- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-20
- Bylos Nr.
- 1A-361-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40420-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Paštuolis, Darius Kantaravičius, Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.9.7Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.1.7.5Įrodymų vertinimas (BPK 20 str. 5 d.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
- 25.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Arūno Paštuolio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo
D. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, kurią D. L. įpareigotas sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, D. L. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės:
– uždrausta naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus (šešis) mėnesius, termino pradžią skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 26 d.
– konfiskuota automobilio „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkanti pinigų suma – 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu D. L. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. spalio 23 d. nuo apie 18.45 val. iki 19.00 val., iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu 2022 m. spalio 23 d. 19 val. 35 min. buvo nustatytas 2,18 promilių neblaivumas, 2022 m. spalio 23 d. 19 val. 56 min. buvo nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistojo D. L. gynėja advokatė Neringa Grubliauskienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį ir D. L. išteisinti jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnyje. Jeigu teismas ginamojo neišteisins, prašo nuosprendį pakeisti dalyje dėl konfiskuotinos pinigų sumos, ją sumažinti iki 8 720 Eur. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Teismo motyvai yra neteisingi, kadangi ginčo dėl to, kad D. L. iš namo kiemo išvažiavo automobiliu nėra – šią aplinkybę jis pripažino. Tačiau nurodė, kad jis į gatvę nebuvo išvažiavęs, o prie vairo sėdo tik siekdamas išvengti sūnaus S. L. jo atžvilgiu naudoto smurto. Be to, nurodė, kad jis prieš sėsdamas už vairo buvo šiek tiek išgėręs ir nežinodamas, kad atvyksta policijos pareigūnai, po incidento su sūnumi, jis dar vartojo alkoholio, išgerdamas 200 g brendžio.
2.2. Teismas D. L. parodymus vertino kritiškai, remdamasis, kaip nurodė nuosekliais ir išsamiais liudytojų S. L., G. L. ir T. R. parodymais. Išvada dėl šių liudytojų parodymų patikimumo yra nepagrįsta, leidžianti daryti išvadą, kad teismas įrodymus vertino netinkamai, nesiėmė priemonių pašalinti prieštaravimų, nevertino gynybos išsakytų argumentų.
2.3. Siekdama paneigti S. L. ir G. L. nurodytas aplinkybes, dar ikiteisminio tyrimo metu gynėja teikė prašymus atlikti procesinius veiksmus, kurie leistų paneigti liudytojų parodymus: 1) apklausti G. L., tikslu išsiaiškinti kaip kieme stovėjo transporto priemonės, kadangi D. L. nurodė, kad konflikto metu jo sutuoktinės namuose nebuvo, o jeigu ji būtų buvusi, tai kieme stovint trims automobiliams, jis nebūtų galėjęs išvažiuoti; tuo tikslu buvo prašoma pagal G. L. ir S. L. nurodytas aplinkybes atlikti tardymo eksperimentą, tikslu nustatyti kaip D. L., kieme stovint trims automobiliams, kurių vienas, priklausantis jo sutuoktinei, į kiemą įvažiavo paskutinis, užstatydamas išvažiavimą, išvažiavo pro vartus tiesiai. Buvo ne tik siekiama patikrinti šių liudytojų parodymų teisingumą, tačiau ir įrodyti, kad jie melavo. Prokuroras informavo, kad gynėjos prašymai tenkinami, tačiau realiai prašomi veiksmai nebuvo atlikti. Vietoje G. L. apklausos buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje, prašomos aplinkybės nebuvo ištirtos, o apklausa nei iki parodymų patikrinimo vietoje, kas pagal BPK buvo privaloma prieš atliekant parodymų patikrinimą vietoje, nei po to nebuvo atlikta. Tardymo eksperimentas nebuvo atliktas. Šios apžiūros metu buvo užfiksuota išvažiavimo plotas, matuojant nuo trinkelių krašto iki namo sienos, nevertinant, kad apie metrą nuo namo sienos yra išsikišę dviejų pakopų įėjimo į namą laiptai, kurie atitinkamai siaurina pravažiavimą. Tokiu būdu pažeista įtariamojo teisė į gynybą bei BPK 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtis.
2.4. Šių ikiteisminio tyrimo metu padarytų pažeidimų nepašalino ir teismas, kadangi liudytojams G. L. ir S. L. teisme pasinaudojus teisę neliudyti prieš artimą giminaitį, teismas vadovavosi parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, neatlikdamas jokio šių įrodymų vertinimo ir gretinimo su kitais byloje esančiais įrodymais, neanalizavo prieštaravimų. Nesiėmė priemonių jiems pašalinti, o prieštaravimų nepašalinęs netraktavo jų kaltinamojo naudai.
2.5. Iš liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jie ne tik keitėsi, tačiau ir prieštarauja vienas kitam. S. L. nurodė, kad D. L. iš kiemo važiavo tiesiai link vartų, ko D. L. nebūtų galėjęs padaryti, jeigu tuo metu automobiliu į namus jau būtų grįžusi G. L., kadangi ji automobilį galėjo pastatyti tik prieš vartus, arba įvažiavusi į kiemą prie įėjimo į namą, kadangi jos nuolatinėje automobilio stovėjimo vietoje buvo pastatytas sūnaus S. L. vairuojamas automobilis. Tiek G. L. automobiliui stovint prieš vartus, tiek kieme prie įėjimo, D. L. nebūtų galėjęs išvažiuoti iš kiemo.
