Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Linai Visockienei, atsakovams I. Š. ir T. V., trečiojo asmens VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovei Jurgitai Pukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams I. Š. ir T. V. dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinyje nurodoma, kad I. Š. turi du nepilnamečius vaikus: V. Š. ir D. N.. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimu V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš atsakovo T. V. priteistas išlaikymas dukrai. D. N. tėvas V. N. (duomenys neskelbtini) mirė. A. I. Širiajevos šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau - Tarnyba) žinoma nuo 2012 m., kai šeima dėl alkoholio vartojimo, socialinių įgūdžių stokos buvo įrašyta į socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, o nuo 2016-05-30 - į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Pirmą kartą atsakovės vaikai laikinai paimti iš šeimos ir apgyvendinti BĮ Vilniaus miesto krizių centro Paramos vaikams ir šeimai tarnyboje 2016-05-13, kai atsakovė I. Š. buvo rasta neblaivi (nustatytas 2,42 promilės girtumas). Atsakovei gailintis, pasižadėjus spręsti alkoholio vartojimo problemą (lankyti specialistų konsultacijas), vaikai buvo grąžinti į šeimą. 2016-10-18 socialinės darbuotojos apsilankymo atsakovės šeimoje metu moteris pripažino, kad yra pavartojusi alkoholio, sutiko, kad turi pradėti gydytis priklausomybę alkoholiui, pažadėjo 2016-10-19 vykti į Pagalbos šeimai skyriaus priklausomų asmenų mišrią grupę, užsiregistruoti individualiai psichologės konsultacijai, tačiau susitarimo nesilaikė, buvo nustatytas 2,50 promilės girtumas, vaikai vėl paimti iš šeimos. Po paskutinio vaikų paėmimo iš šeimos, atsakovė kurį laiką stengėsi vykdyti įsipareigojimus, lankė specialistų konsultacijas, tačiau situacija pagerėjo neilgam. 2016-10-10 atsakovė buvo sutikta gatvėje neblaivi, kartu buvo mažametis sūnus, kuris buvo sušlapęs ir sušalęs. Po šio įvykio vaikai apgyvendinti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-23 įsakymais D. N. ir V. Š. nustatyta laikinoji globa VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“. 2016-03-23 - 2018-03-25 nepilnamečiai vaikai svečiavosi pas atsakovę, tačiau socialinei darbuotojai kilo įtarimų dėl atsakovės blaivumo, policijos pareigūnai nustatė 1,97 promilės girtumą. 2018-05-29 socialinė darbuotoja pranešė Tarnybai, kad situacija atsakovės šeimoje pablogėjo - I. Š. nebendrauja su socialine darbuotoja, nevykdo įsipareigojimų, nesidomi vaikais, nesilanko globos įstaigoje ir nesigydo priklausomybės alkoholiui. Atsakovė neteista, daug kartų bausta administracine tvarka (už alkoholio vartojimą viešoje vietoje, vaiko teisių ir interesų pažeidimą), niekur nedirba, Vilniaus priklausomybės ligų centre jai diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, nustatytas priklausomybės sindromas. A. T. V. T. atstovams paaiškino, kad su dukra V. pradėjo bendrauti nuo 2017 m. gruodžio mėn., anksčiau nebendravo 5 metus, mergaitė nėra buvusi jo šeimoje. Atsakovas 3 kartus teistas (už turto sunaikinimą ar sugadinimą/nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą arba realizavimą/vagystę, vengimą išlaikyti vaiką, fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą), baustas administracine tvarka (už važiavimus be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje), niekur nedirba, nuo 2017-08-16 iki 2017-08-25 buvo gydytas Respublikinio priklausomybės ligų centro Alkoholinės abstinencijos gydymo skyriuje. Atsakovai įstatyminės pareigos rūpintis vaikais nevykdo: negyvena kartu su vaikais, nesirūpina kasdieniais jų poreikiais (kasdiene priežiūra, buitimi, auklėjimu, ugdymu, sveikata), neteikia išlaikymo, savo neatsakingu elgesiu bei gyvenimo būdu neužtikrina ir negali užtikrinti vaikams gerų gyvenimo sąlygų, tinkamo auklėjimo ir priežiūros, saugumo, normalaus vystymosi bei tobulėjimo, savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaikų fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Išlaikymas iš atsakovo dukrai jau yra priteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1106-862/2014, todėl priteistinas tik iš atsakovės. Atsakovų vaikai nuo 2017-10-10 gyvena VšĮ „Vaikų ir paauglių socialiniame centre“, kuriame jiems sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygas, užtikrinta saugi, stabili aplinka, todėl jų gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti dabartinėje jų gyvenamojoje vietoje. Nuo laikinosios globos vaikams nustatymo praėjo metai, tačiau nei vienas iš atsakovų vaikų į savo šeimą nesusigrąžino ir šiai dienai nėra duomenų, kad artimiausiu metu nepilnamečiai galėtų grįžti į biologinę šeimą, todėl turi būti nustatyta nuolatinė globa. Fiziniai asmenys, kurie galėtų ir norėtų globoti V. Š. ir D. N. nėra žinomi. VĮ Registrų centro duomenimis, nepilnamečiai vaikai neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomi nurodė, jog vaikai svečiuojasi pas atsakovę, nuo sausio mėnesio svečiavimasis vyksta sklandžiai. Šiuo metu atsakovės ryšys su vaikais nėra nutrūkęs, tačiau tai yra laikina. Atsakovė deda pastangas, tačiau jai sunku išsilaikyti darbo rinkoje. Atsakovas dukters globos namuose nelanko, tačiau bendrauja su ja telefonu. Vaikų globa daugiau nei metus laiko vyksta sklandžiai, globėjas tinkamai atlieka savo pareigas, vaikai adaptavosi prie aplinkos.

Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais. Papildomai paaiškino, kad turi skolų, vaiko globos namuose nelanko, kadangi nėra atlikta jo medicininė patikra, tačiau su vaiku susitinka savaitgaliais. Dėl globėjo vaikas nesiskundžia.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ sutiko su ieškinio reikalavimais. Papildomai paaiškino, kad po savaitgalio pas atsakovę vaikai į globos namus grįžta patenkinti, tvarkingi, džiaugsmingi. Valerija savaitgaliais kai važiuoja svečiuotis pas atsakovę, susitinka su atsakovu. Išlaikymo vaikams atsakovai neteikia.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Pagal bendrąją taisyklę tėvų valdžios apribojimo ir nuolatinės globos nustatymo klausimai spręstini atskirose bylose. CPK 496¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Tokio teisinio reglamentavimo tikslas – apsaugoti būsimų nepilnamečio vaiko globėjų duomenis ir užtikrinti būsimos globos konfidencialumą, kartu ir vaiko interesus.

Ieškinyje prašoma neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią nepilnamečiams vaikams, nustatyti vaikams nuolatinę globą ir paskirti jų globėju trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Trečiasis asmuo VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ yra laikinasis vaiko globėjas, ši aplinkybė atsakovams yra žinoma, siekio neatskleisti atsakovams prašomo skirti nuolatinio globėjo duomenų nagrinėjamu atveju nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), pareikšti reikalavimai išnagrinėti viename teismo procese.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų dukra (t. 1, e. b. l. 14). D. N. yra atsakovės I. Š. ir V. N. (V. N.), kuris (duomenys neskelbtini) mirė (t. 1, e. b. l. 16), sūnus (t. 1, e. b. l. 15). Atsakovės šeima dėl piktnaudžiavimo alkoholiu 2012-02-03 įrašyta į Vilniaus miesto socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, o 2016-05-20 – į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (t. 1, e. b. l. 42-43, 37-38). 2014-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnametės V. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakove, iš atsakovo T. V. priteistas nepilnametės V. Š. išlaikymas, mokamas po 144,81 Eur per mėnesį iki vaiko pilnametystės (t. 1, e. b. l. 29-32).

