- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-17
- Bylos Nr.
- 2S-1020-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10419-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Pareiškėjas
- S. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. D., Č. D., R. B.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama pareiškėjos S. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2643-584/2014 pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio V. Z. veiksmų, suinteresuotieji asmenys R. D., Č. D. ir R. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja S. S. skundė antstolio V. Z. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0137/11/013117 ir prašė panaikinti 2013 m. gegužės 15 d. antstolio patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, pranešti kas įvyko 2012 m. kovo 19 d. skelbtose varžytinėse, informuoti, kiek kainavo ekspertų UAB „Krivita“ turto įkainojimas. Nurodė, kad pareiškėjos areštuotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą Nr. 174, esantį (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 27 d. UAB „Krivita“ įvertino atitinkamai 50 000 Lt ir 10 000 Lt, dėl turto įvertinimo nei ji, nei išieškotojai prieštaravimų nereiškė. Vykdomojoje byloje nepateikta duomenų, kad padidėjo ar sumažėjo įkainoto areštuoto turto vertė, nekilnojamojo turto rinka nėra labai pasikeitusi, turto būsena nepakito, todėl pareiškėja mano, kad pagrindo skirti ekspertizei nėra, o antstolis tokiais savo veiksmais dirbtinai didina vykdymo išlaidas.
Antstolis atsisakė panaikinti patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo, informavo pareiškėją, kad už UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto ekspertizės aktą sumokėta 968 Lt pagal 2012 m. balandžio 30 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą; 2012 m. kovo 19 d. skelbtos varžytinės buvo sustabdytos remiantis Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. A2-1789-254/2012. Nurodė, kad pirmosios pareiškėjai priklausančio turto varžytynės neįvyko. Antstolis suabejojo 2012 m. sausio 31 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu, nes nuo ekspertizės atlikimo praėjo daugiau nei metai, pasikeitė turto vertinimo metodika, VĮ „Registrų centras“ duomenimis sumažėjo areštuoto turto rinkos vertė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl 2013 m. gegužės 15 d. antstolio patvarkymo skirti ekspertizę atmetė.
Teismas nustatė, kad nuo pareiškėjos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas), ir 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas) įvertinimo atitinkamai 10 000 Lt ir 50 000 Lt, atlikto turto vertintojo UAB „Krivita“ 2012 m. sausio 31 d. praėjo 2 metai, per kuriuos pakito turto vertė. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, prieš atliekant ekspertizę vidutinė 2 kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo – 47 642 Lt, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) – 9 003 Lt, nuo 2013-01-01 vidutinė buto rinkos vertė yra 28 100 Lt, o žemės sklypo – 6 570 Lt . Be to, po 2012 m. sausio 31 d. atliktos ekspertizės LR finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 buvo patvirtinta ir nuo 2012 m. gegužės 1 d. įsigaliojo Turto ir verslo vertinimo metodika, pagal kurios nuostatas atliekant turto vertinimą fiksuojamos individualios objekto išorės ir vidaus savybės turinčios įtakos objekto vertei, pagal kurias būtų galima nustatyti vertinamą objektą. Teismas nurodė, kad pasikeitusi turto vertinimo metodika, įvertinant objekto vidaus savybes, taip pat gali turėti įtakos nustatant realizuojamo turto rinkos vertę. Teismas nurodė, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, ją nustato antstolis, areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. Teismas konstatavo, kad antstolis nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų ir ėmėsi įstatyme numatytų procedūrų siekdamas pašalinti abejones dėl turto vertės, todėl pagrįstai priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirajame skunde nurodė tokius motyvus:
1. Teismas pažeidė pareiškėjos teisę į nešališką teismą. Teisėja D. J., 2013 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakiusi priimti pareiškėjos skundą, išreiškė nuomonę dėl bylos aplinkybių, todėl ta pati teisėja negalėjo pakartotinai nagrinėti to paties pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų iš esmės;
2. Teismas, spręsdamas dėl ekspertizės būtinumo, rėmėsi VĮ „Registrų centras“ 2013 m. sausio 1 d. nustatyta ginčo buto ir sklypo vidutinės rinkos vertėmis. 2014 m. sausio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis ginčo buto ir sklypo vidutinė vertė yra atitinkamai 30 000 Lt ir 7 360 Lt . Ginčo buto ir sklypo vertė yra artima prieš du metus nustatytai šių objektų vidutinei vertei. Antstolio nurodytas dvejų metų laikotarpis nuo atliktos turto vertinimo ekspertizės nesudaro pagrindo perkainuoti ginčo turtą. 2014 m. sausio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenys paneigia antstolio argumentus apie neva nukritusią areštuoto turto kainą. Antstolis nori tyčia sumažinti areštuoto turto kainą, dirbtinai didina vykdymo išlaidas, taip apsunkindamas pareiškėjos procesinę padėtį bei pažeisdamas jos teises;
3. Konstatuodamas antstolio veiksmų neteisėtumą, teismas neturi apsiriboti vien formaliu antstolio veiksmų patikrinimu, bet turi išsiaiškinti ir nustatyti visas reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti, ar buvo laikytasi teisės normų, ar nebuvo pažeisti esminiai proceso principai. Teismas turi išsiaiškinti priežastis, dėl kurių neįvyko antstolio skelbtos ginčo turto varžytynės. Aplinkybės, susijusios su pirmosiomis varžytynėmis yra svarbios sprendžiant dėl antstolio patvarkymo skirti ekspertizę teisėtumo.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta.
