Šiaulių apygardos teismo nutartis, 2A-437-267/2019

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-09-10
Bylos Nr.: 2A-437-267/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01697-2018-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Burbulienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Birutė Simonaitienė
Atsakovas: S. R.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Roxus“

Kategorijos

2.6.10.2.4.1Turtinė žala

Civilinė byla Nr. 2A-437-267/2019Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01697-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.;2.6.10.9.;3.3.1.18.1.; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 10 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. R. ir ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Roxus“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roxus“ ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo ir atsakovo S. R. patikslintą priešieškinį ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Roxus“ dėl ieškovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo, panaudos sutarties pripažinimo apsimestiniais, iškeldinimo iš patalpų, žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Inovatyvios investicijos“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Roxus“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo S. R. 8 500 Eur, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas, būdamas ieškovės direktoriumi, savo naudai organizavo 8 500 Eur pervedimą iš ieškovės sąskaitos į trečiojo asmens žemės ūkio bendrovės (toliau – ŽŪB) „Inovatyvios investicijos“ sąskaitą. Ši suma buvo pervesta per 5 kartus: 2017 m. liepos 30 d. pervesta 1 000 Eur, 2017 m. gruodžio 12 d. pervesta 2 000 Eur, 2017 m. gruodžio 28 d. pervesta 1 500 Eur, 2018 m. sausio 15 d. pervesta 2 000 Eur, 2018 m. sausio 30 d. pervesta 2 000 Eur. Visuose mokėjimo pavedimuose nurodyta ta pati mokėjimo paskirtis: „mokėjimas už S. R. notarinę sutartį Nr.: (duomenys neskelbtini)“. Ieškovė neturėjo ir neturi sutartinių įsipareigojimų nei atsakovui, nei trečiajam asmeniui. Kadangi ieškovė įvykdė prievolę už atsakovą, ji regreso tvarka įgijo analogiško dydžio kreditorinį reikalavimą į atsakovą.

Atsiliepimas

2. Atsakovas S. R. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudoja atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus – mėsos cechą, parduotuvę, kuri yra taip pat atsakovui priklausančiame žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudoja atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, kurio mėnesinis nuomos mokestis yra 800 Eur. Ieškovės nurodyti mokėjimai buvo atliekami ieškovei dengiant jos pinigines prievoles atsakovui už naudojimąsi atsakovo turtu. Ne atsakovas yra skolingas ieškovei, o priešingai, ieškovė yra skolinga atsakovui.

Šalies argumentai

3. Atsakovas pateikė patikslintą priešieškinį, kuriuo prašė: 1) pripažinti 2017 m. spalio 6 d. ieškovės UAB „Roxus“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2 nurodytą nutarimą „sudaryti panaudos sutartį su akcininku S. R. dėl pastato – mėsos cecho, parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini)“ bei ieškovės UAB „Roxus“ ir atsakovo S. R. 2017 m. spalio 6 d. pasirašytą panaudos sutartį apsimestiniais bei nustatyti, kad tarp ieškovės UAB „Roxus“ ir atsakovo S. R. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl pastato – mėsos cecho, parduotuvės ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), kilnojamojo turto, išvardyto 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priede Nr. 1, nuomos su teise ieškovei UAB „Roxus“ vėliau išpirkti šį turtą iš atsakovo S. R. už 60 000 Eur; 2) iškeldinti ieškovę UAB „Roxus“ iš atsakovui S. R. nuosavybės teise priklausančių pastato – mėsos cecho, parduotuvės ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti grąžinti ieškovės UAB „Roxus“ išsinuomotą turtą atsakovui S. R.; 3) priteisti iš ieškovės UAB „Roxus“ atsakovui S. R. 1 600 Eur turtinės žalos atlyginimo, suskaičiuoto nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki priešieškinio pareiškimo dienos (2018 m. lapkričio 17 d.) bei po 50 Eur turtinės žalos atlyginimo už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2018 m. gruodžio 18 d. iki ieškovė išsikraustys iš atsakovui nuosavybės teise priklausančių pastato –mėsos cecho, parduotuvės ir žemės sklypo, esančių adresu: (duomenys neskelbtini), bei šiuos nekilnojamuosius daiktus ir kilnojamuosius daiktus, nurodytus 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties priede Nr. 1, perduos atsakovui; 4) priteisti iš ieškovės atsakovui 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo; 5) priteisti iš ieškovės atsakovui 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4. Atsakovas nurodė, kad ieškovė nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudoja atsakovui nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 6 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo pasirašyta panaudos sutartis, kurioje nurodyta, kad atsakovas ieškovei perduoda naudotis pastatą – mėsos cechą, parduotuvę. Tačiau ši panaudos sutartis yra apsimestinė, nes faktiškai tarp šalių buvo sudaryta turto nuomos sutartis su teise ieškovei išpirkti iš atsakovo šį turtą, jo nuosavybės teisėmis įgytą iš ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, įskaitant ieškovės sumokėtą atsakovui nuomos mokestį į šio turto kainą. Atsakovui nebuvo jokio poreikio tokios didelės vertės turtą duoti ieškovei naudotis neatlygintinai. Dar prieš atsakovui perkant turtą iš ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, būsimi ieškovės akcininkai G. K., R. G. ir atsakovas tarėsi, kad jų įkurta (įsigyta) bendrovė mokės nuomos mokestį už nurodytą turtą ieškovui, jį tiesiogiai pervesdama kaip atsakovo mokėjimus turto pardavėjai ŽŪB „Inovatyvios investicijos“. Ieškovei vykdant veiklą ir valant kanalizaciją ieškovė į valymo įrengimus išleido per daug riebalų, dėl to pretenzijas pareiškė UAB „Pakruojo vandentiekis“, tuo tikslu buvo surašytas 2017 m. spalio 6 d. protokolas bei jame nurodytas nutarimas. Šis akcininkų nutarimas yra apsimestinis, nes iš tikro tarp ieškovės akcininkų G. K., R. G. ir atsakovo jau buvo sutarta dėl pastato, žemės sklypo ir kilnojamojo turto nuomos iš atsakovo su teise ieškovei išpirkti šį turtą. Pagal faktiškai tarp ieškovės ir atsakovo sudarytą turto nuomos sutartį su teise vėliau šį turtą išpirkti ieškovė atsakovui sumokėjo 8 500 Eur, šias lėšas tiesiogiai pervedant atsakovo kreditorei ŽŪB „Inovatyvios investicijos“. Jei ieškovė būtų įvykdžiusi nuomos sutartį su vėlesne išpirkimo teise, šios lėšos būtų įskaitytos į turto kainą, tačiau ieškovė pažeidė sutartį ir ji buvo nutraukta. Ieškovė, sumokėdama 8 500 Eur ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ vykdė savo piniginę prievolę atsakovui, ji neturi teisės reikalauti šios sumos iš atsakovo. Ieškovei pažeidus nuomos su teise vėliau išpirkti turtą sutartį, nemokant už naudojimąsi turtu, atsakovas negalėjo įvykdyti 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties su ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, dėl to atsakovui buvo priskaičiuota 4 500 Eur netesybų. Atsakovė po sutarties pasibaigimo (2018 m. lapkričio 15 d.) iš atsakovui priklausančio turto neišsikėlė, ji iš jo iškeldintina ir atsakovui iš ieškovės priteistinos negautos pajamos už turto nuomą. Atsakovas yra gavęs ūkininko V. B. pasiūlymą nuomotis pastatą už 1 500 Eur per mėnesį, todėl ieškovė, neišsikeldama iš atsakovo turto, kiekvieną dieną sukelia jam 50 Eur dydžio nuostolius. Priešieškinio pateikimo dieną šie nuostoliai sudaro 1 600 Eur (už 32 dienas), jie kiekvieną dieną didėja.

5. Ieškovė atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, kad ieškovė nedalyvavo S. R. ir ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ 2017 m. rugsėjo 14 d. sudarytame sandoryje, iki priešieškinio gavimo jai nebuvo žinomos šio sandorio sąlygos. 2017 m. antroje pusėje atsakovas, kaip UAB „Roxus“ akcininkas ir direktorius, informavo kitus įmonės akcininkus apie jo įsigytą žemės sklypą su pastatu ir pasiūlė bendrovei neatlygintinai naudoti šį turtą ūkinėje-komercinėje veikloje. Tuo metu atsakovui priklausė 24 procentai UAB „Roxus“ akcijų, be to, atsakovas vadovavo įmonei. Atsakovas dėl artimų ryšių su bendrove buvo suinteresuotas jai padėti. 2017 m. spalio 6 d. buvo sušauktas visuotinis akcininkų susirinkimas dėl panaudos sutarties dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini), sudarymo, kurio metu akcininkai vieningai nusprendė sudaryti panaudos sutartį su S. R., įpareigojo jį pasirašyti panaudos sutartį ir ją įregistruoti VĮ Registrų centre. Nei prieš panaudos sutarties sudarymą, nei vėliau nebuvo tartasi, kad ieškovė iš atsakovo gautą turtą naudos nuomos pagrindais. Nebuvo tartasi nei dėl nuomos mokesčio, nei dėl galimybės turtą įgyti ieškovei. Ieškovė neturėjo ir dabar neturi galimybės už 60 000 Eur pirkti atsakovui priklausantį turtą. Pažymėjo, kad rašytinėje panaudos sutartyje žemės sklypo klausimas neaptartas, o priešieškiniu jį prašoma įtraukti į tariamą nuomos sutartį. Atsakovas ir po panaudos sudarymo šį sandorį pripažino ir jo laikėsi. Atsakovas neteisėtai kelia reikalavimą dėl 4 500 Eur turtinės žalos atlyginimo. 1 600 Eur kaip negautų pajamų atsakovas reikalauja nepagrįstai, nes ūkininko V. B. siūloma nuomos kaina yra nereali, neatitinkanti vietovės rinkos kainų. Pažymėjo, kad atsakovas neturi teisės perleisti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą, kadangi Registrų centro išraše yra įrašyta sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Dėl atsakovo reikalavimo pripažinti apsimestiniu UAB „Roxus“ 2017 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2 priimtą nutarimą pažymėjo, kad šiuo klausimu turi būti taikomos juridinio asmens kompetenciją ir funkcijas, o ne sandorius reglamentuojančios teisės normos. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo, sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti kreditoriai, juridinio asmens valdymo organas, dalyvis ar įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą. 2019 m. sausio pradžioje ieškovė perdavė atsakovui patalpas, 2019 m. sausio 3 d. buvo pasirašytas pastato ir jame esančių įrengimų perdavimo aktas, todėl reikalavimas dėl ieškovės iškeldinimo nebenagrinėtinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2019 m. vasario 19 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl reikalavimo iškeldinti UAB „Roxus“ iš S. R. priklausančių patalpų nutraukė. Ieškinį tenkino visiškai, patikslintą priešieškinį tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo S. R. ieškovei UAB „Roxus“ 8 500,00 Eur skolą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 17 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 835,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „Roxus“ atsakovui S. R. 1 693,56 Eur turtinę žalą, 5 (penkių) procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priešieškinio priėmimo dienos (2018 m. gruodžio 19 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 399,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovės UAB „Roxus“ 3,90 Eur, o iš atsakovo S. R., 9,19 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

7. Bylos nagrinėjimo teisme metu, t. y. 2019 m. sausio 4 d., ieškovė iš patalpų išsikėlė, šalys pasirašė pastato ir jame esančių įrengimų perdavimo aktą, teismo posėdžio metu atsakovas reikalavimo iškeldinti ieškovę iš jam priklausančio turto nebepalaikė, todėl civilinės bylos dalį dėl ieškovės iškeldinimo teismas nutraukė.

