Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-571-334/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-16
Bylos Nr.
1-571-334/2012
Teisminio proceso Nr.
1-76-1-00622-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
J. L.
Kaltinamasis
A. A., V. D.
Advokatai
Artūras Balčiūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-571-334/2012(Proceso Nr.1-76-1-00622-2011-9)Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 16 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Švitinienė,sekretoriaujant Vaidai Grigienei,dalyvaujant prokurorei Gailutei Vilkienei,gynėjams advokatams Artūrui Balčiūnui, Vitalijai Kopūstienei,nukentėjusiajam J. L., jo atstovui advokato padėjėjui A. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.,

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ fasuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ten pat, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos įrodymus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji A. A. ir V. D. 2011 m. rugsėjo 17 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), V. A. priklausančioje uždaroje pavėsinėje, V. D. sudavus smūgį stovinčiam J. L. kumščiu į veidą, šiam ginantis trenkiant V. D. kumščiu į krūtinę, A. A. sudavė smūgį kumščiu į J. L. į veidą, nuo suduoto smūgio šiam nugriuvus ant grindų, A. A. su V. D. bendrai spirdami kojomis ir suduodami kumščiais ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam į galvą, padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žaste, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nosies ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė J. L. sveikatą.

Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-09-16 apie 24 val. kartu su V. D. iš Panevėžio grįžo į namus. Abu grįžo blaivūs. Jis nuėjo į namą pavalgyti, o V. D. nuėjo į lauko pavėsinę, kur tėvo V. A. bendradarbiai šventė rugiapjūtės pabaigtuves. Valgydamas, išgirdo riksmus pavėsinėje. Nuėjęs ten pamatė, kad V. D. ir J. L. guli nukritę ir susikabinę ant čiužinio, ant kurio pavėsinėje prie židinio miegojo V. P.. Su broliu R. A. išskyrė V. D. ir J. L.. Tada J. L. pasiėmęs butelį, puolė jį (A. A.), išvadino įvairiais žodžiais, liepė išeiti. Atėmė butelį iš J. L.. Nukentėjusysis meluoja, kad neturėjo butelio. Nukentėjusysis buvo stipriai neblaivus ir į kaklą trenkė pirmas, todėl pats taip pat trenkė nukentėjusiajam kumščiu į krūtinę. Abu susimušė, nugriuvo ant žemės, ant miegančio V. P.. V. P. nuo to prabudo ir atsikėlė. Nukritęs ant žemės, sudavė dar keletą smūgių J. L.. Kur sudavė, nežiūrėjo. R. A. ir V. P. jį su nukentėjusiuoju išskyrė. Po to su J. L. daugiau nesimušė ir kojomis nukentėjusiojo nespardė. J. L. muštynių metu sąmonės nebuvo praradęs. Po išskyrimo J. L. atsistojo. Mano, kad J. L. didelių nepatogumų nepatyrė, nes praėjus trims dienoms po įvykio kaime važinėjo motociklu. Pats taip pat nukentėjo nuo J. L., bet dėl nukentėjusiojo padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė. Su J. L. konfliktavo ir anksčiau. V. P. įvykio metu miegojo ir nieko nematė, duodamas parodymus, melavo. Patvirtina, kad pirmą kartą J. L. ant žemės nukrito su V. D., antrą kartą – su juo (A. A.). J. L. meluoja. Po įvykio su nukentėjusiuoju dėl susitaikymo ir dėl žalos atlyginimo nekalbėjo, nes J. L. nenorėjo bendrauti. Ligonių kasos 1183,39 Lt ieškinį dėl gydymo išlaidų ir J. L. ieškinį turtinei žalai atlygini pripažįsta, tačiau mano, jog ieškinio suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė.

