Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui R. T. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. S., L. G..

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo priteisti 6685,35 Eur žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2015-12-29 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, įvyko vandentiekio avarija, ko pasėkoje buvo aplieti apačioje esantys butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui L. G., ir adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui A. S.. Butai, kurie buvo aplieti, buvo apdrausti ieškovo.

Po minėto įvykio aplieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas L. G. ieškovui pateikė pranešimą apie turto draudimo žalą, 2015-12-31 buvo apžiūrėtas turtas ir surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų, sienų ir grindų apgadinimai. Ieškovo partneriai UAB „Smart claims“ atliko aplieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta, kad bendra žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma 326,50 Eur. Įvertinęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą ieškovas nusprendė aplieto buto savininkui išmokėti 326,50 Eur draudimo išmoką.

Buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkė A. S. ieškovui pateikė pranešimą apie turto draudimo žalą, 2016-01-06 buvo apžiūrėtas turtas ir surašytas sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktas. Apžiūros metu buvo nustatyti aplieto buto lubų, sienų, grindų ir elektros instaliacijos apgadinimai. Ieškovo partneriai UAB „Smart claims“ atliko aplieto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų skaičiavimus ir pateikė sąmatą, kurioje nurodyta žalą patyrusio buto remonto išlaidų suma 4164,41 Eur. Be to, atlikus papildomą apžiūrą buvo nustatyti bute esančios elektros instaliacijos pažeidimai bei būtinybė ją keisti. Elektros instaliacijos defektų pašalinimui buvo sudaryta papildoma sąmata, kurioje nurodyta papildoma remonto išlaidų suma 840,21 Eur. Kadangi butas itin gausiai buvo aplietas karštu vandeniu, buvo būtina išsinuomoti drėgmės surinktuvą tam, kad pašalinti drėgmę iš buto, todėl buvo patirtos papildomos 211,23 Eur išlaidos. Buto defektų šalinimo laikotarpiu aplieto buto savininkei teko nuomotis kitą butą, todėl buvo patirtos papildomos 1200,00 Eur dydžio išlaidos. Įvertinęs buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto sąmatas bei patirtas papildomas išlaidas ieškovas nusprendė aplieto buto savininkei išmokėti 6358,85 Eur draudimo išmoką.

Ieškovas paaiškino, kad avarija, dėl kurios buvo padaryti nuostoliai žemiau esantiems butams įvyko bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiame nuosavybės teise atsakovui, tai yra šiame bute trūko karšto vandens ventilis. Taigi atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdant ir naudojant savo turtą bei juo disponuojant. Nustačius, kad žemiau esančių butų apgadinimo priežastis buvo iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), tekantis vanduo, konstatuotinas atsakovo neteisėtų veiksmų, tai yra tinkamo savo turto naudojimo neužtikrinimo, bei žemiau esančių butų padarytos žalos priežastinis ryšys. Žalos dydį pagrindžia byloje pateikti rašytiniai įrodymai – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), buvo padaryta 326,50 Eur dydžio žala, o butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 6358,85 Eur dydžio žala, iš viso atsakovo padarytos žalos suma yra 6685,35 Eur.

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą ieškovui nedalyvaujant ir tenkinti ieškinį visiškai ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad draudimo išmoka buvo išmokėta dėl nelaimingo atsitikimo – avarijos vandentiekio sistemoje. Atsakovo kaltė yra preziumuojama, tačiau nepreziumuojama kaltės forma tai yra tyčia ar neatsargumas. Ieškovas ieškinio negrindžia atsakovo tyčiniais veiksmais.

Atsakovas pažymėjo, kad nėra aišku, dėl kurios inžinerinės sistemos dalies įvyko vandentiekio avarija. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad įvyko ne bendrų, o atskirų inžinerinių tinklų avarija. Sprendžiant dėl inžinerinių tinklų bendrumo ar atskirumo turi būti vadovaujamasi inžinerinių tinklų techninėmis charakteristikomis, kurios patvirtinamos bendrosios inžinerinės įrangos ir bendrojo naudojimo patalpų aprašu (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-11-02 įsakymas Nr. D1-895 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašo pavyzdinės formos patvirtinimo“). Atsakovas negali būti vienas atsakingas už žalą, kilusią dėl bendros nuosavybės objektų.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. S. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. A. S. pateikė prašymą nagrinėti bylą teismo posėdyje jai nedalyvaujant, nurodė, kad remonto darbus atliko ji pati savo jėgomis, nieko nesamdė, todėl jokių sąskaitų ar sutarčių pateikti negali, šiai dienai remontas taip pat nėra baigtas dėl lėšų trūkumo.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. G. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui A. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui L. G. nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini).