8. Teismas konstatavo, kad atsakovas S. R. jam priklausantį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei valdyti perdavė panaudos pagrindais. Teismas pripažino, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40 000 Eur sumą už atsakovą mokės ieškovė, o ją sumokėjus, turtas turėjo būti perleistas ieškovės nuosavybėn. Tačiau šio santykio teismas nekvalifikavo kaip nuomos su išpirkimo teise sutartimi, kadangi joks konkretus mėnesinis nuomos mokestis nebuvo nustatytas, nėra aiškus tokios sutarties terminas, o iš byloje išklausytų asmenų paaiškinimų padarė išvadą, kad atsakovas iš ieškovės nuomos mokesčio nereikalavo, patalpas perdavė jai naudoti neatlygintinai. Atsižvelgęs į tai, atsakovo reikalavimą panaudos sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir atsakovo, pripažinti apsimestine, teismas atmetė. Taip pat netenkino ir taip pačiais argumentais grindžiamo reikalavimo pripažinti negaliojančiu UAB „Roxus“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 2 nurodyto nutarimo sudaryti panaudos sutartį su S. R. dėl pastato – mėsos cecho, parduotuvės.

9. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 8 500 Eur skolą, teismas vertino, kad, nors ieškovės akcininkai G. K., S. R. ir R. G. buvo sutarę, kad ieškovė išmokės ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40 000 Eur kainą už S. R. įgytą turtą (o ją išmokėjus turto nuosavybės teisė būtų perleista ieškovei), santykiams tarp akcininkų nutrūkus ir turto ar jo dalies ieškovei neperleidus, pripažino, kad ieškovė, vykdydama atsakovo asmeninę prievolę, patyrė turtinę žalą. Ieškovei iš dalies įvykdžius prievolę už atsakovą, t. y. sumokėjus trečiajam asmeniui ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ 8 500 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą, teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 8 500 Eur ir 5 procentų procesines metines palūkanas.

10. Teismas netenkino atsakovo reikalavimo priteisti jam iš ieškovės 4 500 Eur turtinę žalą, atsiradusią nevykdant sutartinių įsipareigojimų ŽŪB „Inovatyvios investicijos“. Pripažinus, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę turto panaudos, o ne išperkamosios nuomos sutartį, teismas vertino, kad nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovė neprivalėjo vykdyti prievolės už ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, taip pat neprivalėjo mokėti nuomos mokesčio už naudojimąsi atsakovo turtu. Atsakovo prievolė trečiajam asmeniui buvo asmeninė, nes 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp S. R. ir ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, o ieškovė UAB „Roxus“ atsakovo ir trečiojo asmens sandoryje nedalyvavo. Atsakovas žinojo savo prievoles pagal sutartį ir privalėjo jas vykdyti, o jų nevykdant jam kilo prievolė sumokėti netesybas.

11. Spręsdamas dėl atsakovo reikalavimo priteisti turtinę žalą dėl ieškovės neteisėto naudojimosi turtu teismas vertino tai, kad atsakovui vienašališkai nutraukus panaudos sutartį ieškovė laiku neišsikėlė iš atsakovo patalpų, neteisėtai neatlygintinai jomis naudojosi, o atsakovas turėjo realią galimybę patalpas išnuomoti ir gauti pajamas, todėl pripažino, kad dėl ieškovės neteisėto neveikimo atsakovas patyrė turtinę žalą. Vertindamas turtinės žalos dydį, teismas vadovavosi atsakovo į bylą pateiktais dokumentais, t. y. pasiūlymu išnuomoti patalpas ir vėliau sudaryta jų nuomos sutartimi. Atsakovas realią galimybę išnuomoti ginčo patalpas turėjo nuo 2018 m. gruodžio 1 d., ieškovė patalpas atlaisvino 2019 m. sausio 4 d., todėl teismas 1 693,56 Eur turtinę žalą priteisė už 1 mėnesį ir 4 dienas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas S. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovės ieškinys ir iš atsakovo priteista 8500 Eur, 5 procentų procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 835 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti. Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė atsakovo reikalavimus ieškovei pripažinti ieškovės visuotinio akcininkų 2017-10-06 susirinkimo protokole Nr. 2 nurodytą nutarimą „Sudaryti panaudos sutartį su akcininku S. R. dėl pastato – mėsos cecho, parduotuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini)“ bei 2017-10-06 panaudos sutartį apsimestiniais ir nustatyti, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta sutartis dėl pastato – mėsos cecho, parduotuvės, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini); kilnojamojo turto, išvardyto 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), priede Nr. 1, nuomos, su teise ieškovei išpirkti šį turtą iš atsakovo už 60000 Eur ir priteisti iš ieškovės atsakovui 4500 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį dėl šios dalies tenkinti visiškai. Priteisti iš ieškovės atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apelianto teigimu, teismas netinkamai taikė bei aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias panaudos, išperkamosios nuomos, sutarčių aiškinimo, sutarčių nutraukimo, sutartinės civilinės atsakomybės institutus. Teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir apelianto susiklosčiusius teisinius santykius pripažindamas juos ne nuomos, o panaudos teisiniais santykiais, kadangi tarp šalių buvo sudaryta apeliantui priklausančio turto nuomos sutartis, su teise ieškovei išpirkti šitą turtą, o ieškovės sumokėtą nuomos mokestį (ieškovės už apeliantą sumokėta 8500 Eur suma trečiajam asmeniui) įskaityti į šio turto kainą. Teismas faktiškai nustatė, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo susitarimas, kad ieškovė turi prievolę atlikti mokėjimus, tokie ieškovės privalomi mokėjimai (jos prisiimta piniginė prievolė), apeliantės teigimu, ir yra nuomos mokestis, kurį įsipareigojo mokėti ieškovė atsakovui už naudojimąsi atsakovui priklausančiu turtu, nes jokio kito pagrindo ieškovei atlikti mokėjimus nebuvo. Šalims susitarus, kad ieškovė pirmiausia iš viso trečiajam asmeniui turi pervesti 40000 Eur (tiek, kiek buvo likę nesumokėta atsakovo trečiajam asmeniui pagal 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutartį) ir šie pinigai, kaip ieškovės sumokėtas atsakovui nuomos mokestis, bus įskaitomas į šio turto kainą, bei ieškovei atsakovui sumokėjus 60000 Eur, kaip nuomą, įgis nuosavybės teisę į šį turtą, todėl nėra pagrindo tokių sutartinių santykių tarp ieškovės bei atsakovo kvalifikuoti kaip neatlygintinio naudojimosi atsakovui priklausančiu turtu. Toks susitarimas, apeliantės teigimu, tarp ieškovės ir atsakovo kvalifikuotinas tik kaip išperkamoji nuoma.