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2011-09-16 vėlai vakare kartu su A. A. grįžo iš Panevėžio į A. A. namus. Buvo visiškai blaivus, nes vairavo automobilį. A. A. nuėjo į virtuvę pavalgyti, o jis, pamatęs pavėsinėje šviesą ir savo pusbrolį R. A., nuėjo ten pasisveikinti. Pavėsinėje buvo ir J. L.. Nukentėjusysis buvo stipriai girtas, galima sakyti, kad svyravo. Būdamas neblaivus, J. L. kabinėjasi. R. A. ir J. L. sėdėjo prie stalo. Stalo priekyje, arčiau pavėsinės durų sėdėjo R. A., o kitoje stalo pusėje, arčiau židinio, prieš R. A. sėdėjo J. L.. Įėjus į pavėsinę, J. L. sėdėjo dešinėje pavėsinės pusėje. V. P. miegojo ant čiužinio prie židinio, buvo nusisukęs, nejudėjo, nekalbėjo ir konflikto pradžios tikrai nematė. M. M. taip pat miegojo. Pasisveikino su R. A. ir, norėdamas pasisveikinti, ištiesė ranką J. L.. J. L. pasakė: „Ko čia kiši savo ranką“, pradėjo įžeidinėti. Tada nusisuko nuo nukentėjusiojo. J. L. pradėjo provokuoti, klausdamas, ar nenori gauti. Atsakė nukentėjusiajam, kad nenori. Tada J. L. trenkė į žandą. Abu susikibo ir susistumdė. Trenkė J. L. į veidą. Abu parkirto ant žemės, mušė vienas kitą. Smūgius J. L. sudavė rankomis. Kur sudavė, tiksliai negali pasakyti. A. A. pavėsinėje tuo metu nebuvo. Kaltinamasis atėjo tada, kai išgirdo triukšmą. Tuo metu abu su J. L. jau buvo ant žemės. A. A. atskyrė vieną nuo kito. Tada J. L. nuo stalo pasiėmė butelį, pradėjo įvairiais žodžiais koliotis, trenkė A. A. kumščiu. A. A. su J. L. susikabino, griuvo abu ant žemės, vartydamiesi mušėsi. R. A. juos išskyrė. Daugiau niekas neskyrė, nes V. P. pabudo po jo (V. D.) ir J. L. susistumdymo. V. P. meluoja. Jis už bokalą gali bet ką papasakoti. Negirdėjo, kada V. P. pasakė: „Vyrai baikit“. J. L. ant žemės buvo nukritęs du kartus: vieną kartą su A. A., kitą – su juo (V. D.). Pripažįsta, kad mušėsi su J. L., tačiau tai darė tik gindamasis, nes J. L. trenkė pirmas. Nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis. Po muštynių buvo raudonas žandas, tačiau į gydytojus nesikreipė. J. L. sužalojimų nematė. Matė, kad nukentėjusysis po trijų dienų važinėjosi motociklu. J. L. ieškinį turtinei žalai atlyginti ir Ligonių kasų ieškinį pripažįsta. Mano, kad ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis. Sutinka sumokėti 1000 Lt sumą neturtinei žalai atlyginti. Dėl to, kas atsitiko išgyvena, gailisi, nes to galėjo ir nebūti. Atsiprašo J. L. už sukeltą fizinį skausmą. Dėl žalos atlyginimo su J. L. tarėsi abu su A. A.. Surinko 2000 Lt žalos atlyginimui. Iš pradžių nukentėjusysis taikytis sutiko, o paskui atsisakė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė įrodoma.

Nukentėjusysis J. L. parodė, kad 2011-09-16 apie 19 val. atėjo į V. A. namus, kur lauko pavėsinėje šventė rugiapjūtės pabaigtuves. Buvo daug žmonių. Kai šventės dalyviai pradėjo skirstytis į namus, į pavėsinę užėjo kaltinamieji A. A. ir V. D.. Kaltinamieji į pavėsinę įėjo abu iš karto ir buvo išgėrę. Į pavėsinę atėjus A. A. ir V. D., su jais nesisveikino. Nei vienas iš kaltinamųjų rankos pasisveikinti neištiesė dėl ankstesnių konfliktų. Iki įvykio nuo A. A. dėl muštynių yra nukentėjęs du kartus. Konfliktas įvyko maždaug po 5 minučių nuo kaltinamųjų atėjimo į pavėsinę. A. A. ir V. D. įžeidžiančiais žodžiais pradėjo kabinėtis, užgaulioti. Jo (J. L.) atžvilgiu vartojo keiksmažodžius. Pats irgi netylėjo, atsakė kaltinamiesiems tik ne taip grubiai. Konfliktuojant kumščiu į veidą pirmas trenkė V. D.. Gindamasis trenkė V. D. atgal į krūtinę. Staiga kumščiu į veidą trenkė ir A. A.. Tuo metu stovėjo, tačiau nuo smūgio nukrito ant žemės ir užsidengė veidą rankomis. Nukritus ant žemės, buvo suduota daugiau nei 10 smūgių į galvą, veidą. Veidą buvo užsidengęs, todėl tiksliai negali pasakyti, ar smūgiai buvo suduoti kumščiais, ar spiriant kojomis. Kas konkrečiai mušė gulintį, nematė. Smūgiai buvo intensyvūs, todėl mano, kad mušė abu – A. A. ir V. D.. Įvykio metu pavėsinėje dar buvo V. P., R. A.. M. M. miegojo. Įvykio dieną konflikto su liudytoju V. P. nebuvo. Girdėjo, kad V. P. sakė: „Baikit vyrai“. Negali pasakyti, ar A. A. ir V. D. mušdami ką nors sakė, nes buvo praradęs sąmonę. Konflikto su A. A. ir V. D. metu butelio į ranką paėmęs ir juo užsimojęs nebuvo. Atgavęs sąmonę, atsistojo ir išėjo. Buvo išgėręs alkoholio, tačiau suprato, kas vyksta. Ant žemės buvo nugriuvęs tik vieną kartą. Išėjęs, paskambino A. D.. Paskui nuėjęs pas A. D., pasakė, kas atsitiko. A. D. nuvežė į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Buvo paguldytas į ligoninę, kur gydėsi 3-4 dienas, o nedarbingumo pažymėjimą turėjo apie 2-3 savaites. V. D. ir A. A. norėjo taikytis, tačiau jis taikytis atsisakė. Turtinei žalai atlyginti pareiškė 1368,78 Lt ieškinį, nes nedirbo, prarado 1200 Lt darbo užmokestį, tris kartus važiavo į policijos komisariatą, kas kiekvieną kartą kainavo po 25 Lt, vyko pas gydytojus. Už 44,78 Lt pirko ir vartojo vaistus „Cavinton“, kreipėsi į medicinos ekspertus dėl sužalojimų nustatymo ir už tai sumokėjo 49 Lt. Neturtinei žalai atlyginti pareiškė 4000 Lt ieškinį, nes gulėjo ligoninėje, gydėsi, vartojo vaistus, buvo paveiktas morališkai, juto skausmą. Iki šiol negali nuo žemės kelti didesnio svorio daiktų, nes pradeda svaigti galva. anksčiau to nebuvo. Pareikštus ieškinius palaiko ir prašo juos tenkinti.

