Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-10-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-528-818/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-20
Bylos Nr.
II-528-818/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02618-2020-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pareiškėjas
R. Z.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Skundas Nr. II-528-818/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02618-2020-2
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant pareiškėjui R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruotas adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto Algio Tučinsko 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-19439-2020 panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. Z. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir prašo panaikinti Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr.specialisto Algio Tučinsko 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-19439-2020 dėl nuobaudos skyrimo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau - Institucija) vyr. specialisto Algio Tučinsko 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu (toliau – Skundžiamas nutarimas) R. Z. nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, 800 eurų bauda su specialiosios teisės atėmimu (teisė vairuoti transporto priemonės ) 6 mėnesiams, draudimas vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesiams, už tai, kad jis 2020 m. liepos 31 d. 09.20 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai vairuotojui R. Z. buvo nustatytas 0,44 neblaivumo (girtumo) laipsnis (be paklaidos), tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punktą.

Skundu R. Z. prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir priimti naują sprendimą: panaikinti Vilniaus AVPK KPV nutarimo dalį ir R. Z. taikant ANK 34 str. 5 d. skirti 800 Eur baudą be specialiosios teisės atėmimo, arba administracinė teisėną jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad Institucijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai prilaikytų ANK bendrosios dalies normų, todėl jis turi būti panaikintas. Mano, jog nepagrįstai netaikė ANK 34 str. 5 d. nuostatų ir nepaskyrė švelnesnės nuobaudos nei numatyta straipsnio sankcijoje. Nurodo, jog sutiktina su Institucijos pozicija, kad šis pažeidimas yra vienas iš šiurkštesnių, tačiau nesutiktina su tuo, kad nuobauda R. Z. individualizuota tinkamai ir nėra pagrindo ją švelninti. Sprendimą priėmusios institucijos vyr. specialistas A. T., priimdamas skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į tai, kad leistina neblaivumo riba buvo viršyta nežymiai, taip pat to, kad policijos pareigūno draudimas leisti antrą kartą pusti į alkotesterį (kas neprieštarauja jokiems policijos veiklą reglamentuojantiems teisės aktams) galėjo lemti teisės pažeidimo padarymo ar nepadarymo fakto konstatavimą, todėl mano, kad Institucija minėtą įvykį išnagrinėjo paviršutiniškai ir neišsamiai, o tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Pažymėtina ir tai, jog R. Z. nuo pat įvykio pradžios savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi.

Institucija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 3 dalyje, R. Z. skirta minimalaus dydžio piniginė bauda ir ši nuobauda skirta remiantis tyrimo medžiagoje rašytiniais duomenimis. Byla išnagrinėta išsamiai ir priimtas motyvuotas sprendimas. Institucijos nuomone nagrinėjant bylą teisingai išaiškintos ir pritaikytos materialinės teisės normos, atsižvelgta į padaryto teisės pažedimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes ir skirta administracine nuobauda sankcijos ribose, vadovaujantis ANK 34 str. nustatyta nuobaudu skyrimo ir jų dydžių nustatymo tvarka. Instutucija mano, jo skunde nenurodytos išskirtinės aplinkybės, kurios galėtų ypatingai sušvelninti policijos paskirtą administracinio poveikio priemonę.

R. Z. teismo posėdyje savo skundą palaikė bei papildomai nurodė, kad 2020-08-24 ryte, jis vairavo automobilį ,,Renault Espace“, v/n (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam patikros metu buvo nustatytas 0,44 neblaivumo (girtumo) laipsnis (be paklaidos). Pasak jį, alkoholį (alų ,,Švyturio Extra“) jis vartojo prieš 4-5 valandas iki patikrinimo. Policijos pareigūnas atnešė alkotesterį, jis (vairuotojas) pats išpakavo antgalį, jį uždėjo ant matavimo prietaiso bei pūtė į jį, alkotesterio rodmenys parodė – 0,44 prom. girtumo. Tai pamatęs, R. Z. kilo abejonės dėl alkotesterio rodmenų, todėl paprašė pareigūno dar kartą papūsti į alkotesterį, tačiau pareigūnas nesutiko, tik informavo, jog jis turi teisę per vieną valandą nuvykti į gydymo įstaigą bei priduoti kraują. Mano, jog pareigūnai nepagrįstai neleido jam pakartotinai atlikti alkotesterio pagalba patikrinimą dėl blaivumo lygio nustatymo.

Liudytojas M. V. teismo posėdyje paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK rinktinės ,,Vytis“ kuopos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad 2020-08-24 patruliavimo metu patikrinimui buvo sustabdytas automobilis ,,Peugeot“, pradėjus bendrauti su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, vairuotojas R. Z. atsakė, kad praeitą naktį gėrė alų. Nuspręsta jį patikrinti, R. Z. pats išpakavo alkotesterio antgalį bei jį uždėjo ant matavimo prietaiso. Po patikros jam konstatuotas lengvas 0,44 prom. (be paklaidos) girtumas. Su pažeidimu vairuotojas sutiko, gailėjosi. Atsakant į teismo klausimą, liudytojas nurodė, jog pareigūnams tikrinti vairuotoją antra kartą pareigos nėra, tik tada, kai vairuotojui nustatomas virš 1,50 prom. girtumas, tik tadą asmuo tikrinamas antra kartą, nes vairuotojui gresia baudžiamoji atsakomybė.