12.2. Teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neįvertino ieškovės elgesio po susitarimo su atsakovu sudarymo, t. y. atsakovui pasitraukus iš ieškovės vadovo pareigų ilgą laiką vienas iš ieškovės akcininkų G. K., perėmęs bendrovės valdymą, nereiškė pretenzijų atsakovui dėl ieškovės sumokėtų 8500 Eur. Teismas tinkamai neįvertino ir pateikto laikraščio straipsnio, kur jau G. K., kaip ieškovės vadovas, kalba apie pirmiau minėto turto įsigijimą. Teismo sprendimas iš atsakovo priteisti 8500 Eur reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovo sąskaita, netinkamą sutarties nutraukimo instituto taikymą. Ieškovė neįvykdė su atsakovu sudaryto susitarimo dėl išperkamosios nuomos, taigi pažeidė prievolę. Iš esmės pažeidus išperkamosios nuomos sutartį ir nemokant už naudojimąsi atsakovui priklausančiu turtu, atsakovas nebegalėjo įvykdyti 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties su ŽŪB „Inovatyvios investicijos“, dėl to šią sutartį pardavėjas nutraukė, atsakovui atsirado prievolė sumokėti 4500 Eur netesybas. Šios netesybos yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais ieškovės veiksmais (CK 6.247 straipsnis) neįvykdžius išperkamosios nuomos sutarties. Už šią atsakovui padarytą žalą yra atsakinga ieškovė, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 4500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė bankrutavusi UAB „Roxus“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovo prašymas apsimestiniu sandoriu pripažinti 2017 m. spalio mėn. 6 d. akcininkų susirinkimo protokolą bei tarp ginčo šalių tą pačią dieną sudarytą panaudos sutartį yra nepagrįstas. Teismas teisingai nustatė, jog UAB „Pakruojo vandentiekis“ pažeidimą nustatė vėliau, nei buvo priimtas akcininkų sprendimas ir sudaryta ginčijama panaudos sutartis. Ieškovės akcininkai (tiek G. K., tiek R. G.) patvirtino, kad apeliantui priklausantis turtas buvo perduotas ieškovei neatlygintinai, nuomos mokestis nebuvo numatytas. Aplinkybės, kad apeliantas su kitu akcininku R. G. žodžiu yra svarstę galimybę apelianto pastatą ateityje išpirkti, nesudaro jokio pagrindo tvirtinti, kad ieškovė su apeliantu yra sudariusi ginčo turto išperkamosios nuomos sutartį. Apeliantas į bylą nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad panaudos sutartis buvo apsimestinė, akcininkų susirinkimas buvo fiktyvus, kad tiek sutarties, tiek akcininkų valia buvo sudaryti ne panaudos sutartį, o turto išperkamosios nuomos sutartį. Atsakovo įsivaizduojama išperkamosios nuomos sutartimi buvo perleidžiamas nekilnojamasis turtas, toks sandoris privalėjo būti sudaromas notarine tvarka. Atsakovas neturėjo teisės laikotarpiu nuo 2017-09-15 iki 2019-02-15 perleisti ginčo pastato.

13.2. Piniginių lėšų iš ieškovės sąskaitos pervedimo trečiajam asmeniui laikotarpiu apeliantas buvo ieškovės vienasmenis valdymo organas.

13.3. Teismas teisingai sprendė, jog tarp ginčo šalių yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kad panaudos sutartis nėra apsimestinis sandoris pridengti tariamai tarp ginčo šalių sudarytai išperkamosios nuomos sutarčiai, tačiau ieškovė nesutinka su teismo vertinimais teismo sprendimo 16 ir 22 pastraipose. Tokios teismo padarytos išvados prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek teismų praktikai, tiek materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms tiek akcininkų sprendimų priėmimo procesus, tvarką, tiek sandorių sudarymo tvarką, sąlygas, reikalavimus.