Bylos nagrinėjimo dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio patvarkymo skirti pakartotinę ekspertizę areštuotam turtui įvertinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismo teisėja, priėmusi nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, šią nutartį panaikinus apeliacinės instancijos teismui ir grąžinus spręsti skundo priėmimo klausimą iš naujo, neturėjo teisės nagrinėti skundo iš esmės. Teismų praktikoje, kuria remiasi pareiškėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2004 ir 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010), konstatuota, kad teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus. Tuo atveju, kai teisėjas pirmosios instancijos teisme priima nutartį bylą nutraukti, jis negali dalyvauti nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka, o jeigu tokia nutartis panaikinama, yra pagrindas abejoti, ar teisėjas galės išlikti visiškai nešališkas, nagrinėdamas bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Jeigu teisėjas dalyvavo priimant nutartį nutraukti civilinę bylą, tai yra pagrindas konstatuoti neleistinumą tam teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 str. 1 d.). 2013 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo teisėja D. J. atsisakė priimti pareiškėjos skundą CPK 137 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, konstatavusi, kad skundą pareiškėjos vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas pareiškėjos skundo priėmimo klausimas. Civilinė byla pagal pareiškėjos skundą nebuvo iškelta, bylos nagrinėjimas nebuvo pradėtas, skundas nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Apeliantė be pagrindo plečiamai aiškina aukščiau nurodytos teismų praktikos nuostatas. Nagrinėjamu atveju CPK 71 straipsnio 1 dalies normos nebuvo pažeistos.
Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 str. 1 d., 682 str. 3 d.). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir, kilus abejonių dėl ekspertizės akto, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008). Nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymą skirti pakartotinę pareiškėjai priklausančio areštuoto turto ekspertizę priėmė siekdamas išsiaiškinti realią ginčo turto kainą, paaiškėjus, kad pagal VĮ „Registrų centras“ viešai skelbiamus duomenis ginčo buto ir žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra sumažėjusi. Ekspertizės metu UAB „Krivita“ ginčo butą įvertino 50 000 Lt, o ginčo sklypą 10 000 Lt . VĮ „Registrų centras“ 2013 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinė ginčo buto vertė buvo nustatyta 28 100 Lt, ginčo sklypo – 6 570 Lt . 2014 m. sausio 1 d. VĮ „Registrų centras“ duomenimis vidutinė ginčo buto vertė yra 30 000 Lt, o ginčo sklypo – 7 360 Lt . Ginčo buto ir sklypo vidutinė vertė per vienerius metus padidėjo. Įvertinus tai, kad pirmosios ginčo turto varžytynės neįvyko, o antrosiose varžytynėse, kurias privalo skelbti antstolis, parduodamo turto kaina turi būti sumažinta nustatant kainą šešiasdešimt procentų nuo įkainojimo (CPK 722 str. 1 d.), laikytina, kad šią dieną pareiškėjos areštuoto turto kaina yra artima vidutinei šio turto rinkos vertei, todėl jokių objektyvių priežasčių skirti pakartotinei ekspertizei ginčo turtui įvertinti nėra. Nurodytų aplinkybių pagrindu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės - 2013 m. gegužės 15 d. antstolio patvarkymas skirti ekspertizę naikintinas.
Kiti atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai nėra susiję su skundžiamu antstolio patvarkymu ir teisingam klausimo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio V. Z. 2013 m. gegužės 15 d. patvarkymą skirti ekspertizę vykdomojoje byloje Nr. 0137/11/01317.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.