Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Dalyvaujant nukentėjusiajai R. K. (pagal priešpriešinį skundą kaltinamoji) , jos atstovei advokatei Dovilei Baniulei,

K. R. B. ( pagal priešpriešinį skundą nukentėjusioji) jos atstovui advokatui Dainiui Tamošiūnui, jos atstovams pagal įstatymą R. B. ir V. B.,

Viešame teismo posėdyje , privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B. , gim. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, (duomenys neskelbtini) 4 klasės mokinės, neteista , gyv, (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, kaltinama pagal LR Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. ir pagal priešpriešinį skundą R. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietė, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose , kaltinama pagal LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, vedęs, neteistas, dirb., (duomenys neskelbtini), suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , kaltinamas pagal LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir -

K. R. B. 2014m. balandžio 23d., apie 19 valandą 30 minučių namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, kilusio konflikto metu dėl chemikalais purškiamų augalų , keturis kartus kumščiu smogė į veidą R. K. , tuo padarydama kraujosruvą su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruvą kairio žando gleivinėje, viršutinio kairio penkto danties nuskėlimą ir dėl to R. K. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai .

R. K. pagal R. B. priešpriešinį skundą privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad ji 2014-04-23. apie 19.40 val., namų esančių (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , kieme, apšaukė R. B. ir jos šeimą- motiną V. B. bei tėvą R. B.- „nieko verta šeimynėle“ , „beviltiška šeima“, girdint ir matant draugui L. R. bei girdint kaimynams, žodžiais ir veiksmais ją įžeidė ir pažemino, t.y. padarė nusikaltimą , numatytą LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje .

Be to, kad R. K. buvo kaltinama tuo , kad ji 2014-04-23, apie 19.50 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) Anykščiuose, kieme, sudavė antausį R. B. motinai V. B., girdint ir matant draugui L. R. bei galimai girdint ir matant kaimynams, šiais veiksmais ją užgauliai pažemino ir įžeidė, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje .

Be to, kad R. K. buvo kaltinama tuo, kad ji 2014-04-23, apie 19.55 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) Anykščiai kieme, apšaukė ją „mažvaike“ girdint ir matant draugui L. R. bei girdint kaimynams , žodžiais ir veiksmais ją įžeidė ir pažemino, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. K. ir D. K. buvo kaltinami tuo, kad jie 2014-04-23, apie 20.10 val., namų, esančių (duomenys neskelbtini) Anykščiuose , kieme, šaukė apie jos tėvą R. B., kad „tavo tėvas žemiau negu žema, kad jį po žemėmis pakasim ir dar jūsų kapą apmyšim“, D. K. demonstruojant vulgarius gestus, girdint ir matant jos draugui L. R. bei galimai girdint ir matant kaimynams, žodžiais ir veiksmais ją įžeidė ir pažemino, t.y. R. K. ir D. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje .

K. R. B. kalta neprisipažino ir paaiškino, jog jos mama ir R. K. yra seserys. Jų šeimos gyvena viename name. R. K. yra jos krikšto mama . Tarp jos tėvų ir K. jau seniai vyksta konfliktai. Tą dieną, apie 19 valandą 25 minutės ji su draugu L. R. atėjo į namus, kad išsivarytų valtį, nes norėjo žvejoti. Tuo metu jos mama pakvietė juos į šiltnamį, nes ten R. K. su chemikalais purškė piktžoles. Šiltnamyje buvo pasėtos mamos daržovės, tai ji priekaištavo R. K. dėl chemikalų purškimo. Sakydama, jog ji nuodija jų šeimą. R. K. visai nereagavo į jos motinos priekaištus. Tuomet ir ji priekaištavo tetai dėl jos tokio elgesio, tačiau ji atvirai demonstravo, jog jų neklausys. Kai jos mama buvo prie R. K. ir ranka jai suėmusi už peties sakė , ką ji daro, tai R. K. stojosi ir trenkė jos motinai antausį. R. K. toliau dirbo šiltnamyje, keikėsi vulgariais žodžiais. Kadangi jos rėkavo, tai atėjo R. K. vyras D. K. ir liepė ramintis, tačiau R. K. pasakiusi, jog baigs ką pradėjo, toliau purškė dirvą chemikalais. Kada ji su L. R. ėjo išsivaryti valties , tai R. K. eidama pro juos , sustojo ir pradėjo L. R. sakyti į kokią beviltišką jis šeimynėlę atėjo . R. K. buvo prie pat jos , labai arti ir šnopuodama vis sakė L. R., kur jis pakliuvo. Ji labai susinervino ir stūmė nuo savęs tetą R. K.. Tuomet ji ją išvadino mažvaike . Jos abi pradėjo vėl rėkauti, bartis ir atbėgo D. K.. Tuomet R. K. jam pasakė, jog ji jai sudavė . Supykęs D. K. puolė ją. L. R. atsistojo tarp jų, o D. K. iš priekio, jį už atlapų laikė pati R. K.. D. K. muistėsi alkūnėmis prieš pat R. K. veidą , kad jį paleistų. Pro langą tai matė jos mama V. B. , kuri telefonu kalbėjo su savo vyru. D. K. buvo įsiutęs, jis grasino jos tėvus po žemėm pakasti ir kapą apmyšti, demonstravo vulgarius veiksmus . Kaltinamoji kategoriškai neigė sudavusi R. K.. teigė, jog ją sužalojo jos vyras, kai ji jį laikė, o jis muistėsi ir norėjo ištrūkti. Kuomet viskas pasibaigė, tai ji matė, kaip R. K. nuėjo pas kaimyną S. ir jiedu ilgai kalbėjosi. Prašė ją išteisinti, nes ji nieko nepadarė. Kadangi R. K. pykstasi su jos tėvais, todėl ją kaltina tyčia taip norėdama atkeršyti jos tėvams.

Kaip nukentėjusioji pagal savo skundą R. B. parodė, jog tą vakarą jos teta R. K., konflikto su ja ir jos motina V. B. metu ją įžeidė , kai šiltnamyje motinai trenkė antausį, taip pat ją įžeidė R. K. žodžiai, kai ji jos šeimą išvadino beviltiška šeimynėle, kai ją išvadino mažvaike , kai R. K. ir D. K. keikė jos tėvus, o D. K. apie jos tėvus pasakė, jog jie žemiau negu žema, grasino juos pakasti , kapą apmyšti, demonstravo vulgarius judesius. Paskutiniame epizode, kad D. K. įžeidinėjo jos šeimą, R. K. linkčiojo galvą ir pašaipiai žiūrėjo, tai ir tokiu būdu ją įžeidė, dėl to kaltina ir R. K.. Visa tai girdėjo ir matė jos draugas L. R.. Tokie R. K. ir D. K. žodžiai ją labai įžeidė, įskaudino, labai dėl to pergyveno, buvo pablogėjusi jos sveikata, nes jų šeima tvarkinga, tėvas dirba ir išlaiko šeimą. Ji nėra mažvaikė, nes jau tuoj sulauks pilnametystės. Prašo nubausti abu K. ir jos ieškinį dėl neturtinės žalos patenkinti.

N. R. K. parodė , jog su sesers V. B. šeima gyvena viename name ir tarpusavyje konfliktuoja. Aštrūs konfliktai prasidėjo prieš tris metus ir dabar tebesitęsia. R. B. turi įsirengęs garaže servisą, remontuoja mašinas ir dėl to jie turi daug nepatogumų. Jos šeima buvo priversta išsikelti ir namų ir šiuo metu gyvena atskirai. Tą dieną, pavakary, ji darže ir šiltnamyje purškė chemikalais nuo piktžolių . Jai dirbant šiltnamyje , į šiltnamį atėjo sesuo V. B. , kuri šaukdama liepė baigti juos nuodyti. Ji neklausė sesers riksmų ir toliau dirbo. Jos ramumas matyt išvedė seserį iš pusiausvyros, nes ji pagriebusi laistytuvą, norėjo jai suduoti, tačiau to nepadarė. Jos toliau abi pykosi, sesuo priėjusi arti jai mosikavo ranka, norėjo ją nustumti. Kada ji stojosi, tai ranka sulaikė sesers ranką, jokio antausio jai nesudavė. Tuomet sesuo rėkdama pakvietė ateiti į šiltnamį savo dukrą ir jos draugą L.. R. B. pradėjo jai pamokslauti ir jos tarpusavyje apsižodžiavo. Tai išgirdęs , atėjo jos vyras D. K., kuris liepė joms nusiraminti. Kai pabaigus darbą, ji išplovė purkštuvą ir ėjo per kiemą, tai kieme buvusiam L. ji pasakė, jog jis į gerą šeimynėlę pakliuvo, jog jis gerai dar pagalvotų ką daro. Tokie jos žodžiai įsiutino R. B. ir ji pribėgusi prie jos keturis kartus smogė jai į veidą , sakydama , jog tai už mamą. Po tokių R. veiksmų, ji pasimetė. Nuo jos R. atitraukė jos draugas. Tada ji R. pasakė, jog dabar tai jai bus. Išgirdęs triukšmą , atėjo jos vyras D. K.. Jis labai susinervino pamatęs kruvinas jos lūpas ir puolė R.. Ji sulaikė vyrą už drabužių, sakydama, jog dabar ji kreipsis į policiją . Po įvyko ji buvo nuėjusi pas kaimynus S. pasitarti , ką jai daryti. Kaltinamoji suduodama jai į veidą, sužalojo lūpas, nuskėlė dantį ,dėl to ji kreipėsi į gydytojus, pas ekspertą. Prašė nuteisti R. B. ir tenkinti jos ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos.

Kaltinamoji pagal priešpriešinį R. B. skundą R. K. parodė, jog ji nepripažįsta nei vieno kaltinimo. Tą pavakarį, konflikto su seserimi V., jos dukra R. metu, ji tik žodžiais konfliktavo, tačiau seseriai nesudavė, o alkūne ją kliudė, kai sesuo buvo prie jos ir kėsinosi jai suduoti , o ji stojosi. Kieme ji sakė R. draugui L. , kad jis pagalvotų į kokią šeimą jis atėjo , tačiau tik toks buvo jos pasakymas. Jokių kitokių žodžių ji nesakė, Robertos mažvaike nevadino. Jos vyras D. K. neįžeidinėjo R. tėvų, tik buvo labai įpykęs , kai pamatė ją su kruvinom lūpom. Prašė ją dėl R. B. pareikštų kaltinimų išteisinti.

Kaltinamasis , pagal priešpriešinį R. B. skundą , D. K. kaltu neprisipažino ir parodė, jog tą vakarą jo žmona R. K. ir jos sesuo V. B. bei jos dukra R. kieme konfliktavo . Iš pradžių barėsi šiltnamyje. Jam pavyko jas nuraminti, tačiau vėliau vėl išgirdo jų balsus. Tuo metu jis buvo už malkinės ir nematė kas vyksta, tik girdėjo triukšmą. Kai atėjęs į kiemą pamatė sužalotą žmoną R., jis labai supyko ir keikėsi . Žmona R. K. jį laikė, kad jis ko blogą nepadarytų. Buvo daug rusiškų keiksmažodžių, tačiau tokių žodžių kuriuos nurodė R. B., ji nevartojo, nei jos nei jos tėvų neįžeidinėjo , negrasino jų pakasti , negrasino apšlapinti jų kapo, jokių gestų nerodė. Jis negirdėjo, kad jo žmona būtų R. B. įžeidinėjusi.

R. B. atstovė pagal įstatymą V. B. paaiškino, jog tą dieną įvyko konfliktas su seserimi R. K., nes ji bendrame šiltnamyje piktžoles naikino su chemikalais. Konflikto metu R. K., jai sudavė antausį. Dėl to ji niekur nesukreipė. Jas nuramino atėjęs D. K.. Apie tai ji pasakė savo dukrai R., kuri buvo su draugu L. . Ji būdama namie ir kalbėdama telefonu su vyru, girdėjo kaip barėsi jos dukra ir R. K.. R. K. išvadino jų šeimą nieko verta, o dukrą mažvaike. D. K. taip pat įžeidinėjo jų šeimą , grasindamas pakasti ir kapą apšlapinti. Ji nematė , kad dukra suduotų R. K. ir to dukra tikrai nepadarė. R. K. sužalojo jos vyras, kai ji vyra laikė, o jis rankomis skėričiojosi. Kaltindama dukrą, sesuo R. K. taip keršija už jų seną nesantaiką.

R. B. atstovas pagal įstatymą R. B. paaiškino, jog tą dieną jis dirbo ir viso konflikto negirdėjo ir nematė. Jam tai papasakojo žmona ir dukra. Jų šeimos nesutaria seniai. Jis garaže remontuoja mašinas ir tai K. labai nepatinka, visaip jam kenkia, šmeižia juos pašaliniams. Po šio įvykio jo dukra R. pasikeitė, bijo tamsos, viena nebūna namie.

L. P. S. parodė , jog tiek B., tiek K. yra kaimynai, santykiai su jais normalūs. Dienos nepamena, buvo pavasaris, kai jis, būdamas savo kieme išgirdo isterišką riksmą pas kaimynus ir pažiūrėjo kas ten vyksta. Matė, kaip R. B. šaukdama ir klykdama šokinėjo prieš R. K. ir mojuoja rankomis į kairę , į dešinę, šaukia, jog atkeršys už mamą. R. sulaikė jos draugas L. apkabindamas ir sakydamas ką ji daro. Po kiek laiko į jo kiemą atėjo R. K.. Jis matė , kad jos lūpos sužalotos. Ji buvo susijaudinusi, išbalusi dėl tokio sesers dukters elgesio. Jis patarė R. K. vykti į policiją.