Iš į bylą pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovė turi priklausomybę alkoholiniams gėrimams, įsipareigojo gydytis, tačiau įsipareigojimų nevykdydavo arba vykdydavo dalinai, vėl pradėdavo vartoti alkoholį (b.l. 20-21, 37-38, 40, 41, 43, 45, 58, 60, 61, 67-70, 90-94, 100-101, 113). Atsakovė nereguliariai lankė konsultacijas Vilniaus priklausomybės ligų centre, jai sunku prisitaikyti darbo rinkoje, turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas (b.l. 20-22, 48-51, 53, 60, 64, 66, 90-94). Nuo 2017 m. vasario mėnesio fiksuotas visiškas įsipareigojimų nevykdymas: atsakovė nebesigydė priklausomybės alkoholiui, nesirūpino vaikų sveikata, vengė susitikti su socialiniais darbuotojais, atsisakė kartu su vaikais vykti į ilgalaikę reabilitaciją, dėl atsakovės priežiūros stokos dukra beveik mėnesį (20 dienų) nelankė mokyklos. Įvertinus pavojų vaikų saugumui dėl atsakovės piktnaudžiavimo alkoholiu, nepilnamečiai 2017-10-10 laikinai apgyvendinti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (t. 1, e. b. l. 58), Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus 2017-10-23 įsakymu nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (t. 1, e. b. l. 64-66). Abejonės dėl atsakovės alkoholio vartojimo ir toliau išliko, ji nelankė vaikų globos namuose, socialinių darbuotoju nuomone, nebuvo pasirengusi tinkamai rūpintis vaikais, motyvuota dirbti (t. I, b.l. 78-79 , 86-89, 100-106, 108), iš esmės nesprendė alkoholio vartojimo problemos, vengė bendravimo su socialine darbuotoja, vaikais domėjosi nepakankamai (t. I, b.l. 188-192). Nors paskutiniais duomenimis atsakovė nebuvo pastebėta neblaivi ir nekilo abejonių dėl jos piktnaudžiavimo alkoholiu, jos namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikų ugdymui bei poilsiui, atsakovė palaipsniui vykdo įsipareigojimus, žada toliau lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, yra gavusi leidimą vaikams svečiuotis jos namuose, tačiau socialinė darbuotoja pažymėjo, kad intensyviau domėtis vaikais atsakovė pradėjo tik po posėdžio dėl padėties jos šeimoje, nelankė vaikų pakankamai dažnai, delsė pateikti prašymą dėl jų galimybės svečiuotis jos namuose (t. I, b.l. 188-199).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos viršija 400 Eur per mėnesį (t. 2, e. b. l. 11-12), ji neteista (t. 1, e. b. l. 117), 14 kartų bausta administracine tvarka už važiavimus be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, vaiko teisių ir interesų pažeidimą (t. 1, e. b. l. 118-130), diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį (t. 1, e. b. l. 131-140).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su sugyventine gyvena socialiniame dviejų kambarių bute, atsakovo sugyventinės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos bei alkoholio vartojimo 2017-07-05 buvo įrašyta socialinės rizikos šeimų apskaitą (t. 1, e. b. l. 99). Socialinių darbuotojų nuomone, atsakovo ir jo sugyventinės šeima dėl socialinių įgūdžių stokos ir alkoholio vartojimo negebėtų pasirūpinti atsakovo vaiku (t. 1, e. b. l. 111-112). Atsakovas su dukra nebendravo, ja nesidomėjo, neišlaikė (t. I, b.l. 33, 35-36, 67-68, 88, 89). Pastaruoju metu atsakovas buvo kelis kartus atvykęs aplankyti dukters, bendrauja su ja telefonu (b.l. 188-192).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (e. b. l. 167), yra teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 1, e. b. l. 144-148), 4 kartus baustas administracine tvarka už važiavimus be bilieto, alkoholio vartojimą viešoje vietoje (t. 1, e. b. l. 149-152).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). CK 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia, 3) žiauriai elgiasi su vaikais, 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

Bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad atsakovė motinos valdžios vaikų atžvilgiu tinkamai neįgyvendina, duomenų, kad būtų išsprendusi priklausomybės alkoholiniams gėrimams problemą, byloje nėra. Nors situacija pastaruoju metu yra pagerėjusi, remiantis bylos medžiaga, tokie pokyčiai atsakovė gyvenime buvo ne kartą, tačiau vėliau įvykdavo atkryčiai. Atsakovas yra nusišalinęs nuo dukters priežiūros ir auklėjimo, jo gyvenimo sąlygos ir gyvenimo būdas nėra suderinami su tinkama vaiko priežiūra, be to, atsakovas neišreiškė pageidavimo auginti dukrą. Abu atsakovai neteikia vaikams išlaikymo. Atsakovai pripažino ieškinį ir sutiko, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia, kol teigiami pokyčiai jų gyvenime įsitvirtins. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas apriboti atsakovams tėvų valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovės ryšys su vaikais nėra nutrūkęs, vaikai noriai bendrauja su mama, leidžia jos gyvenamojoje vietoje savaitgalius (svečiuojasi jos namuose), vaikai po savaitgalio į globos namus grįžta patenkinti, paskutiniu laikotarpiu atsakovė neblaivi nebuvo pastebėta, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, stengiasi rūpintis vaikais (t. I, e. b. l. 75, 84-85, 100-101,198-199). Atsakovas pastaruoju metu taip pat palaiko ryšį su vaiku. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina ieškovo reikalavimą laikinai apriboti atsakovės I. Š. motinos valdžią V. Š. ir D. N. atžvilgiu bei laikinai apriboti atsakovo T. V. tėvo valdžią V. Š. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikų atžvilgiu pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo ir ugdymo procese. Išaiškintina, kad laikinai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Dėl globos nustatymo

Apribojus atsakovės motinos valdžią nepilnamečiams V. Š. ir D. V., ir atsakovo tėvo valdžią nepilnametės V. Š. atžvilgiu, vaikams nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas prašo nuolatiniu vaikų globėju paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“. Trečiojo asmens VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka būti nepilnamečių vaikų globėju, byloje yra pateiktas trečiojo asmens VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ prašymas dėl paskyrimo laikinuoju globėju (t. 1, e. b. l. 59). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vaikų aplankymo aktuose nurodyta, kad VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro bendruomeniniuose namuose yra tinkamos gyvenimo ir globos sąlygos (t. 1, e. b. l. 80-83). Nustatyta, jog laikinasis globėjas tinkamai atlieka globėjo pareigas, užtikrina vaikų poreikius.

Nesant prieštaravimų dėl trečiojo asmens VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ skyrimo vaikų globėju, esant pateiktiems duomenims apie tai, kad jis tinkamai vykdo globėjo pareigas, ieškovo reikalavimas paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ nepilnamečių V. Š. ir D. N. globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi tenkinamas.

Paskyrus vaikų globėju trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina globėjo buveinėje, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-29 sprendimas civilinėje byloje Nr. N2-1106-862/2014 dalyje dėl V. Š. gyvenamosios vietos nustatymo pakeičiama, nepilnamečių V. Š. ir D. N. gyvenamoji vieta nustatoma VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“ (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa. Kadangi šiuo teismo sprendimu nustatant V. Š. ir D. N. nuolatinę globą, naikintina Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatyta laikinoji globa.

Nepilnamečiai vaikai turto neturi (t. 1, b. l. 17-18), todėl turto administratorius nagrinėjamu atveju neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir jiems apribojus tėvų valdžią. Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius.