Liudytojas A. D. parodė, kad 2011-09-17 naktį į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs J. L. pasakė, kad V. A. namuose šventė rugiapjūtės pabaigtuves ir jį sumušė A. A. ir V. D.. Pakvietė J. L. ateiti į savo namus. Nukentėjusysis atėjo po kelių minučių. J. L. buvo sąmoningas, orientavosi aplinkoje, buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. J. L. veide matėsi akivaizdūs švieži sumušimai, patinimai žandikauliuose. Nukentėjusiojo veidas buvo sutinęs ir deformuotas, paakiai paraudę. J. L. buvo streso būsenoje, šoke, drebėjo. Matė, kad nukentėjusiajam reikia suteikti medicininę pagalbą, nes šis jautėsi blogai, skaudėjo galvą, veidą, todėl nuvežė į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių. Medikai J. L. apžiūrėjo, paguldė į ligoninę. Iš ligoninės išvyko tada, kai J. L. buvo paguldytas į ligoninę. Nukentėjusysis paaiškino, kad tarp jo (J. L.) ir A. A. bei V. D. įvyko žodinis konfliktas. Pagal J. L. pasakymą konfliktą pradėjo abu kaltinamieji. Konflikto priežasčių, aplinkybių nežino, tačiau žino, jog kaltinamieji ir nukentėjusysis ir anksčiau maždaug metai iki įvykio yra konfliktavę ne vieną kartą. J. L. pažįsta asmeniškai, todėl žino, kad jis nekonfliktiškas, lėto būdo. Yra girdėjęs, kad kaltinamieji yra ne kartą įsivėlę į konfliktines situacijas.

