, kad ne 2012-01-03 pareiškėjas davė sutikimą įrengti kavinę, bet 2010-01-12 ir apie tai informavo ir valstybę. Dėl šių priežasčių yra pasibaigęs administracinės nuobaudos skyrimo terminas, numatytas LR ATPK 35 str. Administracinė komisija 2011-12-20 ATPK 35 str. 3 d. pagrindu priėmė nutarimą pratęsti terminą iki neaišku kokio termino, nes nutarime nurodyta termino pratęsimo data yra ranka uždažyta, taip pat taisyta. Iš šio nutarimo nėra aišku, iki kada terminas buvo pratęstas nutarimo priėmimo dieną, todėl šis nutarimas negali būti laikomas galiojančiu. Administracinė komisija nustatė, kad Terasos projektas buvo suderintas su pareiškėju, nes projekte buvo pareiškėjo įrašytas žodis „suderinta“. Iš projekto turinio matyti, kad UAB „Kitokia virtuvė“, siekdama gauti leidimą savo veiklai žemės sklype Savičiaus g. 7, Vilniuje, parengė terasos projektą. Kaip matyti iš terasos projekto, pareiškėjas terasos projektui neprieštaravo, todėl UAB „Kitokia virtuvė“ pateikė šį projektą valstybės ir savivaldybių įstaigoms derinti. Šių derinimų tikslas buvo gauti leidimą lauko kavinės veiklai. Visiškai nesuprantama, kodėl pareiškėjo išreikštą valią dėl projekte numatytų sprendinių Administracinė komisija prilygino pareiškėjo leidimui vykdyti veiklą. Pareiškėjas neprieštaravo dėl projekte suprojektuotos terasos išdėstymo galimybių, tačiau jokio leidimo kavinės veiklai nedavė. Dėl šių priežasčių Administracinė komisija visiškai be pagrindo pripažino G. M. veiksmus, kuriais pareiškėjas neprieštaravo UAB „Kitokia veikla“ siekiui gauti leidimą lauko kavinės veiklai, savavaldžiavimu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir jo atstovas teismo posėdyje prašė tenkinti skundą jame nurodytais motyvais.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, kad iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir kitų byloje esančių dokumentų nematyti, kodėl Administracinė komisija laikė, kad pažeidimas paaiškėjo Vilniaus miesto savivaldybei tik 2012-01-03 dieną. G. M. inkriminuotas pažeidimas yra siejamas su jo parašu lauko kavinės projekte. Šis projektas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei derinti 2011-01-17. Tai formalus pagrindas, dėl kurio administracinė teisena nebegalima. Nėra teisinio pagrindo traktuoti, kad sutikdamas su kavinės projektu, G. M. davė leidimą nuomininkui UAB „Kitokia virtuvė“ vykdyti veiklą lauko kavinėje. Lauko kavinės įrengimas yra ilgas procesas, ir jos projekto parengimas ir pateikimas Savivaldybei yra tik vienas iš parengiamųjų veiksmų ir negali būti sutapatintas su leidimu įrengti kavinę.

Institucijos, priėmusios nutarimą, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, informavo, kad nedalyvaus bylos nagrinėjime.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Nagrinėjant ATPK bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidėjas kaltas, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d. ) Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.). LR ATPK 257 str. nurodyta, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas turi būti įrodymais pagrįsta išvada pagal surinktus įrodymus po reikšmingų faktų išnagrinėjimo.

LR ATPK 188 str. numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams ar valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms ar organizacijoms.

Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.

Kaip matyti iš Vilniaus miesto savivaldybės Administracinės komisijos 2012-07-19 nutarimo ir atsiliepimo į skundą, G. M. administracinio teisės pažeidimo padarymas kildinamas iš LR CK 6.553 str. 1 d. ir LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 43 p. reikalavimo pažeidimų. Minėti teisės aktai apibrėžia žemės nuomininko pareigas žemės nuomotojo atžvilgiu, subnuomojant žemės sklypą., t.y., kad žemės nuomininkas, turi teisę išsinuomotą valstybinę žemę subnuomoti pagal žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas tik gavęs rašytinį valstybinės žemės nuomotojo sutikimą.