Pagal 2015-04-20 gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas apdraudė trečiajam asmeniui A. S. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pagal 2015-03-13 gyventojų turto draudimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas apdraudė trečiajam asmeniui L. G. priklausantį turtą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Tretieji asmenys A. S. ir L. G. kreipėsi į ieškovą pranešimais apie turto draudimo įvykį, kuriuose nurodė, jog 2015-12-29 įvyko vandentiekio avarija 38 bute, todėl buvo aplieti jų butai. Pagal UAB „Mano būstas“ 2016-04-04 raštą, 2015-12-29 (duomenys neskelbtini), trūko karšto vandens ventilis, dėl ko galimai galėjo būti aplietas 34 butas.

Ieškovas 2015-12-31 surašė sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo aktą, kuriame konstatuota, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), aplietos koridoriaus lubos, sienos ir laminato grindys. Pagal UAB „S. C.“ nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą, trečiojo asmens L. G. turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis 326,50 Eur. Ieškovas 2016-01-12 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė trečiajam asmeniui L. G. 326,50 Eur draudimo išmoką.

Pagal UAB „S. C.“ nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą, trečiojo asmens A. S. turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis 4164,41 Eur.

Tarp trečiojo asmens A. S. ir A. S. 2015-12-31 sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiajam asmeniui A. S. išnuomota gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), už 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Trečiasis asmuo A. S. 2016-01-21 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 400 Eur, 2016-02-25 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 400 Eur, 2016-06-20 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 400 Eur.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6685,35 Eur žalai atlyginti. Nurodo, kad 2015-12-29 bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausančiame atsakovui, įvyko vandentiekio avarija, ko pasėkoje buvo aplieti apačioje esantys butai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui L. G., ir adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis trečiajam asmeniui A. S.. Kadangi butai buvo apdrausti, ieškovas išmokėjo tretiesiems asmenims draudimo išmokas. Atsakovas nurodo, kad sutinka, jog žala kilo dėl jo bute trūkusio karšto vandens ventilio, tačiau nesutinka dėl ieškovo prašomos priteisti žalos dydžio.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai).

Atsakovas prašė taikyti iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomą sutrumpintą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai reglamentuojami CK 6.1015 straipsnyje. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Pagal CK 1.125 straipsnio 7 dalį, sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato CK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad dėl to, jog subrogacija yra įstatymo pagrindu įvykstantis asmenų pasikeitimas sutartinėje ar deliktinėje žalos atlyginimo prievolėje, tai yra subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, tik pasikeičia šios prievolės šalis, ieškinio senaties terminui ir jo skaičiavimo tvarkai taikoma CK 1.128 straipsnyje įtvirtinta taisyklė – prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos. Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Reikia skirti ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymą, kai reiškiamas subrogacinis reikalavimas, ir draudiko subrogacijos teisės atsiradimo momentą: ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatoma pagal tai, kada žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis); tuo tarpu draudimo išmokos sumokėjimo faktas reiškia subrogacijos teisės atsiradimą – draudikas subrogacijos teisę įgyja nuo to momento, kai jis sumoka savo draudėjui draudimo išmoką pagal jų sudarytą draudimo sutartį (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Taigi, atsižvelgiant į formuojamą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė ne draudimo, o žalos atlyginimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinas ne CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytas vienerių metų, bet šio straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Bylos duomenimis nustatyta, kad vandentiekio avarija, kurios metu atsirado žala tretiesiems asmenims, įvyko 2015-12-29, todėl senaties termino pabaiga reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti 2018-12-29. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinį pareiškė 2017-05-30, tai yra nepasibaigus senaties terminui.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011-12-06 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-483/2011, išaiškino, jog iš draudimo teisinių santykių atsiradusiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pažymėtina, kad minėtoje civilinėje byloje ginčas buvo kilęs dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu, o šalių teisiniams santykiams buvo taikomas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, vadovaudamasis būtent Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, išaiškino, kad draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui – kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių, iš kurių atsiradusiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 7 dalis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas negali būti taikomas.