Liudytojas L. V. teismo posėdyje paaiškino, kad patikrinimo metu vairuotojui R. Z. buvo nustatytas 0,42 prom. (po paklaidos) girtumas. Vairuotojas sutiko su pažeidimu, nes alkoholį vartojo dar iš vakaro.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrinti institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš skundo turinio matyti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija padaręs KET pažeidimą, nustatytų faktinių aplinkybių ir veikos kvalifikavimo.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 422 straipsnio 5 dalis reglamentuoja, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo - užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų.

ANK 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, šio kodekso nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Taigi individualizuodami nusižengimą padariusiems asmenims skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Iš bylos duomenų matyti, jog Institucija 2020-08-84 nutarimu R. Z. pripažino kaltu padarius ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą ir, nenustačiusi jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, paskyrė minimalią administracinę nuobaudą – 800 Eur baudą – ir minimalią administracinio poveikio priemonę – 1 metams atėmė specialiąją teisę valdyti transporto priemones. Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, skundžiamą Institucijos 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą, mano, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti visiškai nepaskyrus ar paskyrus trumpesnį nei minimalų ANK 422 str. 9 d. numatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą už ANK 422 str. 5 d. numatytą pažeidimą.

Žemesnės instancijos teismas

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad R. Z. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų – jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik atsitiktinumo dėka jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-628/2018). Duomenų apie tai, kad alkoholio matuoklis, kuriuo buvo tikrinamas R. Z. neblaivumas įvykio vietoje, neatitiko jam keliamų reikalavimų ar, kad pareigūnai, atlikę patikrą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1132 redakcija) patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), nėra. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais ir patikimais, jei neįrodoma priešingai. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jei dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo. Byloje yra pateiktas alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 1296942, nurodant galimas paklaidas (± 0,017 ‰, kai asmens neblaivumas siekia iki 1,00 ‰, ir ± 1,7 ‰, kai neblaivumas viršija 1,00 ‰), alkotesterio numerį (Alcocal Nr. ARJK-0090), patikros metodiką ir kt. Šis sertifikatas patvirtina, kad prietaisas, kuriuo buvo tikrintas R. Z. neblaivumas, buvo tinkamas naudoti, o sertifikato galiojimo laikas tikrinimo metu pasibaigęs nebuvo (sertifikatas galioja iki 2020 m. lapkričio 28 d.).

Pažymėtina, kad teisės aktai neįtvirtina pareigūnams pareigos kiekvienu atveju be išimties po du kartus tikrinti asmenį alkotesteriu. Asmuo, nesutinkantis su alkotesterio rezultatais, turi teisę pats prisistatyti į medicinos įstaigą tam, kad būtų patikrintas jo neblaivumas. Ši teisė numatyta Taisyklių 29 punkte (jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis). Analizuojamu atveju R. Z. patikra alkotesteriu buvo atlikta laikantis galiojančių norminių aktų reikalavimų, vairuotojas buvo paklaustas, kaip senai jis vartojo alkoholį, atsakė, jog gėrė alų ir nuo alkoholio vartojimo buvo prajėję 4-5 valandos. Pažymėtina, kad pasak liudytoją M. V., R. Z. pats išpakavo alkotesterio antgalį bei ji uždėjo ant matavimo prietaiso, todėl abėjonių, jog šis alkotesteris buvo naudojamas antra kartą nėra. Pareigūnai jį įspėjo, jog vairuotojui nesutikus jis gali per vieną valandą nuvykti į gydymo įstaigą bei priduoti kraują. Siekiant nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra apsvaigęs (neapsvaigęs), pirmiausiai policijos pareigūnai įvertina bendrą asmens būklę, tik vėliau pasitelkiamas alkotesteris. Vairuotojui pakanka papūsti vieną kartą, jei tai užfiksuoja alkotesteris. Teisė pūsti antrą kartą nesuteikiama, tačiau dar kartą pūsti gali prašyti pareigūnas, jei jam kyla abejonių dėl alkotesterio parodymų. Šiuo atveju policijos pareigūnui konstatuotas R. Z. girtumas (0,42 prom. po paklaidos) buvo patvirtintas ir bendrais vairuotojo būklės duomenimis, nes nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 nutarimai). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, ja siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra pernelyg griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-188-211/2018). Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik tais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas, ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-54-489/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-51-489/2017).

Remiantis išdėstytu, R. Z. kaltės įrodytumas teismui abejonių nekelia. Nuobauda pareiškėjui paskirta pažeisto ANK straipsnio sankcijos ribose, atsižvelgiant į nustatytą neblaivumo laipsnį (nedaug viršija leistiną normą), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ankstesnį baustumą administracine tvarka (kartą baustas, nes vairuojant automobilį naudojosi mobiliojo ryšio telefonu). Pažymėtina, jog transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam yra šiurkštus bei pavojingas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, todėl paskirtoji administracinė nuobauda – 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams, laikytina proporcinga padarytam nusižengimui nuobauda, ji nėra aiškiai per griežta ar ribojanti pažeidėjo teises labiau, nei to reikia nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl R. Z. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Institucijos nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.

Jau buvo minėta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats administracinį nusižengimą padaręs asmuo, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų administracinių nusižengimų (ANK 22 straipsnis). Skiriama nuobauda turėtų nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį, sukelti administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui atitinkamas neigiamas pasekmes, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes ir nepatogumus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, todėl vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas sušvelninti nuobaudą. Prieš darydamas administracinį nusižengimą asmuo privalo galvoti apie galimas jam kilsiančias pasekmes, o tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas, o per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje pakartotinai pažeidinėti įstatymus. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą skundą netenkinti.

Teismas, remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

R. Z. skundą atmesti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyr. specialisto Algio Tučinsko 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-P-19439-2020, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 - 647 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius