Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Mano Būstas Vilnius atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6151-341/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) Mano Būstas Vilnius ieškinį atsakovams G. K. ir T. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovei. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas ieškovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje konstatuota, jog tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą, kadangi tinkamas ieškinio dalyko bei pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, todėl aiškus ieškinio dalyko suformulavimas bei faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida. Teismas, priimdamas ieškinį ir rengdamas bylą teisminiam nagrinėjimui, privalo imtis priemonių, kad bylos nagrinėjimo ribos būtų aiškios, ieškinio dalykas apibrėžtas suprantamai ir nedviprasmiškai, išvengiant tokių reikalavimų, kurių tenkinimas objektyviai negali sukurti teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

11. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad teismas turi suteikti galimybę šalims pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pašalinti kilusias abejones ir galimas kliūtis sklandžiai nagrinėti ieškinį, nes būtent tokia yra pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos paskirtis (CPK 226 straipsnis) ir, kol ši galimybė neišnaudota, neatsisakyti priimto pradinio ieškinio. Tai taip pat atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principų nuostatas (CPK 7, 8 straipsniai). Kliūčių nagrinėti ieškinį šalinimo klausimai gali būti sprendžiami įgyvendinant trūkumų šalinimo instituto nuostatas (CPK 115 straipsnio 4 dalis) arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), priklausomai nuo kliūčių nagrinėti ieškinį pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-412-313/2017, 22 punktas).

12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).

13. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą – nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Įgyvendinęs nurodytas priemones visapusiškai įsitikinti ar egzistuoja kliūtys nagrinėti ieškinį, ir jas pašalinti, teismas galėtų spręsti, ar nagrinėti ieškinį, ar palikti jį nenagrinėtą. Po ieškovo pateiktų teismui paaiškinimų teismas gali pakeisti savo nuomonę dėl trūkumų ar jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006).

14. Skundžiama nutartimi teismas konstatavęs, kad ieškovė nepašalino visų trūkumų iš esmės nurodė, kad patikslinto ieškinio turinio nėra aiškus prašomos priteisti skolos dydis ir pagrindai iš atsakovų, kaip fizinių asmenų, nes nėra teisiškai suprantamas ir aiškus faktinis ieškinio pagrindas atsakovų atžvilgiu patikslinto ieškinio reikalavimo apimtimi, t. y. kokiais sutartiniais santykiais ieškovė susieta su atsakovais per ieškovės su UAB „Grand House LT“ (statytoju) sudarytą administravimo sutartį ir atitinkamais įkainiais, skaičiuojamais atsakovams; nėra suprantama, kodėl šiuo konkrečiu atveju aukščiau nurodytos administravimo sutarties pagrindu atitinkamos skolos sumos nėra ieškomos iš UAB „Grand House LT“ (statytojo) ir pan.

15. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Ieškinyje ieškovė aiškiai suformulavo, kad iš atsakovų lygiomis dalimis prašo priteisti 931,35 Eur skolos, t. y. iš G. K. 465,67 Eur; iš T. K. 465,68 Eur; 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, reikalavimus grįsdama tuo, kad atsakovai, kaip butų savininkai, neatsiskaitė už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Minėta skola paskaičiuota už konkretų laikotarpį, t. y. nuo 2021 metų rugpjūčio 1 d. iki 2023 metų vasario 28 d. Be to, ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, jog buto ar patalpos savininko pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3 dalis, 4 dalis ir 4.84 straipsnio 9 dalis), ne iš sutarties ar pan. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Taip pat ieškovė pateikė administravimo sutartį su specialiąją ir bendrąją dalimi, kurios (bendrosios dalies) 3.1.4. punktas nurodo, jog administratorius visus mokesčius už sutarties pagrindu suteiktas paslaugas skirsto butų ir kitų patalpų, savininkams. Už statytojo dar neparduotus butus ir/ar patalpas bei už paslaugas, kurias atskiru rašytiniu statytojo prašymu ir jo sąskaitas teikia administratorius, mokesčiai yra skaičiuojami statytojui, kaip savininkui minėtoje sutartyje nustatyta tvarka.

16. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra aišku, kodėl administravimo sutarties pagrindu atitinkamos skolos sumos nėra ieškomos iš UAB „Grand House LT“ (statytojo), tačiau kaip matyti, ieškovė ieškinyje aiškiai nurodė, kodėl skola išieškoma iš butų savininkų (atsakovų). Taigi, ieškinio pagrindas ir dalykas yra aiškūs. Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo teismas sprendžia ne ieškinio priėmimo stadijoje, bet nagrinėjant bylą iš esmės. Be to, esami neesminiai ieškinio netikslumai gali būti pašalinti parengiamojo posėdžio metu. Nepagrįsta laikytina ir teismo išvada, kad ieškinys negali būti priimtas ieškovei nenurodžius teisinio pagrindo, nes tokia prievolė ieškovei teisiniu reguliavimu nėra nustatyta.

Dėl bylos procesinės baigties

17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

18. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

apeliantės UAB Mano Būstas Vilnius atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės UAB Mano Būstas Vilnius ieškinio pareikšto atsakovams G. K. ir T. K. priėmimo klausimas grąžintinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.