Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. J., byloje išvadą teikianti institucija – Joniškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, dėl A. J. pripažinimo neveiksnia, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

9. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, o tai lemia jo nesugebėjimą pasirūpinti savimi, savarankiškai priimti sprendimų dėl naudojimosi jam suteiktomis teisėmis ir laisvėmis bei už juos atsakyti, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti globą šioje srityje. Atitinkamai, kai dėl psichikos ir elgesio sutrikimo asmuo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, CK 2.11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pripažinti tokį asmenį ribotai veiksniu toje srityje ir CK reglamentuojama tvarka nustatyti rūpybą šioje srityje.

10. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2018).

11. Pareiškėjos pareiškimu, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais, 2024 m. spalio 9 – lapkričio 8 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-235/2024, nustatyta, kad tiriamoji A. J. gimusi iš normalaus nėštumo ir gimdymo, išnešiota. Eigoje išryškėjo (duomenys neskelbtini). Stebėta atsiliekanti (duomenys neskelbtini) raida. 2006 metais tirta Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės filiale Vaiko raidos centre, nustatytas (duomenys neskelbtini). Tirta genetiko, tačiau genetinis sindromas nenustatytas. Nuo vaikystės nustatytas neįgalumas. Psichologinių tyrimų duomenimis nustatyta (duomenys neskelbtini) atsilikimo simptomatika. Ugdymosi procese įgijusi mokyklinių žinių ir įgūdžių, tačiau menkas žinių pritaikomumas. Ekspertinio tyrimo metu nustatytas intelekto defektas atitinkantis (duomenys neskelbtini). Tiriamoji be pagalbos nepajėgi atlikti jokių finansinių veiksmų, neturi piniginių įgūdžių, negali priimti finansinių sprendimų, negali susiskaičiuoti lėšų ir jomis disponuoti. Nepilnavertis suvokimas apie sveikatos priežiūros būtinumą, nesupranta teikiamos informacijos apie diagnozes, gydymą ir rizikas. Tiriamosios socialinė orientacija primityvi, interesai ir veikla labai ribota. Įgijusi higienos ir savitvarkos įgūdžių, tačiau kasdieninėje veikloje reikalinga priežiūra ir pagalba. Psichologinio įvertinimo duomenimis, tiriamosios bendras IQ lygus (duomenys neskelbtini), jis (duomenys neskelbtini) - intelektinius gebėjimus.

12. Ekspertizės akte nurodoma, kad A. J. konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), dėl kurio ji negali teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje.

13. Nagrinėjamos civilinės bylos kontekste aktuali ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, kurioje EŽTT nuosekliai pabrėžia, jog asmens veiksnumo ribojimo klausimas negali būti sprendžiamas pernelyg formaliai, o medicininė išvada negali būti pernelyg suabsoliutinama. Todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl asmens veiksnumo ribojimo, negali vadovautis tik medicininėje išvadoje nustatytu medicininiu kriterijumi, vertindamas jį kaip pakankamą pagrindą neveiksnumui (ribotam veiksnumui) konstatuoti. Bet koks sprendimas, pagrįstas asmens psichinių gebėjimų vertinimu, turi būti pagrįstas medicininiais dokumentais, tačiau teisėjas, o ne gydytojas, kad ir psichiatras, turi įvertinti visas svarbias aplinkybes, susijusias su suinteresuotuoju asmeniu ir jo asmeninėmis aplinkybėmis. Todėl bylą nagrinėjančio teisėjo funkcija yra nuspręsti, ar tokia kraštutinė priemonė, kaip veiksnumo ribojimas yra būtina, ar gali pakakti mažiau ribojančios priemonės (žr. EŽTT 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo byloje X. ir Y. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 5193/09, 85 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684/2020, 33 punktą).

14. Atkreiptinas dėmesys, kad vien tik medicininio kriterijaus nepakanka asmenį pripažinti neveiksniu konkrečioje srityje, be kita ko, būtina analizuoti psichinio sutrikimo poveikį asmens socialiniams gebėjimams, apie kuriuos teismas sprendžia iš byloje surinktų įrodymų visumos (asmens, dėl kurio veiksnumo klausimas sprendžiamas, paaiškinimų, jo gyvenamosios aplinkos, socialinių darbuotojų, ekspertų išklausymo ir kt.). Didelis dėmesys turėtų būti skiriamas būtent faktinių asmens gyvenimo aplinkybių, visumos įrodymų įvertinimui, atsižvelgiant į tai, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis (CPK 185 straipsnio 2 dalis).

15. Pareiškėja E. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dukra lanko dienos užimtumo centrą, negeba mokytis, skaičiuoti, tik kambaryje orientuojasi laike. Labai svarbi žinoma aplinka, geba pati pavalgyti, nesupranta, kaip elgtis parduotuvėje. Tiek pareiškėjos atstovė, tiek suinteresuoto asmens A. J. atstovas teismo posėdyje sutiko, kad A. J. turėtų būti pripažinta neveiksnia ar ribotai veiksnia ekspertizės išvadoje nurodytose srityse.

16. Dėl šių aplinkybių A. J. pripažintina – neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys; – neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje; asmens gebėjimu būti globėju (rūpintoju); darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir būti išrinktam); asmens dokumentų tvarkymo srityje; kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, kurios nenurodytos konkrečiai, nebuvo vertinamos. Dėl savo psichinės sveikatos būklės A. J. iš dalies gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti šioje asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

17. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 468 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai, todėl teismas, vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu, šiuo sprendimu išsprendžia ir globos nustatymo bei globėjo paskyrimo A. J. klausimus.

18. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus tam tikroje srityje fizinio asmens teises ir interesus; asmens globa apima ir jo turto globą (CK 3.238 straipsnis).

19. Pareiškėja E. J., kuri yra A. J. motina, sutinka būti paskirta dukters globėja bei turto administratore. Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus, E. J. yra tinkama būti A. J. globėja – rūpinasi, prižiūri savo dukrą, ją globoja, jokių skundų dėl priežiūros negauta, yra neteista, administracine tvarka nebausta, pagal savo sveikatos būklę gali būti paskirta globėja. Nustačius, jog A. J., būdama neveiksnia tam tikrose srityse, dėl savo būklės pati negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, kad jos motina sutinka būti paskirta jos globėja, jog proceso dalyviai taip pat sutinka su globėjos kandidatūra, neveiksnios A. J. globėja ir turto administratore skirtina jos motina E. J. (CK 3.277 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalimi, 3.277 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468, 507, 259, 260, 263, 265, 268, 270, 283 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini):

neveiksnia turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); kitos turtinių santykių sritys; –

neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių srityje; asmens gebėjimu būti globėju (rūpintoju); darbo teisinių santykių srityje; politinių teisių srityje (teisė rinkti ir būti išrinktam); asmens dokumentų tvarkymo srityje; kreipimosi į teismą ir kitas viešojo administravimo institucijas sritis; kitos asmeninių neturtinių santykių sritys, kurios nenurodytos konkrečiai, nebuvo vertinamos.

ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Pripažintai neveiksnia tam tikrose srityje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti globą ir jos globėja bei turto administratore paskirti E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Globėjai ir turto administratorei išaiškinti jos teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240-3.247 straipsniuose:

– globėjas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina jų teises ir interesus be specialaus pavedimo; turi teisę sudaryti atstovaujamo neveiksnaus asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius;

– globėjas, kuris nėra globotinio tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis, turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto. Šių išlaidų dydį bei jų atlyginimo tvarką nustato teismas pagal globėjo prašymą;

– globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

– jeigu globėjas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio ar rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimą dalyje dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo, išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.