- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-15
- Bylos Nr.
- 1-96-834/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Kaltinamasis
- J. K.
kaltinamojo J. K. ( Y. K. ) gynėjai advokatei Daivai Dereškevičienei
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
J. K. ( Y. K. ), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas ,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnyje 7 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. K. 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 09.58 val., Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Lyda 16,400 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilių etilo alkoholio).
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. K. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai ir paaiškino, jog buvo svečiuose pas žmones, su kuriais planavo dirbti. Vakare iki vėlumos gėrė alkoholinius gėrimus, o ryte reikėjo grįžti namo. Su juo važiavo dar vienas žmogus iki stoties. Įvyko autoįvykis, dėl ko labai gailisi. Reikėjo važiuoti, kitos galimybės neturėjo, galvojo, kad susitvarkys, bet neįvertino situacijos. Alkoholį buvo vartojęs iki vėlumos. Alkoholį vartojo kartu su lietuviais, su kuriais planavo dirbti. Nuo 2018 m. vasaros gyvena Lietuvoje. Atvyko į Lietuvą dirbti, gyventi. Sutinka būti perduotas J. V. atsakomybėn pagal laidavimą. Su ja gyvena kaip šeima. 2018 m. gegužės mėn. susipažino su J. V.. Su jos pagalba rado darbą, kad prisidėtų prie šeimos gyvenimo. Apie įvykį ji sužinojo įvykio dieną. J. V. buvo šokiruota, ji nesitikėjo tokio poelgio, buvo labai nustebusi ir pikta, kad jis taip pasielgė, sukėlė pavojų sau ir kitiems žmonėms. Kaltę pripažįsta pilnai, gailisi.
Šalies argumentai
J. V. pateikė prašymą atleisti J. K. nuo atsakomybės ir perduoti J. K. jai pagal laidavimą ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog su J. K. susipažino 2018 m.vasarą pradėjo daugiau bendrauti. Tą pačią dieną apie įvykį ir sužinojo. Tada labai supyko, galvojo, jog išsiskirs, po to jis pažadėjo, kad daugiau taip nedarys, jie susitaikė. Iki to įvykio ji negalvojo, jog jis gali taip pasielgti, jai buvo šokas. Kalbėjosi su juo, jog vyksta policijos reidai, jis žinojo, kad taip negalima elgtis. Ji nežino kaip užtikrins, kad jis taip daugiau nesielgtų, bet jie nori gyventi kartu, sunku jam Lietuvoje. Ji pati dirba Vokietijoje, išvažiuoja savaitei ir grįžta. 4-5 savaites būna Lietuvoje, o savaitei išvažiuoja į Vokietiją. Ji girta nevažinėja, o dėl savo kai kurių nuobaudų net nežinojo. Ji tikisi, jog jis girtas daugiau nevažinės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad 2018-09-01 apie 9.45 val. jis vairavo jam priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo Vilniaus rajone, keliu Vilnius-Lyda, link Šalčininkų miesto. Buvo šviesus paros metas, saulėta. Abiem kryptimis važiavo automobilių kolonos, apie 70 km/h greičiu. 16,4 kilometre netikėtai į jo eismo juostą šonu įslydo priešpriešiais važiavęs automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko jis, vengdamas susidūrimo, suko į dešinę, tačiau atstumas buvo pernelyg mažas ir automobilis VW Passat dešiniu priekiniu kampu trenkėsi į jo automobilio priekinį kairį kampą. Jo automobilis nuo smūgio nuvažiavo į griovį. Kai išlipo iš savojo automobilio ir nuėjo prie ant kelio likusio automobilio VW Passsat, prie šio automobilio vairuotojo durelių lauke stovėjo vyriškis, prisistatęs Ukrainos piliečiu, nesuprato lietuviškai. Matė, jog jo veidas paraudęs, jis elgėsi keistai - klausiamas neatsakydavo į klausimą, tačiau murmėjo sau kažką po nosimi. Netrukus pamatė, kad prie automobilio VW Passat dešinės pusės keleivio durų lauke stovi dar vienas vaikinas, su alaus buteliu rankose - per susijaudinimą jis jo prieš tai sėdint automobilio salone nepastebėjo. Vairuotojas Ukrainos pilietis neneigė vairavęs automobilį, savo kaltę pripažino, iš įvykio vietos nebandė pasišalinti. Netrukus atvažiavo iškviesta policija, alkotesteriu ukrainiečiui nustatė 2,25 promilių girtumą. Jis dėl automobilio sugadinimu padarytos žalos kreipėsi į automobilį VW Passat draudusią draudimo bendrovę ir visus žalos atlyginimo klausimus spręs su draudimo bendrove. Pateikia vaizdo įrašą iš automobilio vaizdo registratoriaus. (b.l. 28)