2.6. S. L. nurodė, kad dar kieme D. L., jam užšokus ant automobilio kapoto, tris kartus bandė važiuoti ir staigiai stabdyti, tačiau nepavykus S. L. numesti, D. L. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve aplink jų namo teritoriją, tačiau kadangi S. L. laikėsi, jis važiuodavo minėta gatve prie jų namo tai pirmyn, tai atgal, kol galiausiai grįžo iki kiemo vartų ir sustojo (2022 m. spalio 23 d. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką). Akistatos tarp S. L. ir D. L. metu, jis šias aplinkybes nurodė kitaip. Teigė, kad ant automobilio kapoto gatve buvo vežamas skersai per gatve apie 5 metrus iki kaimynų pašto dėžutės, kaimynų adresas (duomenys neskelbtini) bei apie 15 metrų buvo vežamas ant kapoto link (duomenys neskelbtini) gatvės, tuomet tėvas D. L. staigiai stabdė ir nepavykus jo numesti nuo kapoto atbuline eiga grįžo prie kiemo tvoros esančios adresu (duomenys neskelbtini). Tai yra akistatos metu apie kelis kartus neva tai buvusį staigų stabdymą namo kieme S. L. neužsiminė. Nors pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su D. L. automobilio vairavimu, akistatos metu jau nurodomos kitaip, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis nebuvo papildomai apklaustas siekiant išsiaiškinti kurios jo nurodytos aplinkybės yra teisingos. S. L. pasakodamas apie jam padarytus sužalojimus, taip pat nebuvo nuoseklus, kas leidžia teigti, kad duodamas parodymus nurodė iš dalies neteisingas aplinkybes, dėl ko vėliau vėl apie jas pasakodamas painiojosi.
2.7. Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama G. L. nurodė, kad ji neva matė visą konfliktą, tačiau pasakodama apie įvykio aplinkybes nurodo kitokias aplinkybes, kad sūnus atsistojo priešais tėvo automobilį, nenorėdamas, kad jis išvažiuotų (sūnus nurodo, kad pirmiau pastatė šiukšlių konteinerį ir tik tėvui pradėjus jį stumti, užšoko ant kapoto), nurodo, kad sūnui užšokus ant automobilio kapoto D. L. išvažiavo iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pagal jų sklypo teritoriją (vartus) važinėjo pirmyn atgal, staigia stabdydamas ir tokiu būdu bandydamas numesti sūnų. Iš jos parodymų matyti, kad automobilis iš jos akiračio nebuvo dingęs, tuo tarpu pagal S. L., ji tam tikrą laiką negalėjo jo matyti, nes D. L. automobiliu apvažiavo su juo ant kapoto aplink jų namo teritoriją.
2.8. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai nors ir turėjo visas galimybes prieštaravimus pašalinti (apie juos nuteistajam ir jo gynėjai iki ikiteisminio tyrimo pabaigos nebuvo žinoma), tačiau to nepadarė, o teisminio nagrinėjimo metu liudytojams atsisakius duoti parodymus, teismas neturėjo pagrindo šių liudytojų parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, juo labiau, kad liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodymų patikrinime vietoje dalyvauti atsisakė. Tokia liudytojo pozicija tenkino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir nesukėlė teismui jokių abejonių, nors BPK nenumato liudytojui teisės atsisakyti dalyvauti procesiniuose veiksmuose, ypač tuose, kuriais siekiama pašalinti iškilusius prieštaravimus, be to, už atsisakymą duoti parodymus liudytojui gali būti taikoma atsakomybė.
2.9. Teismas padarė išvadą, kad D. L. iš kiemo išvažiavo ne siekdamas išvengti jo atžvilgiu S. L. vartojamo smurto, o bėgdamas nuo policijos, yra nepagrįsta ir nelogiška. D. L. nurodė, kad siekdamas išvengti sūnaus smurto, jis įsėdo į automobilį ir užsirakino. Neketino niekur važiuoti, tačiau sūnui pradėjus draskyti automobilio durelių rankeną bei daužyti stiklą, išsigando ir nusprendė išvažiuoti iš namo kiemo, kur tikėjosi, kad neteisėti veiksmai baigsis. Jam pradėjus važiuoti S. L. užšoko ant kapoto ir toliau daužė stiklą. D. L. nurodė, kad jis tik išvažiavo iš kiemo, tačiau į gatvę neišvažiavo ir iš karto atbuline eiga pastatė automobilį prie namo tvoros. Jam sustojus S. L. nulipo nuo automobilio ir grįžo į namo kiemą. Kadangi jis atsitraukė, D. L. išlipo iš automobilio ir grįžo į kiemą. Tai yra jeigu D. L. tikslas būtų buvęs pabėgti nuo policijos, jis būtų galėjęs išvažiuoti arba išeiti pėsčias. Grįždamas į kiemą jis S. L. pasakė, kad iškvies policiją ir nuėjo į namą pasiimti telefono. Name išgėrė 200 g. brendžio ir apsiraminęs nuėjo į sodą darbuotis. Jam dirbant sode, iš nugaros pajuto smūgį, tačiau kas jį sudavė negali pasakyti, netrukus pamatė policijos pareigūnus.