Liudytoja A. S. parodė, jog santykiai su kainynais normalūs. Tą pavakarį būdama savo kieme, ji girdėjo klaikų kaimynės R. riksmą . Ji atpažino R. balsą, nes ji ne pirmą kartą šaukė. Pro medžius ji nematė kas vyksta kaimynų kieme, matė tik šešėlius. Kita kaimynė taip pat atkreipė dėmesį į riksmus. Po kiek laiko į jų kiemą atėjo kaimynė R. K.. Jos lūpos buvo sumuštos .R. K. kalbėjo su jos vyru, sakė, jog ją sumušė R.. Ji suprato, jog pas kaimynus įvyko konfliktas , tačiau ji nematė kaip R. K. buvo sužalota. Po šio įvykio ji matė R.. Ji toliau važinėjo su draugais, buvo linksma, nematė, jog ji būtų pasikeitusi.

Liudytoja L. L. parodė, jog ji būdama savo kieme išgirdo R. šaukiant isterišku balsu, matė, jog ji puolė R. K. , tačiau ją ten buvęs jaunuolis atitraukė . Smūgių ji nematė, nematė kas sužalojo R. K.. Buvo daug triukšmo.

Liudytojas L. R. parodė , jos jis yra R. B. draugas . Tą vakarą jis buvo jos namuose. Girdėjo kaip susipyko R. mama ir R. K.. Iš pradžių jos barėsi šiltnamyje, nes R. K. chemikalais purškė žoles. Jas ramino R. K. vyras. Po to, kai jis buvo kieme, R. K. praeidama jam pasakė: „ į kokią šeimą vaikeli tu atėjai , ar tu nori taip gyventi“. Tai išgirdusi R. labai susinervavo, pradėjo verkti, O R. K. toliau kalbėjo , jog jis gerai pažiūrėtų. R. buvo susierzinusi ir jos abi susistumdė, prasidėjo kivirčas. Jis puolė jas skirti ir atsistojo tarp jų. Tuo metu atbėgo įsiutęs D. K. ir puolė R.. Jis tąsė R. ir jį. D. K. ramino žmona R.. Ji suėmusi jį už atlapų traukė tolyn. D. K. šauklė jį paleisti, mosikavosi rankomis, bandė numušti R. K. rankas, sakydamas, jog ji pamatys, ką jis padarys tai mažvaikei. Jis keikėsi visokiais necenzūriniais žodžiais. Kai pasirodė R. mama, tai D. K. toliau įžeidinėjo R. tėvus, sakydamas , kad juos pakas, apmyš jų kapą, rodė apšlapinimo gestą. Po šio įvykio R. tapo dirglesnė, bijo namie likti viena , greitai susierzina.

Liudytoja D. K. parodė , jog V. B. yra jos draugė. Ji įvykio nematė, tik atvažiavusi pas draugę, matė, jog jos dukra R. liūdna. Tuomet iš jos motinos sužino apie įvykius su R. K..

L. V. B. parodė, jog ji yra R. B. močiutė. Ji nematė, kas įvyko tą vakarą jų kieme. Žino, jog seserys seniai nesutaria, ištisai konfliktuoja , jog R. K. jiems kenkia, grasina, juos įžeidinėja, mėgsta provokuoti. Apie įvykį jai papasakojo R. motina. Po to įvykio R. pasikeitė, nukentėjo jos mokslai, visada verkšlena, bijo dėl savo tėvų.

L. V. P. parodė ji yra L. R. mama. L. draugauja su R. B. , todėl ji pažįsta R. tėvus. Ji nematė to įvykio. Apie jį jai papasakojo sūnus L. . Ji liudija, jog po įvykio R. pasikeitė, tapo liūdna, sunku ją pralinksminti , bijo viena likti namuose.