Atsakovė turi du išlaikytinius (t. 1, e. b. l. 14-15). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė dirba, jos gaunamos pajamos viršija 400 Eur per mėnesį (t. 2, e. b. l. 15-16). Atsakovės vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 2, e. b. l. 17), iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto ji neturi (e. b. l. 12-14). Remiantis bylos duomenimis, atsakovė turi skolų už komunalines paslaugas.

Atsakovas turi vieną išlaikytinį (t. 1, e. b. l. 14). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba, jo vardu registruotų transporto priemonių nėra (t. 2, e. b. l. 18), iš VĮ Registrų centras duomenų nustatyta, kad nekilnojamojo turto atsakovas neturi (t. 2, e. b. l. 11), remiantis bylos duomenimis, atsakovas gyvena socialiniame būste.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama tai, kad turi būti nustatytos ne tik esamos šalių galimybės teikti išlaikymą vaikui, bet taip pat tai, ar šalys ėmėsi visų priemonių ir dėjo maksimalias pastangas, kad galėtų teikti vaikui reikalingą išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010). Atsakovai yra jauno, darbingo amžiaus, todėl privalo dėti maksimalias pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovė šiuo metu dirba, duomenų apie objektyvias aplinkybes, dėl kurių atsakovas negalėtų dirbti, gauti pajamų ir teikti vaikui tinkamo dydžio išlaikymo, byloje nėra. Atsakovai teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimais, prieštaravimų dėl prašomo priteisti išlaikymo dydžio nepareiškė, nenurodė aplinkybių, dėl kurių negalėtų teikti prašomo dydžio išlaikymo vaikams.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad V. Š. ir D. N. iš atsakovės I. Š. priteistinas ieškovo prašomas išlaikymas po 80,00 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Remiantis CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, sprendimas dėl išlaikymo priteisimo nukreiptinas vykdyti skubiai.

Išlaikymas nepilnametei V. Š. iš atsakovo T. V. buvo priteistas 2014-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, pavedant atsakovei šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise (t. 1, e. b. l. 29-32). Apribojus atsakovei motines teises vaikų atžvilgiu, teismas sprendžia pakeisti 2014-09-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl V. Š. iš atsakovo T. V. priteisto išlaikymo tvarkytojo ir V. Š. iš atsakovo T. V. priteisto išlaikymo tvarkytoju paskirti VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš kiekvieno atsakovo valstybės naudai priteisiamas 75 Eur dydžio žyminis mokestis už neturtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Iš atsakovės I. Š. priteisiamas 21,60 Eur (80 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 75 Eur žyminio mokesčio, o iš atsakovės I. Š. 96,60 Eur žyminio mokesčio.

Byloje susidarė 9,91 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Šios išlaidos priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis po 4,95 Eur. Iš viso valstybės naudai iš atsakovės I. Š. priteistina 101,55 Eur, iš atsakovo – 79,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais, 406, 496 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Laikinai apriboti atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnametės dukters V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnametės dukters V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 9 d.) iki vaikų pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-1106-862/2014, dalyje dėl V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo iš T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkytojo ir V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) tvarkytoju paskirti viešąją įstaigą „Vaikų ir paauglių socialinį centrą“, į. k. 300594171.

Nustatyti nepilnamečiams V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jų globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, į. k. 300594171.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą, civilinėje byloje Nr. N2-1106-862/2014, dalyje dėl V. Š. gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, į. k. 300594171.

Nustatyti D. N. (D. N.), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą VšĮ „Vaikų ir paauglių socialinis centras“, į. k. 300594171.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 23 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) V. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. N., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovės I. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 101,55 Eur (vieną šimtą vieną eurą 55 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovo T. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 79,95 Eur (septyniasdešimt devynis eurus 95 euro centus) žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši sumą turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.