Byloje nustatyta, kad 2003-06-25 buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N01/2003-27401, kuria Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus, išnuomojo 903-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai 664 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypą, esantį Savičiaus g. 7, Vilniuje, kadastro Nr. 0101/0058:114, 40-čiai metų, išnuomojamo sklypo tikslinė paskirtis ir ūkinės veiklos būdas – kitai paskirčiai (gyvenamajam namui eksploatuoti). Ši sutartis sudaryta VAVA 2003-05-30 įsakymo Nr. 278-01 pagrindu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2011-12-29 rašte nurodė, kad leidimas 903-osios DNSB pirmininkui G. M. duoti sutikimą UAB „Kitokia virtuvė“ įrengti žemės sklype Savičiaus g. 7, Vilniuje, lauko kavinę ir ją eksploatuoti nebuvo išduotas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius 2012-06-29 rašte nurodė, kad pagal D. D. raštą „Dėl neteisėto naudojimosi valstybine žeme“ tikrindami specialistai nuvyko į žemės sklypą, Savičiaus g. 7, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0058:1114, patikrinti ar sklypo naudotojai naudoja žemę pagal sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, žemės naudojimo būdą, ir pobūdį. Patikrinimo metu nustatyta, kad minėtame žemės sklype įrengta maitinimo įstaiga (lauko kavinė). Žemės sklypo, Savičiaus g. 7, Vilniuje, kadastrinis Nr. 0101/0058:14 dalyje vykdoma komercinė veikla neatitinka nustatytam minėto žemės sklypo naudojimo būdui ir pobūdžiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodė, kad lauko kavinė žemės sklypo dalyje įrengta tuo pagrindu, kad jis yra 903-osios DNSB narys, jam nuosavybės teise priklauso namo, esančio Savičiaus g. 7, Vilniuje, negyvenamosios patalpos, kurių paskirtis yra – viešojo maitinimo patalpos. Iš nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad G. M. ir S. M. nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa –kavinė – unikalus Nr. 1094-0346-9014:0004, kurios naudojimo tikslinė paskirtis – maitinimas. G. M. nurodė, kad šias patalpas jis išnuomojo UAB „Kitokia virtuvė“. Jo nuomone, UAB „Kitokia virtuvė“ kaip namo patalpų, kurias jis jai išnuomojo, naudotoja, turi teisę naudoti pastatui eksploatuoti skirto sklypo dalį proporcingai turimų patalpų pastate plotui, subnuomos sutartis jai nėra reikalinga. UAB „Kitokia virtuvė“ naudoja tik 75 kv. m. dydžio išnuomoto sklypo dalį, nors pagal kavinės patalpų plotą ji turi teisę į daugmaž 100 kv. metrų sklypo.

Pagal 1999 m. LR vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 32 p., jeigu gyvenamasis namas <..>, įregistruotas nekilnojamojo turto registre atskiru objektu, kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (benraturčiams), gyvenamojo namo <...> bendraturčiams išnuomojamos atitinkamos nuomojamo žemės sklypo dalys. Kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kitos statinio arba įrenginio išnuomojamo žemės sklypo dalis nustatoma pagal Taisyklių 7 punktą. Taisyklių 7 p. nurodyta, kad Kiekvieno gyvenamojo namo <...> bendraturčio perkama (pagal analogiją nuomojama) žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendratučių nuosavybės teise turimos dalys. Pagal analogiją tuo pačiu principu turėtų būti nustatomas išnuomoto sklypo dalių paskyrimas naudotis bendraturčiams. Tačiau ši taisyklė neapibrėžia kokiomis konkrečiomis išnuomoto sklypo dalimis gali naudotis bendraturtis proporcingai nuosavybės teise turimų patalpų plotui. LR CK 48.1 str. 1 d. numatyta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra jokių duomenų, kad būtų 903-osios DNSB narių nustatyta tvarka dėl nuomojamo sklypo konkrečių dalių naudojimo. Nesant nustatytos konkrečios išnuomoto sklypo dalies naudotis G. M., jis negali kaip patalpų savininkas perduoti konkrečios sklypo dalies naudotis kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai paneigia jo argumentą, kad UAB „Kitokia virtuvė“ naudoja žemės sklypą kaip patalpų naudotoja, o ne kaip žemės subnuomininkė ir subnaudotoja.

LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 10 str. 1 d. 4 p. nustato, kad sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo organizavimo priima visuotinis susirinkimas. G. M. teigia, kad jis yra gavęs kitų Bendrijos narių sutikimą įrengti bendrijai nuomojame sklype lauko kavinę 2005 m., pridėjo dokumentus dėl 2005 m. lauko kavinės projekto parengimo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens minimas projektas yra dėl UAB „Kanakė“ priklausančio restorano „Les amis“ lauko kavinės, ir nėra susijęs su nagrinėjamu objektu – UAB „Kitokia virtuvė“. Be to, iš prie projekto esančio 903-osios DNSB susirinkimo 2005-05-28 nutarimo matyti, kad 903-DNSB nusprendė nuomoti dalį žemės sklypo UAB „Kanakė“ lauko kavinei įrengti. Iš šio dokumento matyti, kad analogiškoje situacijoje bendrija netraktavo, kad UAB „Kanakė“ priklauso naudotis minėtu žemės sklypu tuo pagrindu, kad ji valdo patalpas, priklausančias bendrijos nariui, ir tuo pagrindu turi teisę į atitinkamą žemės sklypo dalį.

Teismas kritiškai vertina G. M. ir jo atstovo argumentą, kad G. M. parašas lauko kavinės projekte reiškia tik jo pritarimą projekto sprendiniams, bet ne leidimą UAB „Kitokia virtuvė“ įrengti lauko kavinę. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, duodamas paaiškinimus pats nurodė, kad pasirašydamas projekte jis patvirtino, kad žemės naudotojai neprieštarauja, kad toje vietoje būtų vykdoma trumpalaikė vasaros kavinės veikla.

LR ATPK 7 str. nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, tam įgalioti organai ir pareigūnai taiko administracinio poveikio priemones jų kompetencijos ribose, tiksliai pagal įstatymus.

LR ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos.

Nustatant savavaldžiavimo tęstinumą ar trunkamumą, būtina atsižvelgti, kokiais konkrečiais veiksmais savavališkas teisės vykdymas įvardinamas. (LAT 2011-10-20 nutartis Nr. 2K-P-267/2011). G. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis negavęs nuomojamo žemės sklypo savininko leidimo, davė leidimą įrengti lauko kavinę ir ją eksploatuoti, - t.y, atliko konkretų neteisėtą veiksmą Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo motyvacinės dalies, šis veiksmas siejamas su faktu, kad G. M. kaip Bendrijos pirmininkas parašu patvirtino, kad su juo yra suderintas UAB „Kitokia virtuvė“ lauko kavinės, Savičiaus g. 7, Vilniuje, projektas. Nukentėjusiojo atstovė leidimo davimą taip pat sieja su šiuo veiksmu, nurodydama, kad G. M. savo sutikimą davė raštu. Prie G. M. parašo projekte nėra nurodyta pasirašymo data. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad šis projektas buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybei 2011-01-17. Ši data ir laikytina projekto suderinimo data, t.y, ir leidimo įrengti lauko kavinę davimo data.