Iš byloje esančios medžiagos , gautos iš policijos komisariato, matyti, jog R. K. 2014-04-24 pareiškimu kreipėsi į policiją, jog ją sužalojo sesers dukra R. B... Atlikus tyrimą , 2014-05-06 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. K. pareiškimą. R. K. buvo nurodyta, jog dėl sužalojimo ji gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. (b.l.67- 83)

Iš byloje esančios 2014-04-24 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog tą dieną R. K. kreipėsi specialistą. Ją apžiūrint buvo nustatyta kraujosruva su muštine žaizdele viršutinės lūpos gleivinėje, kraujosruva kairio žando gleivinėje, viršutinio kairio penkto danties nuskėlimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais , mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 9)

D. R. K. skundo privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamosios R. B. kaltė, jog ji 2014m. balandžio 23d., apie 19 valandą 30 minučių , namų kieme, konflikto metu smurtavo prieš savo tetą R. K. ir jai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, visiškai įrodyta. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį. K. R. B. neprisipažino smurtavusis prieš savo tetą ir krikštamotę , tačiau teismas tokius jos parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos būdą ir jais netiki, nes jos parodymai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiosios R. K. parodymams, liudytojų P. S., A. S., L. L. parodymams, specialisto išvadai, bei kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams. Byloje nustatyta, jog tarp nukentėjusiosios R. K. šeimos ir jos sesers V. B. šeimos jau iki įvykio buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. Tą dieną- balandžio 23d., konfliktas tarp seserų –R. K. ir V. B. kilo dėl chemikalais purškiamų augalų šiltnamyje. Į šį konfliktą įsitraukė ir kaltinamoji R. B., kuri įniršo metu kelis kartus smogė nukentėjusiajai R. K. į veiką. Iš byloje esančios medžiagos, gautos iš policijos komisariato, matyti, jog nukentėjusioji R. K. sekančią dieną, t.y. balandžio 24d. su pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą. Pareiškime ji nurodė, jog balandžio 23d., apie 19 valandą 30 minučių prieš ją smurtavo sesers dukra R. B. , suduodama kumščiu jai keturis smūgius į veidą. Tą pačią dieną R. K. atvyko pas specialistą, kuris , ją apžiūrėjęs, konstatavo sužalojimus. Specialistui R. K. nurodė tas pačias jos sužalojimo aplinkybes, t.y. jog ją sužalojo sesers dukra. R. K. pareiškimas buvo priimtas ir pareigūnas atliko tyrimą. Jo metu buvo apklausta nukentėjusioji R. K., kuri davė aiškius ir nuoseklius parodymus, kaip ją R. B. sužalojo . Pareigūnas nustatė, jog R. B. galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje , kad tokias bylas nagrinėja teismai privataus kaltinimo tvarka, 2014-05- 06 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir apie tai informavo R. K.. Priimtas nutarimas yra įsiteisėjęs. (b. l. 68-83 ) Tuomet nukentėjusioji R. K. teismui 2014m. birželio 19d., pateikė skundą privataus kaltinimo tvarka ir prašė kaltinamąja dėl jos sužalojimo patraukti R. B.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. davė aiškius ir nuoseklius parodymus apie tą dieną tarp jos ir sesers kilusį konfliktą, kaip į konfliktą įsitraukė R. B. ir ,būdama įniršusi ir šaukdama jai kelis kartus sudavė į veidą. Nežiūrint tai, jog tarp seserų yra seniai susiklostę priešiški santykiai, teismas nukentėjusiosios R. K. parodymus vertina kaip teisingus, nuoseklius ir jais remiasi priimdamas nuosprendį. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiosios parodymais būtų galima abejoti. Nukentėjusiosios R. K. parodymus teisme patvirtino liudytojai P. S., A. S. ir L. L.. Šie liudytojai patvirtino, jog tuo laiku kaimynų kieme jie išgirdo R. B. klyksmą, isterišką spiegimą ir pažiūrėjęs į jų kiemą matė, kaip R. B. rėkdama stovi prieš savo krikšto motiną R. K. ir rankomis mojuoja į kairę, į dešinę ir tokiu būdu P. S. suprato, jog ji smūgiuoja R. K.. Tuo metu prie R. B. prišokęs jaunuolis ją nuo R. K. atitraukė, sakydamas ką ji daro. Liudytoja A. S. taip pat patvirtino, jog girdėjo R. B. žviegimą , o po to į jų kiemą atėjo R. K. . Jos lūpos buvo sumuštos, kruvinos, ji nurodė, jog sumušė R. ir klausė ką jai daryti. Liudytoja L. L. taip pat girdėjo R. B. isterišką rėkimą, matė kaip ji puolė prie R. K., matė kaip R. nuo R. K. atitraukė ten buvęs jaunuolis. Šie asmenys teisme patvirtino, jog su K., B. šeimomis santykiai normalūs, jokių pykčių nėra. Esant tokioms aplinkybėms, teismas visiškai remiasi šių asmenų parodymais. R. B. atstovas teisme teigė, jog P. S. parodymais tikėti negalima, nes P. S. yra įkūręs autoservisą ir į jį kvietė dirbti R. B. tėvą R. B., tačiau jis atsisakė, nes savo namų kieme esančiame garaže pats remontuoja automobilius, todėl P. S. gali būti suinteresuotas duoti neteisingus parodymus. Tokie advokato argumentai niekuo nepagrįsti ir nepriimtini, nes pats P. S. nurodė, jog jo santykiai su R. B. yra normalūs. R. B. to nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, jog P. S. būtų sus juo susipykęs ir ,kad , duodamas parodymus teisme apkalbėtų jo dukrą. Teismas , priimdamas nuosprendį dėl R. K. skundo, nesiremia liudytojo kaltinamosios draugo L. R. parodymais , kaltinamosios R. B. tėvų- V. B. , R. B. paaiškinimais. Šie asmenys yra artimi kaltinamajai, jų santykiai su R. K. seniai priešiški, todėl , duodami parodymus teisme , jie gali būti suinteresuoti bylos baigtimi ir duoti tik kaltinamajai palankius parodymus. Kiti teisme apklausti liudytojai D. K. – V. B. draugė , V. B. - R. B. močiutė , V. P.- L. R. motina , parodė, jog jie įvykio nematė, jie visi tik vienodai vertino R. B. būklę po įvykio, todėl priimant teismo nuosprendį šių asmenų parodymais teismas nesiremia. Visiškai niekuo nepagrįstas R. B. , jos motinos V. B. argumentas, jog R. K. galėjo sužaloti jos vyras D. K., kuomet R. K. jį laikė, o jis alkūnėmis muistėsi. Tokie šių asmenų pamąstymai niekuo nepagrįsti. D. K. tokias aplinkybes kategoriškai paneigė, nurodydamas, jog jis , atėjęs į kiemą, ir pamatęs žmonos kruvinas lūpas, dėl to labai susinervino. Pripažino, jog ji žmona laikė, tačiau jis žmonos nesužalojo, nes ji jau buvo sužalota. Taigi, visų aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina privataus kaltintojo R. K. kaltinimą dėl jai R. B. padarytų sužalojimų. Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teismo funkcija privataus kaltinimo bylose pirmiausia siekti konfliktuojančius asmenis sutaikyti. Teismas taikinamojo posėdžio metu ir teisiamojo posėdžio metu skatino abi šias moteris susitaikyti, tačiau nei R. B., nei R. K. nebuvo linkusios susitaikyti ir nesusitaikė. R. B. pateikė priešpriešinį skundą . Todėl byloje nustačius, jog R. B. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, jai turi būti paskirta bausmė.