Šalies argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė bankrutavusi UAB „Roxus“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimo dalies, kuria atsakovui S. R. iš apeliantės priteista 1693,56 Eur turtinės žalos, 5 proc. metinių palūkanų bei 399 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atsakovo priešieškinį atmesti. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. teismo sprendimo (22 pastraipą) dalį, kurioje nurodyta: „teismas pripažįsta, kad tarp šalių buvo susitarimas, jog ŽŪK „Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40000 Eur sumą už apeliantą mokės ieškovas, o ją sumokėjus turtas turėjo būti perleistas ieškovės nuosavybėn“, pašalinti iš 2019 m. vasario 19 d. teismo sprendimo motyvų. Priteisti iš atsakovo apeliacinės instancijos teisme apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas nepagrįstai tenkindamas atsakovo priešieškinio reikalavimo dalį dėl žalos atlyginimo ir priteisdamas iš apeliantės 1693,56 Eur žalos atlyginimą rėmėsi ieškovo pateiktu vieninteliu komerciniu pasiūlymu, kurio pagrindu sprendė ir dėl žalos dydžio, ir dėl laikotarpio, kurio metu atsakovas patyrė žalą. Teismas atsisakė iškviesti ir kaip liudytoją apklausti pasiūlymą pateikusį ūkininką V. B., nors būtent šia aplinkybe remdamasis teismas ir konstatavo žalos faktą bei apskaičiavo jos dydį. Dėl tokio teismo suvaržymo atsakovui buvo užkirstas kelias liudytojo parodymais įrodyti atsiliepimo į priešieškinį atsikirtimus bei paneigti atsakovo reikalavimus. Teismas nevertino ginčo turto elektros energijos sąnaudų, tai patvirtina, kad tariamai V. B. išnuomotos patalpos realiai nebuvo naudojamos ir nuomos sutartis buvo sudaryta tik tam, kad būtų sukurti tariami nuostoliai ir tariama žala. Be to, apeliantės nuomone, pasiūlymo pateikimas negali būti laikomas pakankamu pagrindu nustatyti atsakovo patirtos žalos faktą ir dydį, nepateikta jokių įrodymų dėl to, kad nuomos mokestis buvo realiai mokėtas.

14.2. Teismas teisingai sprendė, jog tarp ginčo šalių yra susiklostę panaudos teisiniai santykiai, kad panaudos sutartis nėra apsimestinis sandoris pridengti tariamai tarp ginčo šalių sudarytai išperkamosios nuomos sutarčiai, tačiau ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais (teismo sprendimo 22 pastraipa), jog „tarp šalių buvo susitarimas, jog ŽŪK „Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40000 Eur sumą už apeliantą mokės ieškovas, o ją sumokėjus turtas turėjo būti perleistas ieškovės nuosavybėn.“ Taip pat apeliantė nesutinka su teismo sprendimo 16 pastraipoje padarytu vertinimu, jog „Visi trys akcininkai sutarė, kad bendrovės veikla bus vykdoma S. R. priklausančiame turte (žemės sklype, ceche, parduotuvėje), o likusi už šį turtą nesumokėta kaina (40000 Eur) bus mokama iš bendrovės lėšų. Sumokėjus šią sumą, turtas turėjo būti perrašytas ieškovės vardu.“ Tokios teismo padarytos išvados, apeliantės teigimu, yra prieštaringos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms, teismų praktikai bei materialinės teisės normoms, reglamentuojančioms tiek akcininkų sprendimų priėmimo procesus, tvarką, tiek sandorių sudarymo tvarką, sąlygas, reikalavimus.

Atsiliepimas

15. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas S. R. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Ieškovė įrodymų, susijusių su nuomos kaina, neteikė, o apeliaciniame skunde nepagrindžia iškilusios būtinybės pateikti naujus įrodymus jau po teismo sprendimo priėmimo. Be to, ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai niekaip nepaneigia teismo atsakovui priteistos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo.

15.2. Teismas motyvuotai atmetė ieškovės prašymą kviesti kaip liudytoją V. B., o vėliau, jau išklausius šalių paaiškinimus, ieškovė pati atsisakė šios įrodinėjimo priemonės, nors teismas tokią galimybę ieškovei sudarė.

15.3. Teismas teisingai nustatė, jog „tarp šalių buvo susitarimas, jog ŽŪK ,,Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40000 Eur sumą už atsakovą mokės ieškovas, o ją sumokėjus turtas turėjo būti perleistas ieškovo nuosavybėn“ ir, kad „visi trys akcininkai sutarė, kad bendrovės veikla bus vykdoma atsakovui S. R. priklausančiame turte (žemės sklype, ceche, parduotuvėje), o likusi už šį turtą nesumokėta kaina (40000 Eur) bus mokama iš bendrovės lėšų. Sumokėjus šią sumą turtas turėjo būti perrašytas ieškovės vardu“. Tokios teismo nustatytos aplinkybės visiškai atitinka byloje surinktus įrodymus. Nustatęs šias teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kaip atsakovas nurodo ir apeliaciniame skunde, teismas netinkamai kvalifikavo susiklosčiusius teisinius santykius, kadangi nustatytos aplinkybės atitinka išperkamosios nuomos sutarties apibrėžimą – sumokėjus visas sutartyje nurodytas įmokas įgyti nuosavybės teisę į sutarties dalyku esantį daiktą.

15.4. Apeliantas mano, kad ieškovės apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas bei nenagrinėjamas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėjami apeliacinio skundo teisiniai ir faktiniai pagrindai.

17. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl kilusio ginčo teisinio santykio kvalifikavimo, dėl skolos, nuostolių ir nuomos mokesčio priteisimo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Ieškovė pateiktame apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Šiuo atveju apeliantė prašo skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą, tačiau jokių argumentų dėl žodinio skundo nagrinėjimo apeliaciniame skunde nenurodė. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės apeliacinio skundo motyvus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių bylos apeliacinės instancijos teisme nebūtų galima išnagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

19. Ieškovė ginčydama iš jos teismo priteistą nuomos mokestį kartu su apeliaciniu skundu teikia naujus įrodymus dėl žalos atlyginimo dydžio. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymų, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ieškovės teikiamais naujais įrodymais bei įvertinęs jų vėlesnio pateikimo priežastis, sprendžia, kad prašomi pridėti prie bylos nauji įrodymai, kuriais ieškovė įrodinėja ginčo turto nuomos įkainius, priimtini ir vertintini visų byloje esančių įrodymų kontekste.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