2.10. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) namo teritorija yra aptverta tvora, todėl tiek S. L. teiginiai, kad jis sulaikė kieme neva tai bandantį nuo policijos pabėgti tėvą, vertintinos kritiškai, nes iš aptvertos namo teritorijos pabėgti jis neturėjo galimybės. Nors teismui buvo pateikta teismo medicinos eksperto konsultacinė išvada, kad įvykio metu, t. y. prieš įsėdant į automobilį D. L. kūne buvo mažiau kaip 1,5 promilės alkoholio, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė, nors ši išvada leidžia teigti, kad įvykio metu kūne buvęs alkoholio kiekis nesudarė pagrindo baudžiamajai atsakomybei kilti.
2.11. D. L. neneigia išvažiavęs iš kiemo, tačiau nurodė, kad tai jis darė siekdamas išvengti jo atžvilgiu naudojamo smurto. Šiuos veiksmus padarė esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekdamas pašalinti jam pačiam gresianti pavojų, šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padalyta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo D. L. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Iš nuteistojo D. L. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, padarytų išvadų atitiktimi faktinėms bylos aplinkybėms, teigiama, kad D. L. atžvilgiu turi būti priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis, taip pat nesutinkama su konfiskuotino turto vertės nustatymu.
6. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, siekdama atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, patikrinti liudytojų G. L. ir S. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Papildomai apklausė liudytojus G. L. ir S. L., perskaitė jų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat į klausimus atsakė ir nuteistasis D. L.
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Liudytoja G. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad neatsimena valandos, kada grįžo namo. Jų kiemas talpina tris automobilius. Kiemas yra siaurėjantis, du automobiliai stovi prie garažo, trečias ant pravažiavimo. Vienas automobilis gali išvažiuoti, tas, kuris stovi kairiau. Tą dieną kieme stovėjo trys automobiliai, ji pasistatė mašiną paskutinėje vietoje ant pravažiavimo, jos automobilis nekliudo išvažiuoti automobiliui, stovinčiam kairiau. Kai grįžo namo, vyras su sūnumi jau stumdėsi kieme, sodo pusėje. Ji nuėjo link jų, prašė nusiraminti, įsitempė S. L. į namus, kad ir jis nusiramintų. Po 5-10 minučių į namus atėjo ir D. L. Konfliktas tęsėsi ir namuose, tai truko gal 20 min. ar pusvalandį. Paskui abu vėl išėjo į kiemą, vėl stumdėsi, todėl ji paskambino kaimynams. Matė momentą, kai D. L. sėdo prie vairo, užvedė variklį, pavažiavo iš vietos, kažkaip pro mašinas išvažiavo už vartelių ir pastatė mašiną ant žolės. Konteineris pravažiuoti netrukdė. Matė kaip S. L. užšoko ant kapoto, turbūt nenorėjo, kad vyras važiuotų. Kai vyras sustojo, atėjo kaimynas atėjo, sakė nusiraminti ir jie nusiramino. Netrukus atvažiavo policija. Iš visos kabinėjimosi situacijos, vyro elgsenos sprendžia, kad jis jau tada buvo neblaivus. Po įvykio nematė, kad vyras vartotų alkoholį. Vyras nebuvo dingęs iš jų akiračio.
6.2. Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su vyru D. L. Kartu gyvena dukra E. L. Jos vyras D. L. jau beveik penki metai kaip turi problemų su alkoholiu, tai reiškia, kad jis beveik kiekvieną dieną vartoja alkoholinius gėrimus ir namuose nuolatos būna neblaivus ir išgėręs kelia konfliktines situacijas bei kalba nesąmones, priekaištauja, neva ji yra neištikima. 2022 m. spalio 23 d. apie 14.45 val. ji išvažiavo iš namų, o namuose liko vyras, kuris, jos nuomone, jau buvo neblaivus, nes buvo pasikeitęs jo kalbėjimo tonas ir vėl pradėjo kalbėti nesąmones, kalbėjo nerišliai. Apie 19.00 val. įvažiavo į kiemą ir kieme pamatė savo vyrą kartu su sūnumi S. L. Išlipusi iš karto suprato, kad tarp jų vyksta konfliktas, nes gerai pažįsta savo vyrą, jis pasirodė dar girtesnis, svirduliavo, sunkiai stovėjo ant kojų, kalbėjo nerišliai, elgėsi neadekvačiai. Ji savo sūnui pasakė, kad šis nekreiptų dėmesio į tėvą ir ji kartu su sūnumi grįžo namo, atsisėdo virtuvėje. Sėdint virtuvėje, namo grįžo vyras, kuris buvo piktas ir toliau kabinėjosi prie sūnaus, dėl to, kad šis šiandien apgadino jo įmonei priklausantį automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jai bandant vyrą nuraminti, šis toliau nenusiramino ir dešinės rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą tyčia trenkė sūnui į nugarą bei dešinės rankos delnu tyčia sudavė į galvos sritį, tiksliau į pakaušį. Tarp jų toliau vyko žodinis konfliktas, vyras išėjo į kiemą ir įsėdo į automobilį „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o iš paskos jam išbėgo sūnus, kuris bandė sustabdyti tėvą, kad šis išgėręs niekur nevažiuotų. Tačiau vyras į tai nereagavo, užsivedė automobilį. Tuo metu sūnus stovėjo prieš automobilį, bandydamas sustabdyti įsikibo į variklio dangtį ir užgulė ant jo, vyras toliau važiavo su sūnumi ant kapoto ir minėtu automobiliu išvažiavo pro kiemo vartus. Išvažiavęs pro kiemo vartus, į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis palei sklypo teritoriją (vartus) pirmyn atgal važinėjo minėtu automobiliu, staigiai stabdydamas ir vėl pradėdamas važiuoti ir taip bandydamas numesti sūnų nuo variklio dangčio, kad galėtų toliau važiuoti. Ant kelio matosi automobilio padangų stabdymo žymės. Tada vyras sustojo, užgesino variklį, išlipęs kažką negražaus pasakė sūnui ir nuėjo nuo automobilio, o sūnus nulipo nuo variklio dangčio. Kuriuo metu sūnus kreipėsi bendruoju pagalbos centro telefonu, ji nežino, tačiau netrukus po to, kai vyras išlipo iš automobilio, atvyko ir policijos pareigūnai. Vyras pamatęs, kad atvyko policijos pareigūnai bandė bėgti, tačiau sūnus jį sulaikė ir parvertė ant žemės bei perdavė policijos pareigūnams (1 t., b. l. 92-93).