R. B. nusikalto pirmą kartą, padarė nusikalstamą veiką , kuri įstatymo leidėjų yra priskirta prie nesunkių, mokosi, nusikalto būdama nepilnametė, jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta , charakterizuojama gerai, turi sveikatos problemų. Įvertinus visas aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, teismas mano, jos jai tinkamiausia bausmė būtų laisvės apribojimas, todėl ši bausmė jai ir skirtina. (LR BK 48str.)

D. R. B. skundo privataus kaltinimo tvarka dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs visus pateiktus įrodymus pagal R. B. priešpriešinį skundą, kuriuo ji kaltino R. K., jog ji tą vakarą ją įžeidė , t. y., kieme, apšaukė ją ir jos šeimą- motiną V. B. bei tėvą R. B.- „nieko verta šeimynėle“ , „beviltiška šeima“, girdint ir matant mano draugui L. R. bei girdint kaimynams, žodžiais ir veiksmais ją įžeidė ir pažemino; kad R. K. kieme, sudavė antausį jos motinai V. B., girdint ir matant jos draugui L. R. bei galimai girdint ir matant kaimynams, šiais veiksmais ją užgauliai pažemino ir įžeidė; kad R. K. kieme, apšaukė ją „mažvaike“ girdint ir matant jo draugui L. R. bei girdint kaimynams , žodžiais ir veiksmais ją įžeidė ir pažemino; kad R. K. ir D. K. kieme, šaukė apie jos tėvą R. B., kad „tavo tėvas žemiau negu žema, kad jį po žemėmis pakasim ir dar jūsų kapą apmyšim“, D. K. demonstruojant vulgarius gestus, girdint ir matant jos draugui L. R. bei galimai girdint ir matant kaimynams, žodžiais ir veiksmais ją įžeidė ir pažemino, t.y. R. K. ir D. K. padarė nusikaltimą, numatytą LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje , daro išvadą , jog nesurinkta objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, jog R. K. ir D. K. būtų padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 straipsnio 1 dalyje , todėl turi būti išteisinti.