Įstatymų leidėjas nustatė, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.266 straipsnyje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Pažymėtina, kad statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnis 1 dalis). Pagal delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tretieji asmenys A. S. ir L. G. kreipėsi į ieškovą pranešimais apie turto draudimo įvykį, kuriuose nurodė, jog 2015-12-29 įvyko vandentiekio avarija bute, adresu (duomenys neskelbtini), todėl buvo aplieti jų butai. Pagal UAB „Mano būstas“ 2016-04-04 raštą, 2015-12-29 (duomenys neskelbtini), trūko karšto vandens ventilis, dėl ko galimai galėjo būti aplietas 34 butas. Nors atsakovas atsiliepime į ieškinį teigė, kad nėra aišku, dėl kurios inžinerinės sistemos dalies įvyko vandentiekio avarija, teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovas patvirtino, kad pripažįsta, jog vandentiekio avarija kilo dėl atsakovo bute trūkusio karšto vandens ventilio. Atsakovas iš esmės nesutiko su ieškovės prašomu priteisti žalos dydžiu, motyvuodamas tuo, kad trečiojo asmens A. S. buto remontas atliktas seniai, lokalinėje sąmatoje neįvertintas turto nusidėvėjimas, dalis ieškovo išmokėtų sumų yra neprotingos ir nepagrįstos.

Pažymėtina, kad įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės taikymo atveju gali būti turto sugadinimas. Žala (nuostoliais) gali būti pripažįstamos turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios yra patirtos, jei remontas atliktas, taip pat būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jei remontas nėra atliktas. Būtina įvertinti tai, kad visais atvejais lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl šalis gali remtis kaip įrodymu turto sugadinimo pašalinimo darbų bei medžiagų sąmata. Sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos turi būti susiję su sugadinimų pašalinimu priežastiniu ryšiu. Šaliai minėtų aplinkybių neįrodžius, teismas turi teisę tokiems remonto darbams numatytas sąnaudas atmesti kaip neįrodytas susijus priežastiniu ryšius su sugadinimais. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą, tačiau nesudaro pagrindo pripažinti, kad sąmata nėra tinkamas įrodymas nuostolių dydžiui įrodinėti. Žalos dydis tokiuose ginčuose kaip nagrinėjamu atveju gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr. 3K-3-166/2009).

Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovui, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turėjo įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, ir tai, kad žalą lėmė tik atsakovo veiksmai ar neveikimas.

Ieškovo reikalavimą priteisti 6685,35 Eur žalai atlyginti sudaro trečiajam asmeniui L. G. sumokėta 326,50 Eur draudimo išmoka, trečiajam asmeniui A. S. sumokėta 4947,62 Eur draudimo išmoka už butui padarytą žalą, 211,23 Eur suma už drėgmės surinktuvo nuomą, 1200 Eur trečiajam asmeniui A. S. sumokėta suma už būsto nuomą aplieto buto remonto laikotarpiu.

Atsakovas visiškai sutinka su trečiajam asmeniui L. G. sumokėta 326,50 Eur draudimo išmoka bei 211,23 Eur suma, sumokėta drėgmės surinktuvo nuomai. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagal UAB „S. C.“ nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimą, trečiojo asmens L. G. turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis 326,50 Eur. Pagal UAB „Migrita“ 2017-10-03 raštą bei pateiktą lokalinę sąmatą buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo nurodyta remonto kaina atitinka UAB „Migrita“ paskaičiuotą kainą. Ieškovas 2016-01-12 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė trečiajam asmeniui L. G. 326,50 Eur draudimo išmoką. Kadangi trečiojo asmens A. S. butas buvo stipriai aplietas vandeniu, buvo išnuomotas drėgmės surinktuvas. UAB „S. C.“ 2016-01-13 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą trečiajam asmeniui A. S. 211,23 Eur sumai už drėgmės surinkėjo ir kaloriferio nuomą. Ieškovas 2016-01-25 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė UAB „S. C.“ 211,23 Eur sumą. Taigi trečiajam asmeniui L. G. sumokėta 326,50 Eur draudimo išmoka bei 211,23 Eur suma, sumokėta drėgmės surinktuvo nuomai, yra pagrįsto ir priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Atsakovas nurodo, kad iš dalies sutinka su trečiojo asmens A. S. buto remonto išlaidomis – sutinka su UAB „Migrita“ lokalinėje sąmatoje nurodyta suma, įvertinus buto nusidėvėjimą. Trečiasis asmuo A. S. prašyme dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant nurodė, kad remonto darbus atliko savo jėgomis, remonto darbai iki nebaigti, nes trūksta lėšų. Ieškovas trečiojo asmens A. S. butui padarytą žalą įrodinėja UAB „S. C.“ lokaline sąmata. Pagal UAB „S. C.“ lokalinę sąmatą, trečiojo asmens A. S. turtui – butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), padarytos žalos dydis 4164,41 Eur. Duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad UAB „S. C.“ sudaryta lokalinė sąmata neatitinka įstatymų reikalavimų, byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Išanalizavus ieškovo pateiktą UAB „S. C.“ lokalinę sąmatą bei kitą bylos medžiagą matyti, kad joje visi nurodyti darbai yra susiję su atsakovo padarytos trečiajam asmeniui A. S. žalos šalinimu, tai yra buto lubų, sienų ir grindų remontu užlietuose kambariuose, tai yra koridoriuje, virtuvėje, svetainėje, vonioje bei kitais su šiuo remontu susijusiais darbais, taigi ieškovo pateiktoje sąmatoje užfiksuoti buto remonto darbai po užliejimo atitinka byloje surinktus įrodymus. Būtina įvertinti ir tai, kad UAB „S. C.“ lokalinėje sąmatoje įtraukti daiktai – patalynė, avalynė, buitinė chemija, kosmetika, už 465,85 Eur sumą (385,00 Eur + PVM). Ieškovo 2016-01-06 surašytame sunaikinto, sugadinto turto apžiūrėjimo akte nurodyta, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), aplietos virtuvės, koridoriaus, svetainės, virtuvės lubos ir sienos, koridoriaus ir svetainės grindys, taip pat svetainėje buvęs minkštas kampas, virtuvės, koridoriaus, vonios kambario medinės durys staktos, visa buitinė technika, elektros instaliacija, smulkūs daiktai, kurie jau išmesti. Teismas pažymi, kad tai, jog tam tikri bute buvę daiktai galimai buvo sugadinti, negali būti laikoma buto remonto darbais ar medžiagų, susijusių su buto remontu įsigijimu, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių šie daiktai įtraukti į lokalinę sąmatą. Be to, byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų apie galimai sugadintus trečiojo asmens A. S. buities daiktus, jų buvimo aplietame bute faktą, įsigijimo kainą, likutinę vertę ir pan. Taigi ieškovas neįrodė, jog buvo padaryta 465,85 Eur dydžio žala, susijusi su buities daiktų sugadinimu, o pagal lokalinę sąmatą pagrįsta buto remonto darbų suma yra 3698,56 Eur.