6.3. Liudytoja G. L. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad jai paaiškinta teisė neduoti parodymų prieš savo artimą žmogų, šiuo atveju prieš sutuoktinį D. L., tačiau parodymus duoti ji sutinka bei tvirtina savo praeitos apklausos metu duotus parodymus. Nori papildyti, kad 2022 m. spalio 23 d., apie 19.00 val., ji grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), iš kapinių, grįžusi, visą laiką buvo namuose ir niekur daugiau išvažiavusi nebuvo. Kaip ir minėjo praeitoje apklausoje, kieme pamatė savo sūnų S. L. ir savo vyrą D. L., kurie tarpusavyje konfliktavo, tuomet ji į vidų pakvietė S. ir pasiūlė jam padaryti arbatos. Kartu su S. sėdėjo virtuvėje, tuomet atėjo vyras D., kuris atrodė susierzinęs ir neblaivus. Jiems besėdint virtuvėje, ji matė, kaip D. L. dešinės rankos delnu ne mažiau kaip vieną kartą tyčia trenkė sūnui į nugarą bei dešinės rankos delnu tyčia sudavė į galvos sritį, tiksliau į pakaušį. Iš karto po to kai D. L. trenkė S., S. atrodė ramus ir į tai nereagavo, jis tiesiog toliau gėrė arbatą. Jai visa ši situacija virtuvėje pasirodė labiau kaip nepagarba sūnaus atžvilgiu, o ne fizinio skausmo sukėlimas, kadangi akivaizdžių sužalojimų ant S. L. tikrai nebuvo. Kas vyko toliau yra papasakojusi praeitoje liudytojo apklausoje, kuria prašo remtis (1 t., b. l. 96-97).
6.4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaičius liudytojos G. L. parodymus, liudytoja nurodė, jog parodymai surašyti pagal jos žodžius.
6.5. Liudytojas S. L. apeliacinės instancijos teisme atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį, todėl kitiems įrodymams patikrinti apeliacinės instancijos teisme buvo perskaityti liudytojo S. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 10-11, 80-81).
6.6. Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tėvas D. L. apie 7-8 metus nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus, ko pasekoje dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio, dėl to būna labai agresyvus ir kelia konfliktines situacijas. 2022 m. spalio 23 d. apie 17.05 val. jis paskambino savo tėvui ir informavo jį, jog vairuodamas jo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarė eismo įvykį ir jį užregistravo draudimo bendrovėje, todėl norėjo informuoti, kad galimai jam gali skambinti iš draudimo dėl įvykio, nes automobilis priklauso jo įmonei. Kalbėdamas telefonu, tėvas atrodė akivaizdžiai neblaivus, šveplavo, jo balso tonas atrodė kitoks, kalbėjo nerišliais sakiniais, todėl pokalbį jis nutraukė. Apie 18.00 val. jis grįžo pas tėvus į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžo pirmas, tačiau ir mama kitu automobiliu važiavo namo. Namuose tėvas buvo vienas. Jam įvažiavus į kiemą, jis ėjo link jo nuo kiemo pusės. Tėvas atrodė akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo į šonus, jo judesiai buvo nekoordinuoti, nerišliai kažką kalbėjo, bandė sukelti konfliktą, ko pasekoje jie tarpusavyje susistumdė ir tėvui nukrito akiniai. Bandydamas pasiimti akinius nuo žemės, tėvas neišlaikęs pusiausvyros ant jų užmynė ir juos sulaužė. Tuomet jis vėl pradėjo kelti konfliktines situacijas, teigė, jog jis nebevairuos minėto automobilio, kuriuo grįžo. Tuomet jis kažkodėl norėjo iškviesti taksi, nuėjo į pavėsinę, kur pradėjo skambinti taksi, o tuo metu jis