Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Masioko ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal laikinai einančio Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžio.

Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu D. Ž. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, D. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 7 punktu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą. D. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemonę trejus metus.

Iš D. Ž. nukentėjusiajai Ž. B. priteista 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria D. Ž., vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, D. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalims, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; į paskirtą bausmę D. Ž. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2003-01-27 iki 2003-02-06, nuo 2005-04-05 iki 2005-05-06 ir nuo 2006-12-14 iki 2007-01-02. Likusi nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Olego Fedosiuko pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad, vairuodamas lengvąjį automobilį „Mitsubishi L300“ (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 172, 75 ir 53 punkto reikalavimus, 2006 m. gruodžio 12 d., 16.25 val., Biržuose, Vytauto g., ties namu Nr. 5, prieš Vytauto–Dagilio gatvių sankryžą esančioje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą ir, artėdamas antrąja eismo juosta prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio ar nesustojo, kad praleistų iš kairės pusės į jo važiavimo krypties eismo juostą nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje įėjusią pėsčiąją Z. P., taip sukėlė grėsmę eismo saugumui, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu mirtinai sužalota Z. P..

Kasaciniu skundu laikinai einantis Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugas Rimkus prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendį ir panaikinti jo dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, D. Ž. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirta bausmė subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, į paskirtą bausmę D. Ž. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2003-01-27 iki 2003-02-06, nuo 2005-04-05 iki 2005-05-06 ir nuo 2006-12-14 iki 2007-01-02. Prokuroras prašo palikti galioti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria D. Ž., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo taikyta bausmių bendrinimo tvarka ir nustatytas bausmės dydis bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, nustatytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas ir taikyta jo įskaitymo tvarka. Kitą nuosprendžio dalį prokuroras prašo palikti nepakeistą.

Prokuroro teigimu, Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendis keistinas dėl padarytų esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, prašymą panaikinti BK 75 straipsnio taikymą D. Ž. patenkino ir pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirtą laisvės atėmimo bausmę paskyrė atlikti pataisos namuose. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą tik pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris buvo paduotas bloginančiais nuteistojo padėtį pagrindais, pažeisdamas BPK 320 straipsnio nuostatas ir patikrindamas bylą didesne apimtimi nei buvo prašoma, nusprendė savo iniciatyva priimti dar ir papildomą sprendimą BPK 347 straipsnyje nurodytais klausimais – dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo. Išspręsdamas neįvykdyto 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, įsiteisėjusio 2009 m. vasario 6 d., bei apeliacine tvarka skundžiamo dar neįsiteisėjusio ir neįvykdyto 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžio paskirtų bausmių subendrinimo klausimą, teismas faktiškai palengvino nuteistojo D. Ž. teisinę padėtį, nes pakeitė nuosprendžiu paskirtos bei jau subendrintos su 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu bausmės dydį. Pridedant mažesnę dalį neatliktos bausmės nei buvo pridėjęs pirmosios instancijos teismas, buvo faktiškai sušvelninta galutinė bausmė, o to daryti, nesant apeliacinio skundo nuteistojo padėtį lengvinančiais pagrindais, teismas negalėjo.

Prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad, nors BPK 347 straipsnio taisyklės taikomos tada, kai yra keli visiškai ar iš dalies neįvykdyti nuosprendžiai, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, apeliacinės instancijos teismas ėmėsi šias taisykles taikyti dėl dar neįsiteisėjusio ir net neperduoto vykdyti Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendžio. Tuo metu, kai Biržų rajono apylinkės teismas priėmė skundžiamą 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendį, Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs (jis įsiteisėjo tik 2009 m. vasario 6 d.), todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai nebendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio taisyklėmis, teisingai subendrino tik su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi apylinkės teismas, bendrindamas bausmes tik pagal BK 64 straipsnį ir tik su 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, įstatymo taikymo pažeidimų, kuriuos privalėtų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, nepadarė. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva ėmęsis bendrinti keliais nuosprendžiais paskirtas ir tarpusavyje nesubendrintas bausmes, pats iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį ir 347 straipsnį, todėl ši apygardos teismo priimto nuosprendžio dalis keistina, panaikinant neteisingą bausmių bendrinimą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų laikymosi ir atlikto bausmių bendrinimo

BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Bylos medžiaga rodo, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė sprendimą ne tik apeliaciniame skunde nurodytais klausimais, bet ir ėmėsi naujo bausmių bendrinimo, kurio apeliaciniu skundu nebuvo prašoma atlikti. Šį teismo procesinį veiksmą nulėmė tai, kad prieš nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įsiteisėjo dar vienas apkaltinamasis nuosprendis D. Ž. – Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis. Priimant skundžiamą Biržų rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 17 d. nuosprendį, šis Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, todėl nebuvo atsižvelgta į šiuo nuosprendžiu atliktą bausmių subendrinimą. Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiui įsiteisėjus, susidarė šalintina situacija, kai abiem šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo bendrinamos su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Siekdamas išvengti dvigubo tos pačios bausmės subendrinimo, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva priėmė sprendimą naujai subendrinti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis, bet neatliktomis bausmėmis.

Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, ėmęsis iniciatyvos išspręsti naujai įsiteisėjusio nuosprendžio paskirtos bausmės subendrinimo problemą ir pašalinti kilusius neaiškumus, tinkamai vadovavosi BPK nuostatomis ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų neperžengė. Neatlikus šio veiksmo, liktų galioti du nuosprendžiai, kuriais buvo subendrinta ta pati Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė, o šios prieštaringos padėties šalinimas, pasinaudojant BPK 347 straipsnio nustatytomis galimybėmis, būtų atidėtas vėlesniam laikui. Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 347 straipsnis skirtas situacijai, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos vėliausią nuosprendį priėmęs teismas nežinojo. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas apie neįvykdytą Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį žinojo, taigi visiškai pagrįstai ėmėsi šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinimo. Todėl kolegija atmeta kasatoriaus argumentą, kad teismas turėjo apsiriboti tik apeliaciniame skunde prašomu sprendimu. Taip būtų ignoruotas dar vieno neįvykdyto apkaltinamojo nuosprendžio D. Ž. įsiteisėjimo faktas ir tai, kad ta pati bausmė buvo subendrinta du kartus.

Kartu kolegija pažymi, kad teismų praktikoje suformuluotos tam tikros nuostatos, kurių turi laikytis teismas, susidūręs su būtinumu subendrinti naujai skiriamą bausmę su vienu ar keliais anksčiau priimtais nuosprendžiais, kuriais taip pat buvo bendrinamos bausmės. Šios nuostatos reikalauja užtikrinti, viena vertus, kad ta pati bausmė nebūtų bendrinama du kartus, kita vertus, kad nebūtų pakeičiama pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007). Taigi nagrinėjamoje situacijoje teismas turėjo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę (laisvės atėmimą ketveriems metams) subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. paskirta subendrinta bausme (laisvės atėmimu ketveriems metams). Tačiau teismas, nustatęs ne tik nuosprendžių, bet ir nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 9 dalyje aprašytą situaciją), pasirinko kitokį bausmių bendrinimo variantą – visos trys skirtingais nuosprendžiais paskirtos, bet neatliktos bausmės buvo naujai subendrintos. Skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė (laisvės atėmimas ketveriems metams), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. paskirta (nesubendrinta) bausme – laisvės atėmimu vieneriems metams ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams devyniems mėnesiams. Po to ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, buvo subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2003 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta trejų metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams.

Kolegija pažymi, kad, nors teismo pasirinktas bausmių subendrinimo variantas labiau atitinka ankstesnę teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-282/2005, 2K-499/2006), nei vėliau suformuotą (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-193/2007), tačiau tai neleidžia daryti išvados, kad teismas ignoravo kurią nors iš ankstesnių įsiteisėjusių nuosprendžių paskirtų ir neatliktų bausmių. Kolegija taip pat neturi pagrindo manyti, kad apeliacinės instancijos teismo taikytas bausmių bendrinimo variantas nepateisinamai palengvino nuteistojo padėtį ir kad, pasirinkus kitokį bausmių bendrinimo būdą, būtų nustatyta griežtesnė galutinė bausmė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybės, kolegija konstatuoja, kad pagrindo naikinti ar keisti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 31 d. nuosprendį nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Laikinai einančio Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pareigas Mindaugo Rimkaus kasacinį skundą atmesti.