Atsakovas pateikė UAB „Migrita“ 2017-10-03 raštą bei lokalinę sąmatą, pagal kuriuos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), remonto darbų kaina, neįvertinus nusidėvėjimo, būtų 3433,35 Eur. Ieškovas rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad UAB „Migrita“ lokalinėje sąmatoje nurodoma suma tik už remonto darbus, neįtraukiant remontui reikalingų medžiagų. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog lokalinėje suma nurodyta suma yra už reikalingas medžiagas ir remonto darbus kartu. Pastebėtina, kad UAB „Migrita“ lokalinė sąmata sudaryta faktiškai neapžiūrėjus buto, remiantis tik byloje pateiktomis fotonuotraukomis ir kita rašytine medžiaga, todėl galimas nežymus lokalinėse sąmatose nurodytų sumų skirtumas. Dėl šios priežasties teismas vadovaujasi UAB „S. C.“ sudaryta lokaline sąmata ir laiko, kad pagrįsta suma trečiojo asmens A. S. buto remontui yra 3698,56 Eur.

Atsakovas prašo priteisiant žalą įvertinti trečiojo asmens A. S. buto nusidėvėjimą. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), pastatytas 1962 metais. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad minėtas namas nėra renovuotas, trečiojo asmens A. S. butas buvo stipriai nusidėvėjęs, ilgą laiką neremontuotas. Byloje pateiktos buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), fotonuotraukos patvirtina, kad minėtas butas nebuvo naujai suremontuotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, vertinant padarytą žalą, būtina įvertinti ir turto nusidėvėjimą. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos, skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį. Įvertinus byloje pateiktas trečiajam asmeniui priklausančių patalpų fotonuotraukas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad buto remontas buvo atliktas seniai, laikytina, kad buto nusidėvėjimas būtų apie 30 procentų (CPK 175 straipsnis). Šalys kitų duomenų, susijusių su patalpų nusidėvėjimu, nepateikė. Pastebėtina, kad trečiasis asmuo A. S. patvirtino, kad buto remonto darbus atliko savo jėgomis, rangovų nesamdė, taigi remonto darbai turėtų kainuoti mažiau nei atliekant rangovui. Įvertinus remonto darbų įkainius ir nusidėvėjimą 30 procentų, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas iš atsakovo ieškovui už sugadintas patalpas priteisti 2589,00 Eur žalai atlyginti.