tėvui nurodė, kad iškvies jam policiją. Po kiek laiko grįžo namo mama, jis jai paaiškino situaciją, jog tėvas susilaužė akinius, mama pradėjo kviesti jį į vidų, tačiau jis apsimetė, kad iškvietė policiją ir laukė jo. Po kiek laiko jis nuėjo į namus, tačiau netrukus atvažiavo tėvo iškviestas taksi, todėl jis nuėjo ir pasakė, kad taksi iškvietė neblaivus asmuo ir taksi nereikalinga. Grįžus namo į vidų, tėvas vėl pradėjo kelti konfliktines situacijas, kabinėtis, kalbėti įvairias nesąmones, kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje tėvas supyko ir apie 18.43 val. vieną kartą dešinės rankos delnu tyčia trenkė jam į kairės pusės veido sritį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po šio įvykio, jis nedelsiant informavo policijos pareigūnus bendruoju pagalbos numeriu „112“. Tai pamatęs tėvas pradėjo bėgti iš namų. Kadangi jis nenorėjo, jog tėvas pabėgtų, nusprendė jį sulaikyti ir kieme jį sugavo, tačiau tėvas, būdamas neblaivus, įlipo į kitą jo įmonei (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Volvo S60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kieme priekiu į vartų pusę. Kadangi tėvas įlipo į minėtą automobilį, jis pagalvojo, jog jis gali juo išvažiuoti, todėl nusprendė užstatyti vartus šiukšlių konteineriu bei už konteinerio atsistojo pats. Tėvas užvedė minėtą automobilį, atsidarė automatinius kiemo vartus ir pradėjo juo važiuoti iš kiemo, artėdamas link jo. Važiuodamas link vartų, pradėjo stumti priekyje stovėjusį šiukšlių konteinerį. Kadangi jis stovėjo už konteinerio, atsigulė ant minėto automobilio variklio dangčio, įsikabinęs į jį, galvodamas, jog jis toliau nebevažiuos. Tačiau tėvas apie tris kartus bandė važiuoti į priekį ir staigiai stabdyti, lyg norėdamas jį numesti nuo variklio dangčio. Tėvui nepavykus to padaryti ir jam toliau laikantis ant variklio dangčio, jis išvažiavo iš kiemo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve aplink namo teritoriją, jis toliau laikėsi ant variklio dangčio, o tėvas važiavo minėta gatve prie judviejų namo tai pirmyn, tai atgal, kol galiausiai grįžo iki kiemo vartų ir sustojo. Sustojęs ir užgesinęs automobilį, tėvas išlipo iš minėto automobilio, tuomet nuo variklio dangčio nulipo ir jis. Jis matė, kad juos stebi kieme stovinti mama. Tėvas iš karto nuėjo į kiemą, tuomet kieme pamatė ir stovintį kaimyną T. P., kuris nežino kaip atsirado namo kieme. Tuo metu jis dar kartą paskambino į policiją dėl minėto įvykio. Po kiek laiko kaimynas išėjo, o tėvas ir toliau bandė kelti konfliktines situacijas. Jis vėl paskambino į policiją dėl minėto įvykio, siekiant išsiaiškinti, kada atvyks policijos pareigūnai. Pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus, juos pamatė ir tėvas, tada jis pradėjo bėgti kiemo pusės link, o jis pradėjo tėvą gaudyti ir kieme sulaikė, tuomet atbėgo ir policijos pareigūnai. Kaip tėvas vairavo automobilį būdamas neblaivus ir važiavo juo, kuomet jis buvo įsikabinęs į variklio dangtį, kiek žino, matė jo mama G. L. Nuo momento, kuomet jis išlipo iš minėto automobilio ir grįžo į kiemą, iki kol atvyko policijos pareigūnai, tėvas nebuvo dingęs iš akiračio, alkoholio taip pat po vairavimo momento daugiau nevartojo. Tėvas buvo perduotas policijos pareigūnams, kurie patikrino jo neblaivumą (1 t., b. l 10-11).
