Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. N. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, suinteresuoti asmenys R. G., L. G., E. A.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas R. N. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kurį patikslinęs, prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023 ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl R. G. paskyrimo neveiksnia tam tikrose srityse pripažintos E. A. globėju ir turto administratoriumi, atnaujinus procesą paskirti pareiškėją E. A. globėju ir turto administratoriumi.

2. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė tuo, kad pareiškėjas nebuvo informuotas apie civilinės bylos nagrinėjimą, jo teisės ir galimybės dalyvauti šioje byloje buvo apribotos. Pareiškėjas nurodė, jog neveiksnia pripažinta E. A. yra pareiškėjo ir L. G. teta, tačiau nuo pareiškėjo sąmoningai buvo nuslėptas neveiksnumo bylos procesas. Pareiškėjo teigimu, apie bylą dėl neveiksnumo ir globos nustatymo jis sužinojo 2024 m. sausio 15 d., kai pareiškėjui paskambinęs nekilnojamojo turto agentas pirmumo teise pasiūlė pirkti E. A. priklausančią žemės sklypo dalį.

3. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. Kauno apygardos prokuratūra nurodė, jog neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys gali paduoti prašymus atnaujinti procesą tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytais pagrindais. Teismo sprendime, kuriuo E. A. pripažinta neveiksnia turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nustatant jai globą ir globėju paskiriant R. G. nepasisakyta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ar pareigų. Iš pareiškėjo prašymo matyti, jog jį labiau domina tetos nekilnojamasis turtas, o ne jos sveikata, priežiūra ir globa. L. G., kuri iš tiesų rūpinosi savo teta, dalyvavo socialiniam darbuotojui vertinant E. A. gebėjimus ir teismo psichiatrijos ekspertams atliekant psichiatrinę ekspertizę. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių duomenų ar aplinkybių, dėl kurių R. G. negalėjo būti paskirtas E. A. globėju ir turto administratoriumi. Aplinkybė, kad bandoma parduoti E. A. žemės sklypą, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadai, jog turtas yra netinkamai administruojamas.

4. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. L. G. nurodė, kad R. N. nesirūpino teta E. A., jos nelankė. Jei kažkas nebūtų paskambinęs ir pranešęs apie nekilnojamojo turto pardavimą, pareiškėjas nebūtų atkreipęs dėmesio į tetos fizinę ir psichinę sveikatą.

5. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo prašė jį atmesti. R. G. nurodė, kad pareiškėjas nepagrindė savo reikalavimo dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pareiškėjas nori administruoti tik tetos turtą, o ne rūpintis sveikatos problemų turinčia E. A.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023, priteisė iš pareiškėjo suinteresuotam asmeniui R. G. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas dėl proceso atnaujinimo kreipėsi nepraleidęs įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino, skaičiuojamo nuo sužinojimo aplinkybių, sudarančių proceso atnaujinimo pagrindą.

8. Teismas nustatė, kad į teismą dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo kreipėsi Kauno apygardos prokuratūra pagal dukterėčios L. G. pareiškimą, pareiškėjas yra E. A. sūnėnas, todėl, jo teigimu, apie bylos nagrinėjimą jam turėjo būti pranešta. Teismas konstatavo, kad į bylą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis jis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius, tačiau įstatymas nenumato pareigos nei asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, nei pačiam teismui į bylą suinteresuotais asmenimis įtraukti kitus prašomo pripažinti neveiksniu asmens giminaičius, net ir tuo atveju, jei jų giminystės ryšys yra vienodas prašomo pripažinti neveiksniu asmens atžvilgiu (šiuo atveju E. A. yra suinteresuoto asmens L. G. ir pareiškėjo teta).

9. Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas prašyme nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindą, t. y. procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą, tačiau iš pateikto prašymo turinio galima spręsti, jog yra prašoma atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

10. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023, kurią prašo atnaujinti pareiškėjas, ypatingosios teisenos tvarka buvo sprendžiamas Kauno apygardos prokuratūros pareiškimas dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad niekam nekilo įtarimas, jog teta E. A. gali būti pripažinta neveiksnia, tačiau procesą prašo atnaujinti tik dalyje dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pripažįsta, jog teismas, remdamasis Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus pateiktu teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 83TPK-513/2023, pagrįstai pripažino E. A. neveiksnia tam tikrų turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ir šioje dalyje neprašo atnaujinti proceso. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė, kokios jo materialiosios teisės ar pareigos buvo pažeistos Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas nėra E. A. artimasis giminaitis, nėra kartu gyvenantis jos šeimos narys, todėl teismas neprivalėjo laikyti jo dalyvaujančiu byloje asmeniu CPK 464 straipsnio 1 dalies prasme, o vien pareiškėjo susirūpinimas dėl neveiksniam asmeniui priklausančio turto pardavimo negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas atnaujinti procesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas nesiėmė visų priemonių apsaugoti E. A. interesus, neišklausė jos nuomonės dėl globėjo paskyrimo, R. G. yra jai svetimas asmuo, turintis tik materialinius interesus į E. A. turtą.

1.2. Teismas nesuteikė teisės byloje dalyvauti pareiškėjui, kuris yra E. A. krikšto sūnus, o E. A. yra pareiškėjo teta.

12. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Pareiškėjas nėra E. A. artimasis giminaitis, nėra kartu gyvenantis jos šeimos narys, todėl teismas neprivalėjo laikyti jo dalyvaujančiu byloje asmeniu CPK 464 straipsnio 1 dalies prasme.

2.2. Pareiškėjas nenurodė, kokias teises ar pareigas sukuria pareiškėjui ginčo sprendimas, kokios jo teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti tokiu sprendimu, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų.