Dėl kilusio teisinio santykio kvalifikavimo

20. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp ieškovės ir apelianto susiklosčiusius teisinius santykius pripažindamas juo ne nuomos su teise ieškovei išpirkti šitą turtą, o panaudos teisiniais santykiais. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

21. Apeliantas nepagrįstai 2017 m. spalio 6 d. sudarytą panaudos sutartį siekia pripažinti apsimestine, nustatant, kad tarp šalių buvo sudaryta turto nuomos sutartis su teise vėliau šį turtą išpirkti. Apeliantas tvirtina, kad faktiškai buvo sudaryta turto nuomos sutartis, tačiau sutartis įforminta kaip panaudos tik dėl to, kad būtų išvengta atsakomybės po UAB „Pakruojo vandentiekis“ pateiktos pretenzijos dėl į valymo įrenginius išleisto per didelio riebalų kiekio. Teisėjų kolegija įvertinusi šiuo argumentus pritaria teismo išvadai, kad panaudos sutarties pasirašymą iš esmės galėjo lemti UAB „Pakruojo vandentiekis“ kilusi prievolė, tačiau tik tiek, kiek šalys nusprendė savo žodinį susitarimą S. R. turtą perduoti neatlygintinai naudotis UAB „Roxus“ įforminti raštu. Teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad UAB „Pakruojo vandentiekis“ pažeidimą nustatė vėliau, nei buvo priimtas akcininkų sprendimas ir sudaryta atsakovo ginčijama panaudos sutartis. Šiuo atveju reikšminga tai, kad apeliantas nepagrindė argumentų dėl kokių priežasčių ir konkrečiai prieš ką buvo nuspręsta pridengti tariamai sudarytą nuomos sutartį neatlygintine panaudos sutartimi, neįvardijo nuomos mokesčio dydžio, laikotarpio, kuriam buvo sudaryta nuomos sutartis, nenurodė kokios buvo sutartos turto perėjimo ieškovės nuosavybėn sąlygos, dėl kurio konkrečiai ginčo turto dalių buvo susitarta ir dėl kokių kitų sąlygų buvo tartasi. Byloje apklausti ieškovės akcininkai G. K. ir R. G. patvirtino, kad apeliantui priklausantis turtas buvo perduotas ieškovei neatlygintinai ir joks nuomos mokestis nebuvo numatytas. Byloje taip pat nustatyta, kad ir kiti akcininkai savo turtą buvo patikėję neatlygintinai, būtent panaudos pagrindais ir tai iš esmės patvirtina įmonėje taikytą tokią praktiką. Aplinkybės, kad apeliantas su akcininku R. G. žodžiu yra svarstę galimybę atsakovo pastatą ateityje išpirkti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovė su apeliantu buvo sudariusi ginčo turto išperkamosios nuomos sutartį, kaip skunde tvirtina apeliantas. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų reikalavęs ieškovės mokėti nuomos mokestį pagal faktiškai sudarytą išperkamosios nuomos sutartį. Papildomai teismas vertina tai, kad ginčijama 2017 m. spalio 6 d. panaudos sutartis tarp UAB „Roxus“ ir atsakovo S. R. pasirašyta kuomet apeliantas buvo vienas iš ieškovės akcininkų, tuo metu ėjo ieškovės vadovo pareigas, tikėjosi ateityje iš ieškovės veiklos gauti pelno. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad panaudos sutartis buvo apsimestinė, akcininkų susirinkimas buvo fiktyvus, kad tik sutarties, tiek akcininkų valia buvo sudaryti ne panaudos sutartį, o turto išperkamosios nuomos sutartį su būtent atsakovo nurodomomis sąlygomis. Bylą nagrinėjęs teismas pagrįstai vertino, kad 2018 m. liepos 19 d. siūlyme, ieškovės akcininkams nupirkti pastatą, nurodyta, jog nuomos mokestis yra nemokamas, o 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu (įspėjimu) atsakovas, pats remdamasis panaudos sutarties nuostatomis, informavo ieškovę, kad vienašališkai nuo 2018 m. lapkričio 15 d nutraukia panaudos sutartį. Šios aplinkybės teismui leido įsitikinti, kad pats atsakovas panaudos sutartį pripažino ir vykdė. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovė su atsakovu buvo sudarę turto išperkamosios nuomos sutartį, todėl bylą nagrinėjęs teismas tinkamai tarp šalių kvalifikavo panaudos teisinį santykį.

22. Atskirai teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju taikytina CK 1.79 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta šalies, turinčios teisę sandorį nuginčyti, teisė tokį sandorį patvirtinti. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Jeigu sandorio šalis sandorį visiškai ar iš dalies įvykdė, preziumuojama, kad ji sandorį patvirtino (CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi pagal 2017 m. spalio 6 d. sudarytą panaudos sutartį atsakovas ieškovei perdavė naudotis pastatą – mėsos cechą, o 2018 m. rugpjūčio 10 d. pranešimu informavo ieškovę apie panaudos sutarties nutraukimą nuo 2018 m. lapkričio 15 d., spręstina, jog atsakovas neteko teisės šio sandorio ginčyti teismine tvarka (CK 1.79 straipsnio 1 dalis).

Dėl iš ieškovės sąskaitos pervestų lėšų atsakovo asmeninimas įsipareigojimams padengti

23. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, neįvertino ieškovės elgesio po susitarimo su atsakovu sudarymo. Teismo sprendimas iš atsakovo priteisti 8500 Eur, apelianto teigimu, reiškia nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovo sąskaita, vertinant tai, kad pati ieškovė neįvykdė su atsakovu sudaryto susitarimo dėl išperkamosios nuomos. Tokiai apelianto dėstomai pozicijai apeliacinės instancijos teismas nepritaria.

24. Pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą naudojo pagal 2017 m. spalio 6 d. panaudos sutartį ir nesant ieškovės prievolės mokėti už šio turto naudojimą, jos sumokėtos sumos pagal atsakovo asmeninį sandorį pagrįstai pripažintos kaip prievolės vykdymas už atsakovą. Minėta, kad piniginių lėšų iš ieškovės sąskaitos pervedimo trečiajam asmeniui laikotarpiu apeliantas buvo ieškovės vienasmenis valdymo organas, akivaizdu, kad savo paties interesais, t. y. asmeniniam įsipareigojimui pagal su trečiuoju asmeniu ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ sudarytą sandorį dėl nekilnojamojo turto pirkimo, mokėjimo nurodymais atlikdamas penkis pavedimus, 8500 Eur sumos iš ieškovės sąskaitos, viršijo įgaliojimus. Teismas vertina tai, kad iš ieškovės sąskaitos atsakovo asmeniniams įsipareigojimams padengti jo paties nurodymais atlikti mokėjimo pavedimai nėra patvirtinti jokiu teisiniu pagrindu. Apelianto nurodyti argumentai, kad akcininkai buvo sutarę jo asmeninį turtą išpirkti įmonės lėšomis, neįrodyti akcininkų sprendimais dėl nurodyto nekilnojamojo turto iš atsakovo pirkimo išsimokėtinai fakto, sąlygų ir tvarkos. Apeliantas, ieškovės piniginėmis lėšomis padengdamas savo asmeninius įsipareigojimus, buvo nesąžiningas, išimtinai veikė priešingais bendrovei interesais. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovei iš dalies įvykdžius prievolę už atsakovą, t. y. sumokėjus trečiajam asmeniui ŽŪB „Inovatyvios investicijos“ 8 500 Eur už atsakovo asmeninės nuosavybės teise įgytą turtą, teismas pagrįstai priteisė jai iš atsakovo 8 500 Eur sumą (CK 6.50 straipsnis).

Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti 4500 Eur nuostolius

25. Apeliantas tvirtina, kad iš esmės pažeidus išperkamosios nuomos sutartį ir nemokant už naudojimąsi atsakovui priklausančiu turtu, atsakovas nebegalėjo įvykdyti 2017-09-14 pirkimo-pardavimo sutarties su trečiuoju asmeniu, dėl to šią sutartį pardavėjas nutraukė, atsakovui atsirado prievolė sumokėti 4500 Eur netesybas, kurios, apelianto teigimu, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su neteisėtais ieškovės veiksmais, todėl teismas nepagrįstai atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl 4500 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės.

26. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta tarp atsakovo S. R. ir trečiojo asmens ŽŪB „Inovatyvios investicijos“. Svarbu, kad ieškovė UAB „Roxus“ nėra šio sandorio šalis, apeliantui buvo žinomos jo asmeninės prievolės pagal šią sutartį, kurių nevykdant pareiga mokėti netesybas kilo pačiam. Teismui pripažinus, kad ieškovė ir atsakovas buvo sudarę turto panaudos, o ne išperkamosios nuomos sutartį, kaip teisingai sprendė teismas, nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio. Esant asmeninei atsakovo prievolei trečiajam asmeniui, apelianto reikalavimas priteisti iš ieškovės 4 500 Eur turtinę žalą yra nepagrįstas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

Dėl 1693,56 Eur priteistos žalos atlyginimo

27. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovui vienašališkai nutraukus panaudos sutartį ir ieškovei laiku neišsikėlus iš šių patalpų, ji neatlygintinai jomis naudojosi, o atsakovas turėjo realią galimybę patalpas išnuomoti ir gauti pajamas, pripažino, kad dėl ieškovės neteisėto neveikimo atsakovas patyrė turtinę žalą. Spręsdamas dėl turtinės žalos dydžio, teismas vadovavosi atsakovo į bylą pateiktais dokumentais, t. y. pasiūlymu išnuomoti patalpas ir vėliau sudaryta jų nuomos sutartimi, ir iš ieškovės atsakovui priteisė 1 693,56 Eur turtinę žalą už 1 mėnesį ir 4 dienas.

28. Nesutikdama su šia skundžiamos sprendimo dalimi ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentu, kad teismas nepagrįstai rėmėsi pateiktu vieninteliu komerciniu pasiūlymu, atsisakė iškviesti ir kaip liudytoją apklausti pasiūlymą pateikusį ūkininką V. B., nevertino ginčo turto elektros energijos sąnaudų, ir mano, kad toks vienintelis pasiūlymo pateikimas nėra tinkamas atsakovo patirtos žalos faktui ir dydžiui nustatyti. Be to, apeliantės teigimu, nepateikta jokių įrodymų dėl to, kad nuomos mokestis buvo realiai mokėtas. Su šiais apeliantės argumentais teismas nesutinka.