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad jo vadovaujama įmonė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime turi išnuomotas patalpas, kur gyvena įmonės darbininkai, ten taip buvo laikomas kaip atsarginis įmonės automobilis VW Passat, valst. (duomenys neskelbtini), automobilio raktai buvo palikti name pas darbuotojus, tačiau automobilis niekam iš darbuotojų konkrečiai priskirtas nebuvo. 2018 metų rugpjūčio mėnesį į jį kreipėsi Ukrainos pilietis Y. K. su prašymu įsidarbinti, tvarkė jo priėmimo į darbą dokumentus ir tuo pačiu leido jam apsistoti įmonės nuomojamose gyvenamosiose patalpose su kitais darbininkais. 2018-09-01 dienos metu jam paskambino Y. K., kuris pranešė, kad buvo pasiėmęs įmonės automobilį VW Passat, valst. (duomenys neskelbtini) ir su juo pateko į eismo įvykį. Automobilis buvo uždarytas į saugojimo aikštelę, tą pačią dieną sužinojo, kad Y. K. sulaikytas policijos. Jis jam nebuvo davęs leidimo vairuoti automobilį. (b.l. 31)
Iš byloje esančio Vilniaus apskr. VPK Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio D. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad iš Vilniaus apskr. VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniaus r., Lydos plentas, netoli Marijampolio km. įvyko eismo įvykis. Atvykus į įvykio vietą rado du susidūrusius automobilius: VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). VW Passat vairuotojas Y. K. nurodė, jog įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu automobiliu VW Golf. Tą patį patvirtino ir VW Golf vairuotojas S. T.. VW Passat vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jam buvo nustatytas 2,25 prom. girtumas. (b.l. 5)
Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad pateiktame vaizdo įraše neatvaizduojama įvykio data ir laikas. Matoma, kad S. T. vairuojamas automobilis VW Golf važiuoja keliu, kuriame abejomis eismo kryptimis yra po vieną eismo juostą. Priekyje jo ta pačia kryptimi važiuoja nežinomas lengvasis automobilis (valstybinio numerio ženklas neįžiūrimas). Iškart po to, kai priekyje važiuojantis nežinomas automobilis prasilenkia su priešinga kryptimi važiavusiu Mercedes Benz markės automobiliu (valstybinio numerio ženklas neįžiūrimas), iš už automobilio Mercedes Benz galo pasirodo raudonos spalvos automobilis VW Passat (valstybinio numerio ženklas neįžiūrimas), judantis automobilio Mercedes Benz kryptimi, tačiau slystantis į priekį šonu, kol išslysta į priešingos krypties eismo juostą tiesiogiai prieš liudytojo S. T. vairuojamą automobilį ir su juo susiduria. Po susidūrimo S. T. vairuojamas automobilis savo važiavimo kryptimi nuvažiuoja į dešinę, už kelio važiuojamosios dalies ribų. Vaizdo įraše automobiliu VW Passat važiuojančių asmenų nesimato. (b.l. 32)
Iš byloje esančio 2018-09-03 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8755/2018(01) nustatyta, kad Y. K. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 ‰ (promilės) etilo alkoholio. (b.l. 14)
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės. Kaltinamasis savo kaltę jo vairavo išgėręs pripažino pilnai, jo kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo parodymai, tarnybiniuose pranešimuose, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamasis J. K. 2018 m. rugsėjo 1 d., apie 09.58 val., Vilniaus rajone, kelio Vilnius – Lyda 16,400 kilometre, vairavo automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,27 promilių etilo alkoholio). Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl atsakomybės individualizavimo
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo J. K. gynėja teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016,2K-52-648/2017). Todėl sprendžiant dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės spręstina ne tik įstatymo išvardintų formalių sąlygų kontekste ir bet ir visos bylos aplinkybių visumoje, susijusių su padaryta nusikalstama veika, jos pasekmėmis, kaltininko asmenybe.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis J. K. atitinka BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas. Yra neteistas, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Administracine tvarka baustas tik vieną kartą, už šio įvykio metu sukeltą eismo įvykį. Tačiau kaip minėta atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti formalus. Teismas spręsdamas asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą taip pat atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ( LR BK 40 str. 3 d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis (LAT nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Laiduotoja J. V. pateikė prašymą perduoti J. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą ir prašyme nurodo, kad ji yra J. K. sugyventinė. Nurodo, jog su J. K. gyvena kartu metus laiko. Kartu gyvena jos nepilnamečiai vaikai. Tarpusavio santykiai geri. Ji yra neteista, dirbanti, gyvenamosios vietos valdybos pirmininkės charakterizuojama tinkamai. Kadangi su J. K. planuoja gyventi toliau, jis jai pasižadėjo daugiau tokių nusikalstamų veikų nedaryti. Posėdžio metu teigė, kad ji tikisi, kad jis girtas daugiau nevairuos.