Liudytojas V. P. parodė, kad praėjo daug laiko, todėl įvykio aplinkybių gerai nebeatsimena, viskas buvo taip, kaip sakė ikiteisminio tyrimo metu atliktoje liudytojo apklausoje, matė kaip A. A. ir V. D. spardė kojomis J. L., tvirtina perskaitytus jo parodymus (1 tomas, 47-48 b.l.). t.y. kad dirba sezoniniu darbininku – traktoristu ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Panevėžio rajone, Perekšlių kaime. 2011 m. maždaug rugsėjo mėnesį, penktadienį, pavakary, susirinko pas bendrovės inžinierių V. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur bendrovės mechanizatoriai uždaroje lauko pavėsinėje šventė rugiapjūtės pabaigą. Buvo pats, V. A., R. A., D. R., A. L. ir jo sūnus J. L., A. D., M. M. ir V. Š.. Visi gėrė degtinę, alų. Bešvenčiant jokių konfliktų nebuvo. Paskui pradėjo skirstytis į namus. Pirmas į namus išvažiavo D. R., vėliau išėjo A. L., kažkuriuo metu išėjo V. Š., V. A. nuėjo į namus, taip pat išėjo ir A. D.. Pavėsinėje toliau švęsti liko keturiese, t.y. jis, J. L., R. A. ir M. M.. Kadangi buvo neblaivus, miegojo. Apie 24 val. ar truputį vėliau į pavėsinę atėjo A. A. ir V. D., kurie abu matėsi, kad yra išgėrę. Tai pažino iš veido bei bendros išvaizdos. Abu vaikinai prisėdo kartu gerti. Pats tuo metu sėdėjo iš stalo galo, priešais duris, J. L. sėdėjo iš stalo šono, dešiniu šonu į duris. Prieš J. L. sėdėjo R. A.. Atėję kaltinamieji prisėdo prie R. A.. Pasėdėjo apie pusvalandį, išgėrė degtinės. Konfliktų dar nebuvo ir abu su R. A. išėjo į kiemą parūkyti. Duris uždarė. Pavėsinės viduje liko J. L., miegantis M. M. bei A. A. su V. D.. Berūkant išgirdo triukšmą viduje, girdėjo dūžtant indus, taip pat riksmus. Girdėjo visų trijų balsus, ką konkrečiai kalbėjo, nesuprato, bet tikrai girdėjo iš visų trijų keiksmažodžiai. Tai išgirdę abu su R. A., įėjo į vidų ir pamatė, kad J. L. tupi pasilenkęs prie suolo, uždengęs galvą rankomis, tupėjo beveik prie pat durų, toje pačioje pusėje, kur sėdėjo. Atidaręs duris, matė, kaip A. A., kuris buvo prie pat durų, tupinčiam J. L. iš dešinės spardė kojomis nukentėjusįjį, matė, kad įspyrė į dešinį šoną. Čiupo A. A. ir atitraukė nuo J. L.. R. A. puolė prie V. D., kuris buvo J. L. iš kairės ir taip pat spardė J. L.. Kur įspyrė, pasakyti negali, nes griebė A. A., kad šis daugiau nebemuštų J. L.. Matė, kad J. L. iš nosies bėgo kraujas. Nuo nukentėjusiojo atitraukus kaltinamuosius, muštynės baigėsi. R. A. išvarė A. A. ir V. D. į namus. Pavėsinėje liko keturiese, tik M. M. miegojo toliau. Matėsi, kad J. L. sumuštas veidas, iš nosies bėgo kraujas. Nukentėjusysis dar pasėdėjo ir vienas išėjo namo. Pats liko miegoti pavėsinėje. Nei ant A. A., nei ant V. D. veidų sužalojimų ar kraujo pėdsakų nesimatė. Dėl ko įvyko muštynės, nežino, tik gali pasakyti, kad nesutarimai tarp J. L. ir A. A. bei V. D. vyksta seniai.

Liudytojas V. Š. parodė, kad 2011-09-17 dalyvavo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų rugiapjūtės pabaigtuvėse, kurios vyko V. A. namuose, pavėsinėje. Šventėje dalyvavo A. L. ir J. L., V. A., R. A., V. P., D. R.. Visi vartojo alkoholį, bet J. L. stipriai išgėręs nebuvo. Apie 21-22 val. išvažiavo pas uošvius, todėl konflikto nematė. Kai išėjo, A. A. ir V. D. dar nebuvo. Pirmadienį nuėjęs į darbą iš darbuotojų sužinojo, kad vėlai vakare pas V. A. tarp J. L. ir A. A. bei V. D. įvyko konfliktas, muštynės. Kas inicijavo konfliktą, muštynes, nežino. J. L. pamatė maždaug po mėnesio, kai nukentėjusysis atėjo į darbą po ligos. Sumušimo žymių ant veido jau nesimatė. J. L. yra ramus, nekonfliktiškas, darbštus.

Iš 2011-12-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namo kieme esančiame priestate (1 tomas, 10-13 b.l.).

Iš Specialisto išvados Nr. G1021/11 (05) matyti, kad poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žaste, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nosies ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis J. L. padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011-09-17. J. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26 b.l.).

Iš 2012-05-08 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. L. ir liudytojas R. A. akistatos metu kiekvienas patvirtino savo parodymus (1 tomas, 47-48 b.l.).

Iš 2012-04-25 akistatos protokolo matyti, kad nukentėjusysis J. L. ir V. D. akistatos metu kiekvienas patvirtino savo parodymus (1 tomas, 100-101 b.l.).