LR ATPK 35 str. 5 d. numatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas susipažinęs su byloje esančiais dokumentais, konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo pradėta pagal advokato K.Pėdnyčios ir partnerių kontoros 2011-05-27 pranešimą –prašymą. Jį nagrinėjusi Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato Prevencijos skyriaus tyrėja G. Važgytė 2011-07-14 priėmė nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius G. M. veiksmuose LR ATPK 188 str. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-11-02 nutarimu 2011-07-14 nutarimas buvo panaikintas. Pagal LR ATPK 35 str. 5 d. nuostatas administracinė nuobaudos skyrimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo, t.y., nuo 2011-11-23. Skaičiuojant senaties terminą nuo šios datos, nauja nuobaudos skyrimo senatis sueitų 2012-05-23.

Susipažinus su bylos medžiaga nustatyta, kad, vadovaujantis LR ATPK 35 str. 3 d., 2011-12-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo medžiagos nagrinėjimas buvo pratęstas iki 2012-09-13, nuobaudos pratęsimo terminas dokumente ištaisytas ranka. Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentu, kad nuobaudos termino pratęsimo data neturėtų būti įrašoma į dokumentą ranka. Šis terminas kelia abejonių dar ir todėl, kad kaip matyti iš Vilniaus apsk. VPK Vilniaus miesto 3 policijos komisariato 2011-12-20 rašto advokatui K. Pėdnyčiai ir partnerių kontorai, informuojama, kad pagal pareiškimą reg. Nr. 10-G-10275 administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo terminas buvo pratęstas iki 2012-12-20. Taigi šiame rašte fiksuota kitokia termino pratęsimo data, nei įrašytoji ranka byloje esančiame nutarime. Be to, sistemiškai aiškinant LR ATPK 35 str. 3 d. ir 5 d. nuostatas, nuobaudos skyrimo terminas negali būti pratęstas ilgiau kaip vieneriems metams nuo 2011-11-02 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutarties įsiteisėjimo, t,y., maksimalus nuobaudos skyrimo terminas – 2012-11-23. Dėl šių bylos medžiagoje esančių neatitikimų, laikantis nuostatos, kad visos abejonės traktuotinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, 2011-12-20 nutarimas pratęsti nuobaudos skyrimo terminą laikytinas netinkamu ir niekiniu.

Byloje yra 2012-06-28 nutarimas, kuriuo taip pat pratęstas nuobaudos skyrimo terminas. Iš 2011-12-20 ir 2012-06-28 nutarimų pratęsti nuobaudos skyrimo terminus matyti, kad šie terminai tęsiami skirtingais pagrindais, skirtingai traktuojant pažeidimo padarymo (ar nustatymo) pradžios laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vykdoma nuo K. Pėdnyčios 2011-05-23 pareiškimo-prašymo pateikimo. Tą patvirtina ir šalių paaiškinimai, institucijų surinkti raštai, kuriuo buvo šalinami 2011-11-02 teismo nutartyje nurodyti tyrimo trūkumai. Nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas laikantis vieningos sistemos, o ne keičiant pažeidimo pradžios laiką viduryje administracinio teisės pažeidimo tyrimo. Be to, pripažįstant negaliojančiu 2011-12-20 nutarimą, laikytina, kad 2012-06-28 nutarimas priimtas jau suėjus 6 mėnesių senaties terminui (suėjo 2012-05-23). Pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, administracinio teisės pažeidimo bylos terminas negali būti pratęsiamas po to, kai jis suėjo.

LR ATPK 250 str. 1 d. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nutarimas G. M. atžvilgiu surašytas praleidus LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas tenkintinas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-19 nutarimas Nr. A11-7495-(1.1.47-T1), naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena G. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 5 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str.,

nutarė:

tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. M. skundą, panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-07-19 nutarimą Nr. A11-7495-(1.1.47-T1), kuriuo G. M. už LR ATPK 188 str. numatytą pažeidimą paskirta 350 Lt bauda, ir bylą nutraukti.

Dėl nutarimo per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.