Įžeidimas, numatytas baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje yra viešas užgaulus kito žmogaus pažeminimas, padarytas veiksmu, žodžiu ar raštu. Įžeidimas žodžiu yra neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas . Įžeidimo žodžiu atveju neigiamai , nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiamą apie žmogaus asmenybė, jo savybes. Įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Ar žodžiai yra ištariami norint asmenį pažeminti, įskaudinti, sprendžiama atsižvelgiant į tai, kokie žodžiai ir kokioje situacijoje buvo ištarti. Įžeidimas yra viešas , kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje.

Byloje nustatyta, jog R. B. priešpriešinį skundą baudžiamojoje byloje pagal nukentėjusiosios R. K. skundą dėl jos sužalojimo , pateikė taikinamojo posėdžio metu . Tokį kaltinamosios R. B. priešpriešinį skundą teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją dėl nukentėjusios R. K. skundo, kuriuo ji kaltino R. B. ją sužalojus. R. B. teismui parodė, jog konflikto metu, kieme , kai R. K. ją įžeidė, be jų dar buvo jos draugas L. R., mama V. B. . Kitų pašalinių asmenų nebuvo, tačiau įžeidimus galimai galėjo girdėti kaimynai. Byloje nėra jokių įrodymų , patvirtinančių R. B. parodymus apie tai, kad R. K. ir D. K. įžeidė ją, jos šeimą. R. K. kategoriškai neigė kaltinimus dėl įžeidimo. Ji pripažino, jog konfliktas įvyko su seserimi šiltnamyje, jog sesuo norėjo jai su laistytuvu suduoti, tačiau to nepadarė. Neigia, jog ji šiltnamyje sudavė seseriai antausį. Byloje nėra nei vieno pašalinio liudytojo, kuris būtų patvirtinęs, jog R. K. savo seseriai sudavė antausį. T. V. B. nurodė, jog sesuo jai sudavė, tačiau ji dėl to niekur nesikreipė . Tikėti vien tik V. B. parodymais, teismas neturi pagrindo, nes kaip byloje nustatyta seserys jau keleri metai yra priešiškuose santykiuose. R. K. neigia sakiusi apie šeimą, jog ji beviltiška, nieko verta. Pripažino, jog ji L. R. pasakė į kokią gerą šeimynėlę jis atėjo. Dėl tokių žodžių R. K. nėra kaltinama. R. K. neigia vadinusi krikšto dukrą mažvaike. Ji parodė, jog po jai suduotų smūgių ji R. B. pasakė, „jog dabar vaikeli pažiūrėsi kas tau bus“ . Teisme buvo apklausti R. B. liudytojai , tai R. B. draugas L. R., V. B. draugė D. K., močiutė V. B. bei L. R. motina V. P.. Šie asmenys, kaip nurodyta priešpriešiniame skunde turėjo patvirtinti kaltinimus dėl įžeidimo . Visi šie asmenys, išskyrus L. R. tą vakarą konflikte nedalyvavo ir nieko nematė ir negirdėjo, tik vėliau iš V. B., L. R. sužinojo apie įvykusį konfliktą. Jie liudytojai daugiausiai vienodai aiškino apie pasikeitusią R. B. būseną, jog ji po to įvykio buvo nuliūdusi, nelinksma, tačiau kaltinime įžeidimo aplinkybių nepatvirtino. Liudytojas L. R. tvirtino, jog jis girdėjo R. K., D. K. išsakytus įžeidžiančius žodžius R. B. šeimos atžvilgiu, matė D. K. gestus. Teismas dėl šio liudytojo parodymų jau pasisakė aukščiau vertindamas jo parodymus dėl R. K. sužalojimo, todėl dėl tų pačių motyvų, jog jis būdamas artimu R. B. draugu gali būti suinteresuotas bylos baigtimi ir duoti parodymus palankius tik R. B. jo parodymais nesiremia priimdamas nuosprendį pagal R. B. priešpriešinį skundą. R. B. kaltindama R. K. įžeidimu nurodė, jog jis padarytas galimai girdint ir kaimynams, tačiau byloje nebuvo nei vieno kaimyno , kuris patvirtintų įžeidimo aplinkybes. Apklausti liudytojai pagal R. K. skundą- P. S., A. S. ir L. L. patvirtino, jog jie girdėjo tik isterišką R. B. rėkimą, o R. K. ar D. K. balsų ar jų pasakytų įžeidžiančių žodžių negirdėjo. D. K. taip pat kategoriškai paneigė įžeidinėjęs R. B. šeimą, grasinęs juos pakasti, kapą apšlapinti. Pripažino, jog pamatęs žmoną kruviną keikėsi rusiškai keiksmažodžiais, tačiau dėl šių žodžių jis nėra kaltinamas. Apkaltinamasis teismo nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Teismas, priimdamas nuosprendį, negali vien remtis R. B. , jos liudytojų parodymais . Be to, byloje nustatyta, jog tarp jos , jos šeimos ir R. K. šeimos santykiai yra labai blogi , todėl R. B., būdama R. K. kaltinama dėl suduotų smūgių, kaltindama R. K. ir D. K. nusikalstamos veikos padarymu, gali būti neobjektyvi ir duoti sau palankius parodymus. Pagal LR baudžiamojo proceso kodekso nuostatas privatus kaltintojas , dalyvaudamas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant. Teismas negali imtis prokuroro ar privataus kaltintojo vaidmens ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, patvirtinančius kaltinamojo kaltęs, nes tokiu atveju teismas neliks nešališkas ir objektyvus. Privatus kaltintojas R. B. ir jos atstovas neturėjo prašymų kuo nors papildyti įrodymų tyrimą. Esant tokioms aplinkybėms, nesant kitų patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamieji R. K. ir D. K. įžeidė R. B. , kyla abejonės dėl kaltinamųjų kaltumo, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai .Nuostata, jog visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamųjų naudai, yra pamatinė taikant asmens nekaltumo prezumpcijos principą, kai reikia vertinti prieštaringus ir neabejotinus bylos duomenis. Todėl R. K. ir D. K. išteisintini , nes jie padarė nusikalstamos veikos, numatytos LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje. ( LR BPK 303 str. 5 dalis 1 p.)

