Kauno apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2S-660-221/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-21Alytaus apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-02-17Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-16Alytaus apylinkės teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-05-16Alytaus apylinkės teismas
  5. Atskirasis skundasNutartis · 2014-10-08Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2S-660-221/2014
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03350-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė
Pareiškėjas
E. Č.
Suinteresuotas asmuo
S. V.
Advokatai
Česlovas Žukauskas
Civilinė byla Nr. 2S-660-221/2014Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03350-2012-5
Procesinio dokumento kategorijos:(S)119.11; 121.21; 122.4KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. Č. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1344-470/2013 pagal pareiškėjo E. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. V., S. V., antstolei A. K. dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas E. Č. pateikė prašymą dėl skolininkės S. V. turto dalies, esančios bendrai su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdomojoje byloje Nr. 0133/07/02498. Nurodė, kad antstolės A. K. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš S. V. pareiškėjui, ketinama parduoti skolininkės turtą iš varžytynių. Kadangi turtas bendrąja jungtine nuosavybe priklauso ir jos sutuoktiniui S. V., todėl turi būti nustatyta skolininkės turto dalis (b. l. 11-12).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatęs, kad iš civilinės bylos ir prie jos prijungtos vykdomosios bylos duomenų negalima spręsti, ar antstolės areštuotas turtas, registruotas S. V. vardu, buvo įgytas santuokos su S. V. metu, t. y. ar turtas jiems priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir nepateikta pareiškėjo reikalaujama naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka, kuri tokio pobūdžio bylose privalomai nustatytina, 2013 m. birželio 3 d. nutartimi konstatavęs, kad pareiškimas pateiktas su trūkumais, pareiškėjui nustatė 20 dienų terminą teismo nurodytiems trūkumams pašalinti (b. l. 103-104).

Alytaus rajono apylinkės teismas tenkino pareiškėjo prašymą, 2013 m. liepos 23 d. teisėjos rezoliucija atnaujino terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir terminą pratęsė iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 110).

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovo advokato Česlovo Žukausko prašymu, 2013 m. rugpjūčio 13 d. protokoline nutartimi terminas pareiškimo trūkumus pašalinti pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 125).

Per teismo nustatytą terminą pareiškėjas trūkumų nepašalino, o pareiškėjo atstovas ir suinteresuoti asmenys procese teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, kadangi ėmėsi tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu išspręsti ginčą taikiai (b. l. 127, 128, 137).

2013 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė dar kartą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis ketina sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutarties sąlygų šalims galutinai suderinti nepavyko dėl pareiškėjo E. Č. konvojavimo iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą ir paties atstovo didelio užimtumo darbe (b. l. 141).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi pareiškėjo E. Č. pareiškimą dėl skolininkės S. V. turto dalies bendrame turte nustatymo paliko nenagrinėtą; priteisė iš pareiškėjo 28 Lt pašto išlaidas valstybei.

Nurodė, kad šalys siekia užbaigti ginčą taikiai ir veda derybas ne dėl skolininkės turto dalies bendrame turte nustatymo, bet dėl skolos dydžio sumažinimo ir grąžinimo termino išdėstymo. Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu neteikė prašymo pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, kas, teismo nuomone, rodo, kad šioje ginčo stadijoje šalims tapo nebeaktualu pašalinti pareiškimo trūkumus. Esant 2013 m. birželio 3 d. teismo nutartimi nustatytiems nepašalintiems pareiškimo trūkumams, ir nesant prašymo šį terminą pratęsti, teismas pareiškimą paliko nenagrinėtą, kadangi jis neatitinka pareiškimui dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrame turte keliamų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti Alytaus rajono apylinkės teismui.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, korupciniai, neatitinkantys tikrovės, yra niekuo nepagrįsti, akivaizdžiai šališki ir neteisėti, esminiai suvaržantys apelianto teises nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos ar ginčijamos apelianto teisės ir įstatymo saugomas jo interesas atgauti iš skolininkės skolą, padarantys apeliantui žalą.

2. Kauno VGTP tarnybos paskirtas atstovas advokatas Č. Žukauskas tinkamai neatliko savo pareigų, su apeliantu buvo susitikęs tik kartą, jo apie bylos eigą neinformavo, susijusių su byla dokumentų neteikė, todėl atstovas teismo posėdžio metu negalėjo tinkamai išreikšti atstovaujamojo – pareiškėjo pozicijos byloje, dėl ko buvo priimta neteisėta, apelianto interesus pažeidžianti teismo nutartis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pagrįstai paliko pareiškėjo E. Č. pareiškimą nenagrinėtą, konstatavęs, kad pareiškėjas per teismo nustatytą terminą nepašalino pareiškimo trūkumų.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas suteikia galimybę teismui palikti ieškinį nenagrinėtą, jeigu nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme paaiškėja, jog pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų. Tačiau išaiškėję procesinio dokumento turinio trūkumai turi būti esminiai, t. y. tokie, dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės.