6.7. Liudytojas S. L. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad tvirtina prieš tai duotus parodymus ir prašo jais remtis, taip pat nori papildyti, kad su juo susisiekė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, kuris nurodė jog ikiteisminiame tyrime reikalinga atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje. Jis į įvykio vietą vykti atsisakė ir parodymų patikrinimą įvykio vietoje taip pat atsisakė atlikti, kadangi jau yra praėję nemažai laiko, su tėvu jis asmeniškai nebendrauja, minėtu adresu atvyksta aplankyti savo mamą G. L. Taip pat minėtu adresu buvo šiais metais per Velykas, tačiau su tėvu tiesiogiai nebendravo. Taip pat ten vykti nenori, kadangi bijo, jog nuvykęs minėtu adresu kartu su ikiteisminio tyrimo pareigūnu atlikti parodymų patikrinimą vietoje, tėvas D. L. jį pamatys, galimai supyks ir tarp judviejų kils konfliktas, kurio jis nenori. Pateiks nubraižytą įvykio vietos schemą, kurią nubraižė ranka. Schemoje yra pavaizduota įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini). Schemoje pavaizduotas kiemas, kiemo gale nubraižytas garažas, kuris pažymėtas „G“ raide. Kiemas schemoje žymimas punktyrinėmis linijomis. Priešais garažą, kairėje pusėje stovėjo automobilis „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį tą dieną kaip ir nurodė prieš tai apklausose neblaivus vairavo tėvas D. L. Automobilis „Volvo“ schemoje pažymėtas raide „V“. Automobilis „Volvo“ buvo pastatytas priekiu į vartų pusę. Šalia automobilio „Volvo“ prie garažo dešinėje pusėje stovėjo automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis automobilis schemoje pažymėta raide „T“. Schemoje dešinėje pusėje nubraižytas namas, žymimas „N“ raide. Taip pat schemoje nubraižyti vartai, kurie pažymėti „Vartai“. Šalia vartų kairėje pusėje schemoje pavaizduoti du konteineriai, kurie pažymėti raidėmis „K“. Kur įvykio metu stovėjo mamos G. L. automobilis tiksliai nurodyti negali, kadangi jau yra praėję nemažai laiko ir neprisimena, prašo remtis mano prieš tai duotais parodymais. Gali pasakyti, kad D. L. su automobiliu „Volvo“ išvažiavo iš kiemo. Taip pat gali patvirtinti, kad tuo metu, kai tėvas įsėdo į automobilį „Volvo“ ir važiavo priekiu link vartų, jis tuo metu stovėjo šalia konteinerių, jis schemoje pažymėtas raide „S“. Kur tuo metu stovėjo mama G. L., jis nurodyti negali, neprisimena. Tėvas išvažiavo pro vartus, paskui automobilį pasistatė už vartų, gatvėje, kairėje pusėje (1 t., b. l. 80-81).
6.8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu perskaičius liudytojo S. L. parodymus, jis atsisakė nurodyti ar juos palaiko.
6.9. Nuteistasis D. L. apeliacinės instancijos teisme atsakydamas į gynėjos ir teisėjų kolegijos pirmininkės klausimus paaiškino, kad G. L. sakė netiesą. Kai vyko konfliktas ir kai jis sėdo į automobilį, sutuoktinės net nebuvo namie, ją pamatė tik po konflikto. Į automobilį įsėdo, kadangi sūnus smurtavo prieš jį ir jis stengėsi pabėgti, nenorėjo, kad prieš jį sūnus smurtautų. Tuomet pasirodė geriausiai atsisėsti į automobilį, galvojo, kad jis viešoje vietoje apsiramins. Išvažiavęs iš kiemo sustojo, pamatė, kad sūnus nusiramino, nulipo nuo kapoto ir nuėjo į kiemą. Sūnus yra impulsyvus. Po konflikto jis grįžo į namą, išgėrė 200 g talpos 40 laipsnių brendžio ir išėjo vėl į kiemą darbuotis, genėti medžius. Prieš sėdant už vairo buvo išgėręs tris skardines alaus – 10 laipsnių. Turėjo priklausomybę nuo alkoholio, tačiau šiuo metu nebevartoja.
Dėl įrodymų vertinimo.
7. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013, 2K-106-719/2023). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).
8. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teisme atlikto dalinio įrodymų tyrimo metu užfiksuotus duomenis bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino D. L. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
9. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamojoje byloje D. L. nuteistas už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
10. Nuteistasis D. L. nurodo, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, neneigia, jog būdamas neblaivus (išgėręs 3 skardines alaus) vairavo automobilį, t. y. išvažiavo juo iš kiemo ir pastatė prie kiemo, tačiau teigia automobilį vairavęs esant būtinajam reikalingumui (siekiant išvengti sūnaus smurto), taip pat nurodo, jog po automobilio vairavimo iki policijos atvykimo išgėrė 200 gramų brendžio, kadangi nežinojo, jog buvo iškviesti policijos pareigūnai. Nurodo, kad G. L. konflikto metu nebuvo. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad D. L. parodymai vertintini kritiškai. Vertinant D. L. parodymų patikimumą teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad jis atvykus policijos pareigūnams apskritai neigė, jog vairavo neblaivus (1 t., b. l. 127-131). Be to, nuteistojo parodymus ir iškeltą versiją paneigia kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai.
11. G. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad matė, kaip D. L. sėdo į automobilį ir išvažiavo pro vartus, iš jų akiračio dingęs nebuvo. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams D. L. nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Policijos pareigūno T. R. paaiškinimai patvirtina, kad atvykus policijos pareigūnams S. L. buvo sulaikęs D. L., kuriam po patikros nustatytas neblaivumas. S. L. nurodė, kad kilo žodinis konfliktas, tada D. L. jam trenkė, po šių veiksmų S. L. teigė paskambinęs policijos pareigūnams, o tėvas išsigandęs bandė pabėgti, todėl sėdo į automobilį, kuris stovėjo kieme, priekiu į vartų pusę. S. L. nurodė, kad bandė sustabdyti tėvą, todėl buvo įsikabinęs į variklio dangtį. D. L. atrodė akivaizdžiai neblaivus. Policijos pareigūnas nurodė, kad taip pat įvykį matė ir G. L., kuri nurodė, kad tuo metu, kai S. L. buvo ant automobilio kapoto, D. L. (duomenys neskelbtini) gatve važiavo pirmyn ir atgal ir paskui sustojęs automobilį paliko gatvėje prie kiemo. Nei liudytojos G. L., nei liudytojo T. R. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti. Jie nuoseklūs, viso proceso metu iš esmės nekintantys ir atitinkantys faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
12. Nors liudytojas S. L. tiek pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsisakė duoti parodymus, tačiau pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Iš šio liudytojo parodymų matyti, jog D. L. vairavo automobilį, išvažiavo pro kiemo vartus į (duomenys neskelbtini) gatvę, iki atvykstant policijos pareigūnams jis nebuvo dingęs iš liudytojo akiračio ir alkoholio nevartojo, šį vairavimą matė ir G. L. Šio liudytojo parodymai viso ikiteisminio tyrimo metu iš esmės nekito, jie atitinka G. L. parodymus.