2.3. Aplinkybė, kad E. A. jai priklausantį butą 2022 m. spalio 26 d. padovanojo L. G., o nepraėjus metams buvo inicijuota civilinė byla dėl E. A. veiksnumo įvertinimo, dėl ko dovanojimo sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, nėra pagrindas atnaujinti civilinę bylą Nr. e2YT-12914-1126/2023, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

13. Suinteresuotas asmuo L. G. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

3.1. L. G. padovanotam butui yra nustatytas uzufruktas, E. A. yra uzufruktorė.

3.2. Pareiškėjas nesirūpino, neglobojo, neslaugė ir nuolat nebendravo su E. A., nes tokiu atveju būtų žinojęs apie bylą dėl E. A. neveiksnumo, teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimą.

14. Suinteresuotas asmuo R. G. atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

4.1. Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto savo samprotavimus dėl tik jam vienam žinomų aplinkybių.

4.2. Pareiškėjas ilgą laiką nebendravo su E. A., priešingu atveju nerašytų realios situacijos neatitinkančių samprotavimų.

15. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar: 1) prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje; 2) prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Nustatęs, kad egzistuoja dviejų privalomų įstatyminių sąlygų sutaptis proceso atnaujinimo institutui taikyti, teismas nutartimi atnaujina procesą.

19. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nėra praleistas, tačiau netenkino pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, konstatavęs, kad neegzistuoja teisinis pagrindas atnaujinti procesą dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad, nors pareiškėjas prašyme nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindą, t. y. procesinių dokumentų įteikimo tvarkos pažeidimą, tačiau prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, t. y., dėl to, kad į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu nebuvo įtrauktas pareiškėjas ir byla buvo išnagrinėta jam apie tai nežinant. Pareiškėjas atskirajame skunde neginčija šios aplinkybės, tačiau papildomai nurodo, kad civilinėje byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nebuvo išklausyta E. A.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytais pagrindais (jei sprendimu teismas nusprendė dėl jų teisių ir pareigų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019), taigi pareiškėjui nėra suteikta teisė prašyti atnaujinti procesą kitais CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Be to, CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde (vadovaujantis CPK 338 straipsniu – ir atskirajame skunde) kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių dėl E. A. neišklausymo civilinėje byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl šių argumentų nei pirmosios instancijos teismas, nei suinteresuoti asmenys negalėjo pasisakyti, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, susiję su E. A. neišklausymu, nenagrinėtini ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakys.

21. Kaip minėta, pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktą prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė savo neįtraukimu į bylos nagrinėjimą suinteresuotu asmeniu ir bylos išnagrinėjimu apie ją nežinant pareiškėjui. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vertins tik pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu dėl pareiškėjo neįtraukimo į paminėtos civilinės bylos nagrinėjimą.

22. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, procesas atnaujinamas, kai teismas sprendimu nusprendžia dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Spręsdamas dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teismas turi vertinti, ar, atsižvelgiant į teisinio santykio, dėl kurio buvo nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, pobūdį, pareiškėjas pagal jo prašyme atnaujinti procesą nurodytas aplinkybes laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuris turėjo būti teismo įtrauktas į prašomą atnaujinti bylą, t. y. ar yra pagrindas teigti, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų, nesudarant pareiškėjui galimybės dėl to pasisakyti teismo procese. Dėl to, ar pareiškėjo neįtraukimas į teismo procesą konkrečiu atveju lemia byloje priimtų teismų procesinių sprendimų neteisėtumą (pareiškėjo teisių pažeidimą) bei būtinybę juos keisti ar naikinti, turi būti sprendžiama nagrinėjant bylą atnaujintame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022).

23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-12914-1126/2023 pripažino E. A. neveiksnia konkrečiose turtinių ir neturtinių santykių srityse, nustatė E. A. globą nurodytose srityse, E. A. globėju ir jai priklausančio turto administratoriumi paskyrė R. G. Byloje nėra ginčo dėl to, kad civilinė byla dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo išnagrinėta joje nedalyvaujant pareiškėjui.

24. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje turi teisę paduoti to asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras. Nagrinėjamu atveju į teismą dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo kreipėsi Kauno apygardos prokuratūra. Vadovaujantis CPK 464 straipsnio 1 dalimi, byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. CK 3.135 straipsnyje išaiškinta, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas yra E. A. sūnėnas, t. y. nėra artimasis giminaitis, taip pat pareiškėjas nėra kartu su E. A. gyvenantis šeimos narys. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįsta pripažįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nei asmuo, kuris kreipėsi į teismą, nei teismas neturėjo pareigos į bylą dėl E. A. pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo suinteresuotu asmeniu įtraukti pareiškėją.

25. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl pareiškėjo materialiųjų teisių ir pareigų. Pareiškėjas nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde neįvardino konkrečių savo materialiųjų teisių ir pareigų, dėl kurių buvo nuspręsta Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimu. Pareiškėjas tiek prašyme dėl proceso atnaujinimo, tiek atskirajame skunde reiškia susirūpinimą iš esmės tik E. A. priklausančio turto likimu, tačiau šis turtas priklauso E. A., o ne pareiškėjui, todėl nėra pagrindo spręsti, jog Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. sprendimas, kuriuo, be kita ko, paskirtas E. A. priklausančio turto administratorius, daro kokią nors įtaką pareiškėjo materialiosioms teisėms ar pareigoms.

26. Apibendrinant išdėstytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kadangi pareiškėjo atskirasis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Suinteresuoti asmenys apeliacinės instancijos teismui nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese priteisimo ir įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl suinteresuotų asmenų apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.