Nagrinėjamu atveju, teismas skundžiama nutartimi paliko nenagrinėtą pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu, pareiškėjui laiku nepašalinus 2013 m. birželio 3 d. nutartimi nurodytų pareiškimo trūkumų ir pareiškimui neatitinkant pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų. Apeliantas su teismo išvadomis nesutinka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi nustatęs, kad iš civilinės bylos ir prie jos prijungtos vykdomosios bylos duomenų negalima spręsti, ar antstolės areštuotas turtas, registruotas S. V. vardu, buvo įgytas santuokos su S. V. metu ir nepateikta pareiškėjo reikalaujama naudojimosi nekilnojamu daiktu tvarka, pareiškėjui nustatė 20 dienų terminą teismo nurodytiems trūkumams pašalinti (b. l. 103-104). Alytaus rajono apylinkės teismas tenkino pareiškėjo prašymą, 2013 m. liepos 23 d. teisėjos rezoliucija atnaujino terminą pareiškimo trūkumams pašalinti ir terminą pratęsė iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 110). Pareiškėjo atstovo prašymu, 2013 m. rugpjūčio 13 d. protokoline nutartimi terminas pareiškimo trūkumus pašalinti pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. (b. l. 125), tačiau pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pareiškimo trūkumų nepašalino. Pareiškėjo atstovas ir suinteresuoti asmenys procese teikė prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, nurodydami, kad ėmėsi tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu išspręsti ginčą taikiai (b. l. 127, 128, 137). Pirmosios instancijos teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolinėmis nutartimis, tenkindamas pareiškėjo atstovo bei suinteresuotų asmenų prašymus, atidėjo teismo posėdžius, skirdamas laiko taikos sutarčiai paruošti (b. l. 130, 137). 2013 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė dar kartą atidėti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi pareiškėjas su suinteresuotais asmenimis ketina sudaryti taikos sutartį, tačiau taikos sutarties sąlygų šalims galutinai suderinti nepavyko dėl pareiškėjo E. Č. konvojavimo iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą ir paties atstovo didelio užimtumo darbe (b. l. 141). 2013 m. spalio 21 d. skundžiama nutartimi teismas, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktu, pareiškimą paliko nenagrinėtą, pareiškėjui per teismo nustatytą terminą nepašalinus trūkumų (b. l. 143-144).

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti apelianto argumentais, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam paskirtas atstovas advokatas Č. Žukauskas su apeliantu buvo susitikęs tik kartą, jo apie bylos eigą neinformavo, susijusių su byla dokumentų neteikė, todėl atstovas teismo posėdžio metu negalėjo tinkamai išreikšti atstovaujamojo – pareiškėjo pozicijos byloje, dėl ko buvo priimta apelianto interesus pažeidžianti teismo nutartis.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2013 m. liepos 1 d. Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo E. Č. suteikta antrinė teisinė pagalba, paskirtas atstovas advokatas Č. Žukauskas (b. l. 113). 2013 m. liepos 23 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjos rezoliucija atnaujintas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti ir terminas pratęstas iki 2013 m. rugpjūčio 13 d. (b. l. 110). 2013 m. rugpjūčio 13 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nurodė, kad jis buvo nuvykęs pas pareiškėją į kalinimo įstaigą, tačiau jis nėra tinkamai susipažinęs su bylos medžiaga, nėra informuotas apie pratęstą terminą trūkumams šalinti, todėl prašė pratęsti terminą trūkumams šalinti. Taip pat nurodė, kad jo atstovaujamasis vežiojamas po kalinimo įstaigas, su juo sunku susisiekti (b. l. 125). Teismas terminą trūkumams šalinti pratęsė iki 2013 m. rugpjūčio 27 d. 2013 m. rugpjūčio 20 d. S. V. bei 2013 m. rugpjūčio 27 d. pareiškėjo atstovas teikė teismui prašymus atidėti 2013 m. rugpjūčio 27 d. teismo posėdį, kadangi pareiškėjas ir susiinteresuoti asmenys ėmėsi tarpusavio derybų ir nuolaidų būdu išspręsti ginčą taikiai (b. l. 127, 128). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad terminas trūkumams šalinti jau buvo pasibaigęs, net du kartus, t. y. 2013 m. rugpjūčio 27 d. ir 2013 m. rugsėjo 12 d. protokolinėmis nutartimis atidėjo teismo posėdžius, skirdamas laiko taikos sutarčiai paruošti ir bylą baigti taikiai, nutartyse nieko neužsimenant apie trūkumų šalinimo institutą (b. l. 130, 137). Nuo to momento, kai pareiškėjui buvo paskirtas atstovas, teismas procesinius dokumentus siuntė ne pačiam pareiškėjui, o jo atstovui, prašymus atidėti teismo posėdį dėl taikos sutarties sudarymo taip pat teikė pareiškėjo atstovas ir suinteresuoti asmenys, todėl tikėtina, kad pareiškėjas E. Č. galėjo apie tokius prašymus nieko nežinoti, ir, turėdamas atstovą, tikėjosi, kad atstovas teismo nustatytus trūkumus tinkamai bei laiku pašalins. Be to, kaip nurodo pats pareiškėjo atstovas dalyvaudamas teismo posėdžiuose, jam su atstovaujamuoju buvo sunku susisiekti, paskambinti negalima, pareiškėjas vežiojamas po kalinimo įstaigas, o ir pats advokatas buvo užimtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad advokatas pareiškėjo negalėjo tinkamai atstovauti, ir kaip nurodo pareiškėjas, jis galėjo nieko nežinoti apie bylos eigą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir palikti pareiškimą nenagrinėtą, nepagrįstai suvaržydamas pareiškėjo teises ginti savo interesus teisme priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui tolimesniam nagrinėjimui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėja Virginija Lozoraitytė