13. Aptarti duomenys vis dėl to įrodo inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, kad D. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, t. y. išvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, po vairavimo iki atvykstant pareigūnams alkoholio nevartojo. Pagrindo netikėti liudytojų S. L. ir G. L. parodymais nėra, jie minėtas esmines aplinkybes, kurios svarbios nustatant inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes nurodė nuosekliai, jos sutampa ne tik tarpusavyje, tačiau ir su policijos pareigūno T. R. nurodytomis aplinkybėmis. Nors ir sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog tam tikrų nedidelių neatitikimų parodymuose yra, tačiau nagrinėjamu atveju šie neatitikimai nesuteikia pagrindo asmenų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Nustatyti neatitikimai dėl konteinerio vietos, numetimo fakto ir momento, automobilio staigaus važiavimo ir stabdymo tikslios vietos, yra smulkūs ir nereikšmingi nustatytoms faktinėms aplinkybės ir jų nepaneigia.
14. Be to, sprendžiant dėl liudytojų parodymų įrodomosios vertės ir jų patikimumo svarbu išsiaiškinti šių neatitikimų priežastis, jų davimo aplinkybes bei atsižvelgti į kitų byloje esančių įrodymų kontekstą ir jų visumą. Iš bylos duomenų matyti, kad konfliktas truko gana ilgą laiką (vyko lauke, persikėlė į namo vidų, vėliau tęsėsi vėl lauke), konflikte dalyvavo šeimos nariai, situacija buvo grėsminga, liudytojai patyrė stresą, todėl galėjo itin tiksliai nenurodyti visų aplinkybių. Tačiau kaip jau buvo minėta esmines faktines aplinkybes liudytojai nurodė nuosekliai ir jų parodymai tarpusavyje sutapo.
15. Apeliaciniame skunde, nesutinkant su liudytojos G. L. parodymais, teigiama, kad konflikto metu jos namuose nebuvo. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinus baudžiamosios bylos medžiagą, su šiais argumentais nesutinka. Byloje nustatyta, kad atvykus policijos pareigūnams G. L. buvo namuose, policijos pareigūnams nurodė, kad ji matė įvykį. Iš policijos pareigūnų Kūno kameros daryto vaizdo įrašo apžiūros protokolo matyti, kad G. L. 19.54 val. nurodo pareigūnams, kur automobiliu važiavo D. L., kur stabdė (1 t., b. l. 127-133). Liudytojos apklausos, atliktos iš karto po įvykio, t. y. 2022 m. spalio 23 d. 20.32 val., metu nurodytos aplinkybės yra itin detalios (1 t., b. l. 92-95). Taigi, liudytoja tiksliai ir detaliai policijos pareigūnams nurodė visas įvykio aplinkybes, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad liudytoja įvykio metu buvo namuose, vėliau kieme ir konfliktą matė.
16. Be to, D. L. nurodė, kad sutuoktinės automobilis jai grįžus jau po jo ir sūnaus konflikto buvo pastatytas ant įvažiavimo, todėl jeigu ji būtų buvusi namuose konflikto metu, kieme stovint trims automobiliams jis nebūtų galėjęs išvažiuoti per vartus. Iš baudžiamojoje byloje esančių prie 2022 m. spalio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų kiemo nuotraukų (1 t., b. l. 48), taip pat iš papildomos įvykio vietos apžiūros 2023 m. balandžio 26 d. protokolo ir prie jo pridėtų nuotraukų (1 t., b. l. 58-63) matyti, kad automobilis „Volvo S60“, kuris iki vairavimo stovėjo kieme, kairiau, galėjo išvažiuoti iš kiemo pro kiemo vartus, galimai šiek tiek užvažiuojant ant vejos kairėje. Darant šią išvadą atkreipiamas dėmesys ir į G. L. paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme, kad kieme telpa trys automobiliai, du prie garažo, vienas ant pravažiavimo. Vienas automobilis, kuris prie garažo stovi kairiau gali išvažiuoti iš kiemo. Įvykio dieną ji pasistatė automobilį paskutinį ant pravažiavimo ir tai netrukdė vyrui išvažiuoti iš kiemo.