29. Visų pirma, ieškovė kartu su apeliaciniu skundu teikdama naujus įrodymus nurodo tik tiek, kad pateikiami viešai per pagrindinius skelbimų portalus pateikti skelbimų nuomos pasiūlymai, kurie rodo Pakruojo rajono ir aplinkinių (įskaitant V. B. ūkio vietos rajoną) realią nuomos kainą pagal panašius objektus. Taigi, ieškovė manydama, kad priešieškinyje nurodyta per didelė nuomos kaina ir pateiktas ūkininko pasiūlymas dėl nuomos negali būti kriterijus žalos faktui ir dydžiui nustatyti, turėjo teisę pirmosios instancijos teismui teikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau to nedarė. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovui buvo užkirstas kelias liudytojo parodymais įrodyti atsiliepimo į priešieškinį atsikirtimus bei paneigti atsakovo reikalavimus. Antra, ieškovės su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai niekaip nepaneigia teismo atsakovui priteistos turtinės žalos atlyginimo pagrįstumo, nes apeliantės teikiamuose internetiniuose skelbimuose esantys nekilnojamojo turto objektai (administracinės, gamybos, sandėliavimo ir paslaugų) skiriasi savo paskirtimi bei pobūdžiu nuo neatlygintinai ieškovės naudotų ir atsakovui priklausiančių patalpų (mėsos perdirbimas ir gamyba). Akivaizdu, kad apeliantės pateiktos objektų nuomos kainos skiriasi nuo pasiūlymą pateikusio ir patalpas išsinuomojusio ūkininko kainos. Trečia, apeliantės argumentai dėl sunaudotos elektros energijos kiekio nėra teisiškai reikšmingi, nes ir išsinuomojus patalpas nuomininko veikla ir apimtys gali skirtis. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad ūkininko V. B. pasiūlymas nuo 2018-12-01 nuomotis iš atsakovo jam priklausantį turtinį kompleksą su visa įranga už 1500 Eur nuomos mokestį nėra tinkamas atsakovo patirtai turtinei žalai įvertinti.

Dėl skundžiamame sprendime 16 ir 22 pastraipose konstatuotų aplinkybių vertinimo

30. Apeliantė tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimais (teismo sprendimo 22 pastraipa), jog „tarp šalių buvo susitarimas, jog ŽŪK „Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40000 Eur sumą už apeliantą mokės ieškovas, o ją sumokėjus turtas turėjo būti perleistas ieškovės nuosavybėn“ ir (teismo sprendimo 16 pastraipa) jog „Visi trys akcininkai sutarė, kad bendrovės veikla bus vykdoma S. R. priklausančiame turte (žemės sklype, ceche, parduotuvėje), o likusi už šį turtą nesumokėta kaina (40000 Eur) bus mokama iš bendrovės lėšų. Sumokėjus šią sumą, turtas turėjo būti perrašytas ieškovės vardu.“ Apeliantė įsitikinusi, kad tokios teismo išvados yra prieštaringos ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms, nes pavienių akcininkų susitarimas bylos kontekste negali būti prilyginamas nei akcininkų sprendimui, nei ieškovės ir apelianto susitarimui dėl turto išpirkimo fakto bei sumos ir nesukuria jokių teisnių padarinių.

31. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante dėl išvadų prieštaringumo ir faktinių aplinkybių neatitikimo skundžiamo sprendimo 16 pastraipoje teigiant, kad „visi trys akcininkai sutarė, kad bendrovės veikla bus vykdoma S. R. priklausančiame turte (žemės sklype, ceche, parduotuvėje), o likusi už šį turtą nesumokėta kaina (40000 Eur) bus mokama iš bendrovės lėšų. Sumokėjus šią sumą, turtas turėjo būti perrašytas ieškovės vardu.“ Teisėjų kolegija šio teiginio kontekste su apeliante nesutinka, nes tokios faktinės bylos aplinkybės yra teismo nustatytos ne tik remiantis ieškovės atstovo G. K., liudytojo R. G. teismo posėdžio metu duotais parodymais, bet ir atsakovo S. R. parodymais. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, 22 teismo sprendimo pastraipoje konstatuodamas, kad atsakovas S. R. jam priklausantį turtą ieškovei valdyti perdavė panaudos pagrindais, pripažino, jog „tarp šalių buvo susitarimas, jog ŽŪK „Inovatyvios investicijos“ likusią nesumokėtą 40000 Eur sumą už apeliantą mokės ieškovas, o ją sumokėjus turtas turėjo būti perleistas ieškovės nuosavybėn.“ Sutiktina su apeliante, kad iš esmės toks faktinių aplinkybių vertinimas lemia išvadų prieštaringumą, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad jos neatitinka atsakovo S. R. pozicijos. Iš esmės toks išvadų prieštaringumas neleidžia spręsti apie netinkamai taikytas ir aiškintas materialinės teisės normas, susijusias su panaudos sutartimi, ir nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinama vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus dėl teismo išvadų prieštaringumo ir faktinių aplinkybių neatitikimo skundžiamo teismo sprendimo 16 ir 22 pastraipose.

32. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundas netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

33. Atmetus ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, ieškovės ir atsakovo sumokėtas žyminis mokestis bei išlaidos advokato pagalbai už apeliacinių skundų parengimą neatlyginami (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, kai procesą apeliacinėje instancijoje pralaimi abi šalys, kiekviena iš jų neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su savo apeliacinio skundo padavimu, atlyginimą. Tuo tarpu kiekviena iš jų turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atstovavimu dėl atsiliepimo į priešingos šalies apeliacinį skundą rengimo, atlyginimą. Jeigu apeliacinis skundas, į kurį teiktas priešingos šalies atsiliepimas, buvo atmestas, tai atsiliepimo rengimo išlaidos turi būti atlygintos, kadangi jį rengusi šalis apeliaciniame procese šio proceso (t. y. pradėto pagal priešingos šalies apeliacinį skundą) požiūriu bei šio apeliacinio skundo atžvilgiu yra laimėjusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-695/2016).

34. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą patyrė 1050,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdamas į minėtas įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis (1050,00 Eur) neviršija rekomendacijose nustatyto galimų šių išlaidų dydžio, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą patyrė 363,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 363,00 Eur suma laikytina proporcinga ir teisinga, todėl ji priteistina atsakovui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Roxus“, juridinio asmens kodas 302656401, 1050,00 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Roxus“, juridinio asmens kodas 302656401, atsakovui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 363,00 (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) Eur išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Teisėjai Danutė BurbulienėJurga Kramanauskaitė-ButkuvienėBirutė Simonaitienė