R. K. pateikė civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Prašė priteisti 535 litus turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ieškinį palaikė visiškai . Nurodė, jog turtinę žalą sudaro išlaidos už ekspertizę, kelionės išlaidos ir nuskelto danties gydymas. Šias išlaidas pagrindė rašytiniais įrodymais. Šios sumos kaltinamoji R. B. neginčijo. Įvertinus rašytinius įrodymus dėl turtinės žalos priteisimo, ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai . Prašydama priteisti 5000 litų neturtinės žalos, nukentėjusioji R. K. nurodė jog dėl R. B. smurto ji patyrė fizinį skausmą, buvo priversta kreiptis į medikus . Turėjo daug nepatogumų, patyrė dvasinį sukrėtimą ir pažeminimą, jog buvo sužalota savo krikšto dukters . Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma . Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama , kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus , fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nukentėjusioji R. K. konflikto metu buvo sužalota , dėl sužalojimų kreipėsi į medikus , kentė skausmus, patyrė kitus nepatogumus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, mokosi, gyvena su tėvais, savo pajamų neturi. Šiuo metu nukentėjusioji R. K. yra sveika, jokių pasekmių dėl patirto sužalojimo nėra. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiosios R. K. prašymą dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir priteisia jai iš kaltinamosios R. B. 1000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas . Teismas neturtinę žalą priteisia iš kaltinamosios R. B. , nes šiuo metu ji jau pilnametė.

R. B. civilinis ieškinys pagal priešpriešinį skundą paliktinas nenagrinėtu.

Nukentėjusiajai R. K. buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant jai 50 procentų bylinėjimosi išlaidų. Teismui buvo pateikta pažyma, jog suteikus nukentėjusiajai R. K. teisinę pagalbą, jos išlaidos sudaro 317,41Lt .LR baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio nuostatos numato, jog teismas, pripažinęs asmenį kaltu ir turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas . Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, iš kaltinamosios R. B. išieškotinos nurodytos išlaidos į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta pagal LR baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis LR baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 3 punktu įpareigoti R. B. per šį laiką tęsti mokslą.

R. K. pagal LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes ji nepadarė šios veikos.

D. K. pagal LR baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes jis nepadarė šios veikos.

R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies. P. R. K. iš R. B. 535 litus turtinės žalos ir 1000 litų neturtinės žalos. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

R. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išieškoti iš R. B. į valstybės biudžetą 317,41 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. (sąskaita (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, bankas AB „Swedbank“ , įmokos kodas 5630)

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.