17. Ikiteisminio tyrimo metu gavus D. L. gynėjos prašymą apklausti G. L. tikslu išsiaiškinti, kaip kieme stovėjo automobiliai, bei atlikti tardymo eksperimentą, siekiant nustatyti, kaip D. L. kieme stovint trims automobiliams išvažiavo pro vartus, buvo atliktas liudytojos G. L. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant nustatyti, kur stovėjo automobiliai (1 t., b. l. 121-126), taip pat atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra (1 t., b. l. 58-64), papildomai apklaustas liudytojas S. L. (1 t., b. l. 80-82). Tačiau liudytojai nurodė, kad dėl praėjusio laiko tarpo nuo įvykio neatsimena tiksliai kur stovėjo G. L. automobilis. Įvertinus atliktus veiksmus konstatuojama, kad buvo išnaudotos visos galimybės patikrinti gynybos teiktame prašyme nurodytas aplinkybes. Tokiu būdu nėra pagrindo sutikti, kad buvo pažeista nuteistojo teisė į gynybą.
18. Analizuojamu atveju, aptartų duomenų kontekste svarbu ir tai, kad pats D. L. neneigia, jog jis būdamas išgėręs alkoholio vairavo automobilį, išvažiavo juo iš kiemo. Tuo tarpu byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių D. L. versiją, kad po išvažiavimo pro vartus jis, grįžęs į namą, išgėrė 200 ml talpos 40 laipsnių stiprumo brendžio butelį. Pažymima, jog šiuos D. L. teiginius paneigia liudytojų G. L. ir S. L. parodymai, kurių pagrindu daroma išvada, kad jis alkoholio po vairavimo, iki atvykstant policijos pareigūnams, nevartojo. Įvertinus Įvykio vietos apžiūros protokolą ir namo vidaus nuotraukas matyti, kad namo viduje atvykus policijos pareigūnams jokio alkoholio butelio neužfiksuota (1 t., b. l. 45-57). Nenustačius, kad D. L. alkoholį vartojo ir po vairavimo, gynybos pateikta teismo medicinos eksperto konsultacinė išvada, kurioje nustatyta, kad po vairavimo D. L. išgėrus jo nurodomą alkoholio kiekį jam policijos pareigūnai galėjo nustatyti atitinkamo dydžio neblaivumą, neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje.
Dėl būtinojo reikalingumo
19. Asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.
20. Atmestina kaip nepagrįsta gynybos versija, kad D. L. iš kiemo išvažiavo siekdamas išvengti jo atžvilgiu S. L. vartojamo smurto. Nenustatyta, kad D. L. grėsė pavojus. Liudytojai S. L. ir G. L. nurodė, kad būtent D. L. buvo nusiteikęs agresyviai sūnaus atžvilgiu ir dar būnant namuose trenkė jam. S. L. nurodė, kad būtent po šio smurto paskambino pagalbos telefonu, pranešė, kad neblaivus tėvas puola ant šeimos narių, stumdosi (1 t., b. l. 178). D. L. tai pamatęs puolė bėgti iš namų, o jis bandė jį sulaikyti, tačiau tėvas įlipo į automobilį. Iš bylos duomenų matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams D. L. apie jam grėsusį pavojų nenurodė, teigė, kad nevažiavo neblaivus, nurodė, kad jam medikų pagalbos nereikia (1 t., b. l. 127-131). Aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad nenustatyta baudžiamąją atsakomybę šalinti aplinkybė – veikos padarymas esant būtinajam reikalingumui.
Dėl konfiskuotino turto vertės
21. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
22. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje yra pateiktos dvi VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos dėl automobilio vidutinės rinkos vertės, įvertinęs D. L. asmenybę, šeiminę ir finansinę padėtį, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais nusprendė konfiskuotiną pinigų sumą sumažinti iki 10 000 Eur. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu gynėja buvo pateikusi dar dvi kitas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymas (2 t., 70, 71), kurių pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino ir dėl jų nepasisakė.
23. Iš D. L. gynėjos 2023 m. birželio 19 d. pateiktos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad automobilio vertė su PVM yra 13 420 Eur (2 t., b. l. 70). 2023 m. birželio 20 d. gynėja pateikė dar vieną pažymą dėl automobilio vertės, iš kurios matyti, kad automobilio vidutinė vertė Lietuvoje yra 8 720 Eur (2 t., b. l. 77) ir kuria prašo vadovautis nustatant konfiskuotiną pinigų sumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis iš pradžių buvo registruotas užsienio valstybėje ir tik 2017 m. liepos 7 d. registruotas Lietuvoje (2 t., b. l. 147). Iš byloje esančių automobilio nuotraukų ir Transporto priemonės pridavimo-priėmimo akto matyti, kad automobilio kėbulas apibraižytas ir kai kuriose vietose palankstytas (1 t., b. l. 48-54, 140). Atsižvelgiant į tai, ir visus duomenis vertinant kaltinamojo naudai, teisėjų kolegijos nuomone, iš nuteistojo turi būti konfiskuotina pinigų suma pagal D. L. palankiausią pažymą dėl jo vertės. Todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendis keistinas – iš D. L. konfiskuojant automobilio „Volvo S60“ vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 8 720 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. L. gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 18 d. nuosprendį pakeisti.
D. L. BK 72 straipsnio pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto (automobilio „Volvo S60“) vertės išieškojimo sumą sumažinti iki 8 720 Eur (aštuonių tūkstančių septynių šimtų dvidešimties eurų).
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.