Atsakovas nurodo, kad visiškai nesutinka su elektros instaliacijos pakeitimui išmokėta suma. Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal lokalinę sąmatą elektros instaliacijos remonto darbams reikalinga 840,21 Eur suma. UAB „Statvesta“ 2016-01-08 surašė defektinį aktą, kuriame nurodė, jog buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyti elektros instaliacijos defektai: sudrėkusios lubos ir sienos – galimi senų elektros laidų pažeidimai ir srovės nuotėkis į šlapią tinką bei pastato konstrukcijas – elektros smūgio pastato gyventojams pavojus, sudrėkę instaliacijos prietaisai (jungikliai ir kištukiniai lizdai) – galimas „trumpas jungimas“ – gaisro pavojus, esami elektros laidai ir apsaugos įrenginiai (saugikliai) neatitinka elektros įrenginių įrengimo taisyklių, todėl neturėtų būti eksploatuojami. Pažymėtina, kad iš šio defektinio akto nėra aišku, kokios konkrečiai bute buvusios elektros instaliacijos vietos buvo pažeistos, ar buvo būtinybė keisti visus 208 metrus elektros laidų visame bute, keisti visus jungiklius ir kištukinius lizdus. Be to, nėra aišku, dėl kokių priežasčių reikėjo gręžti naujas skyles sienų pertvarose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, atsižvelgiant į tai, kad UAB „S. C.“ 2016-01-13 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą trečiajam asmeniui A. S. 211,23 Eur sumai už drėgmės surinkėjo ir kaloriferio nuomą, tikėtina, jog tik po UAB „Statvesta“ apžiūros buvo išnuomotas drėgmės surinktuvas, o pašalinus drėgmę bute, nėra aišku, kaip pasikeitė buto ir elektros instaliacijos būklė, pakartotinė apžiūra nebebuvo atlikta, šios aplinkybės nebuvo vertintos. Kitų duomenų, pagrindžiančių, jog dėl vandentiekio avarijos ir buto užliejimo atsirado būtinybė keisti visą bute buvusią elektros instaliaciją, ieškovas nepateikė (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, jog 840,21 Eur suma už elektros instaliacijos pakeitimą yra pagrįsta ir turėtų būti priteista iš atsakovo kaip žalos atlyginimas.

Atsakovas taip pat nurodo, kad iš dalies sutinka su išmokėtu trečiajam asmeniui A. S. nuomos mokesčiu – sutinka, kad pagrįstai išmokėta nuomos mokestis už 3 mėnesius. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp trečiojo asmens A. S. ir A. S. 2015-12-31 sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiajam asmeniui A. S. išnuomota gyvenamoji patalpa, adresu (duomenys neskelbtini), už 200 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Trečiasis asmuo A. S. 2016-01-21 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 400 Eur, 2016-02-25 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 400 Eur, 2016-06-20 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė A. S. 400 Eur. Šias sumas ieškovas mokėjimo pavedimais grąžino trečiajam asmeniui A. S.. Nagrinėjamu atveju 2015-12-29 įvyko vandetiekio avarija, dėl kurios buvo užlietas visas trečiajam asmeniui A. S. priklausantis butas. Trečiojo asmens buto užliejimo faktą ir mastą taip pat patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos. Akivaizdu, jog trečiasis asmuo A. S. negalėjo tam tikrą laiko tarpą gyventi jai priklausančiame bute ir turėjo susirasti kitą gyvenamąjį būstą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pagrindinė draudimo išmoka, skirta buto remontui, trečiajam asmeniui A. S. pervesta 2016-02-08. Taigi po šios datos trečiasis asmuo galėjo pradėti remonto darbus, juos atlikti ir grįžti gyventi į jai priklausantį butą. Teismas iš esmės sutinka, su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, jog 3 mėnesiai nuo buto užliejimo, tai yra iki 2016-03-29, buvo pakankamas ir protingas laiko tarpas atlikti buto remonto darbus. Be to, kaip jau minėta, trečiasis asmuo patvirtino, kad remonto darbai ir šiai dienai nėra užbaigti. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad protinga ir pagrįsta suma už trečiojo asmens A. S. gyvenamojo būsto nuomą yra 600,00 Eur.

Ieškovas prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies, ieškovui iš atsakovo priteistina 3726,73 Eur žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kita ieškinio dalis atmestina.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nagrinėjamoje byloje sumokėjo 225,00 Eur žyminio mokesčio, duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 56 procentai ieškinio reikalavimų, ieškovui iš atsakovo priteistina 126,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančio per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą, ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. T. 3726,73 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus dvidešimt šešis Eur 73 ct) žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3726,73 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt šešių Eur 73 ct) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-06-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 126,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt šešis Eur 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ieškovui „Swedbank P&C Insurance“ AS, Lietuvoje veikiančiam per „Swedbank P&C Insurance“ Lietuvos filialą.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.