J. V. yra neteista, charakterizuojama teigiamai. Tačiau iš administracinių nusižengimų registrų išrašo matyti, jog J. V. yra ne kartą bausta administracine tvarka. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 metus matyti, jog J. V. bausta administracine tvarka apie 20 kartu, 7 nuobaudos galiojančios. Bausta už įvairius kelių eismo taisyklių pažeidimus, tame tarpe ir greičio viršijimą, kuris priskiriamas prie vieno iš šiurkštesnių kelių eismo taisyklių pažeidimo. Taigi, šiuo atveju J. V. neatitinka laiduotojui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. Be to, iš posėdžio metu duotų paaiškinimų matyti, jog J. V. dirba Vokietijoje. Be to, kaip pati teigė posėdžio metu, nežino kaip užtikrins, kad J. K. taip nebesielgs, tik labai tikisi, kad jis girtas nebevairuos. Šios visos aplinkybės verčia teismą abejoti ar J. V. galės daryti teigiamą įtaką J. K. ir užtikrinti, jog J. K. daugiau nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti J. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje padarymą pagal laiduotojos J. V. laidavimą.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, įvertina teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 61 straipsnio 4 dalies). Teismas atsižvelgia į J. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – veika padaryta esant neblaiviam, neatsakingai ir pavojingai elgiantis su padidinto pavojaus šaltiniu – automobiliu. Neteistas. Iki šio įvykio Lietuvoje administracine tvarka nebaustas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog nuoširdžiai gailisi, buvusios darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nėra nustatyta sunkinančių aplinkybių, todėl nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – baudą, jos dydį parenkant ženkliai mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina galutinė bausmė BK 64¹ straipsnio pagrindu mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018-09-01 10.18 val. iki 2018-09-03 9.53 val.
Atsižvelgus į turtinę padėtį, į tai jog šiuo metu yra nedirbantis, bet planuoja pradėti dirbti, teismas nuostato 24 mėnesių terminą baudai sumokėti.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Vadovaudamasis BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo kaltinamajam J. K. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija kraujyje siekė 2,27 promiles etilo alkoholio. Apsvaigimo laipsnis daugiau nei 5 kartus viršijo leistiną minimalią ribą, kas kėlė ypač didelį pavojų kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl atsižvelgiant į tai bei siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, tikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis BK 68 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams. Taigi atsižvelgiant į bylos aplinkybes, šią baudžiamojo poveikio priemonę tikslinga taikyti siekiant apriboti J. K. galimybę daryti naujus teisės pažeidimus ir tuo pačiu užtikrinti visuomenės saugumą J. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti transporto priemones dviejų metų laikotarpiui (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Kaltinamajam 2018-09-06 buvo paskirta kardomoji priemonė dokumento paėmimas ir buvo paimtas vairuotojo pažymėjimas. Bylos duomenimis laikinas vairuotojo pažymėjimas nebuvo išduotas. Todėl atsižvelgus į teismų praktiką ( LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144 /2018 ) nagrinėjamu atveju teisės vairuoti atėmimo terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės - vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos.
BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. J. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje padarė naudodamas transporto priemonę VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), be šios transporto priemonės kaltinamasis negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalyje imperatyviai įtvirtina, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. To paties straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Byloje nustatyta, kad VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltinamajam J. K., o UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi iš J. K. valstybės naudai konfiskuotina automobilio VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų sumą. Iš byloje esančių VšĮ "Emprekis" duomenų matyti, jog vidutinė transporto priemonės - " VW Passat, pasirinkti metai 1990, kaina Lietuvoje - 300 eurų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes iš J. K. valstybės naudai konfiskuotina 300 eurai.
Kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš liudytoju automobilio vaizdo registratoriaus, saugomas voke prie bylos paliktini saugojimui prie bylos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
J. K. (Y. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje ir paskirti 60 MGL (3000 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę J. K. paskirti 40 MGL (2000 eurų) baudą.
Į paskirtą bausmę J. K. įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018-09-01 10.18 val. iki 2018-09-03 9.53 val. prilyginant 4 MGL dydžio baudai ir galutinę baudą paskirti 36 MGL (1800 eurų).
Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu J. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (du) metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018m. rugsėjo 6 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš J. K. valstybės naudai konfiskuoti automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ,vertę atitinkančią pinigų sumą - 300 eurų.
J. K. skirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti J. K., o vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti : kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš liudytoju automobilio vaizdo registratoriaus, saugomą voke prie bylos palikti saugojimui prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.