Kaltinamųjų A. A. ir V. D. parodymai, kad konfliktą pirmas pradėjo nukentėjusysis J. L. ir kad nukentėjusįjį galėjo sužaloti gindamiesi, kadangi J. L. elgėsi agresyviai, yra atmetami, kaip paneigti bylos įrodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 28 str. 2 d. būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti asmenį veikus, esant būtinajai ginčiai. Teisme nustatytų aplinkybių visuma rodo, jog kaltinamųjų veika nebuvo padaryta būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinamųjų parodymai, kad jie nukentėjusiajam smūgius sudavė dėl to, kad šis rankoje turėjo butelį ir juo grasino, yra atmestini, nes tokių parodymų nepatvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusysis J. L. neigė turėjęs rankoje butelį ir juo užsimojęs. Šios aplinkybės nepatvirtino nei vienas apklaustas liudytojas. Priešingai, tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojų parodymai patvirtina, kad kaltinamieji susidariusioje konfliktinėje situacijoje elgėsi neadekvačiai, liudytojas V. P. tramdė kaltinamuosius, sakydamas: „baikit vyrai“, R. A. ir V. P. nukentėjusįjį ir kaltinamuosius išskyrė, R. A. išvarė kaltinamuosius A. A. ir V. D. į namus.

Iš kaltinamųjų A. A., V. D., nukentėjusiojo J. L. parodymų matyti, jog konfliktas prasidėjo abiem pusėms apsižodžiuojant necenzūriniais žodžiais. Šis žodinis konfliktas truko labai trumpai ir išaugo į susistumdymą, kai kaltinamasis V. D. nukentėjusiajam J. L. kumščiu trenkė į veidą, o J. L., atsakydamas į tai, trenkė atgal. Nukentėjusysis J. L. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, jog konfliktas įvyko dėl su kaltinamaisiais anksčiau buvusių asmeninių nesutarimų, kai į pavėsinę atėję A. A. ir V. D. įžeidžiančiais žodžiais pradėjo kabinėtis, užgaulioti, jo (J. L.) atžvilgiu vartoti keiksmažodžius. Atsakė kaltinamiesiems tuo pačiu. Konfliktuojant kumščiu į veidą pirmas smūgį sudavė V. D.. Gindamasis trenkė V. D. atgal į krūtinę. Staiga kumščiu į veidą trenkė ir A. A.. Tuo metu stovėjo, tačiau nuo smūgio nukrito ant žemės ir užsidengė veidą rankomis. Nukritus ant žemės, buvo suduota daugiau nei 10 smūgių į galvą, veidą. Veidą buvo užsidengęs, todėl kas konkrečiai mušė gulintį, nematė. Smūgiai buvo intensyvūs, todėl mano, kad mušė abu – A. A. ir V. D.. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojo A. D. parodymai, kad po konflikto atėjęs J. L. papasakojo, jog tarp jo (J. L.) ir A. A. bei V. D. įvyko žodinis konfliktas. Pagal J. L. pasakymą suprato, kad konfliktą pradėjo abu kaltinamieji. Konflikto priežasčių, aplinkybių nežino, tačiau žino, jog kaltinamieji ir nukentėjusysis ir anksčiau maždaug metai iki įvykio yra konfliktavę ne vieną kartą. Liudytojas V. P. taip pat patvirtino, jog į pavėsinę atėjo A. A. ir V. D., kurie abu matėsi, kad yra išgėrę. Visi kartu pasėdėjo apie pusvalandį, išgėrė degtinės. Paskui abu su R. A. išėjo į kiemą parūkyti. Pavėsinės viduje liko J. L., miegantis M. M. bei A. A. su V. D.. Berūkant išgirdo triukšmą viduje, girdėjo dūžtant indus, taip pat riksmus. Girdėjo visų trijų balsus, ką konkrečiai kalbėjo, nesuprato, bet tikrai girdėjo iš visų trijų keiksmažodžius. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad šiuo atveju abi pusės – tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis – buvo nusiteikę agresyviai, įsitraukė į konfliktą, po to ir į muštynes, kuriose viena pusė kitai sudavė po kelis smūgius. Pripažįstama, jog muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, tai yra vienas iš konflikto sprendimo būdų – situacija, kurioje nėra besiginančių. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia naudoti smurto, o smurtas panaudojamas netikėtai esant užpultam. Nagrinėjamoje situacijoje abi pusės buvo puolančios, abi gynė savo tiesas ir nebuvo besiginančių. Taigi nebuvo pirmos ir būtinos būtinosios ginties sąlygos – pavojingo kėsinimosi. Nesant pavojingo kėsinimosi, nekyla ir teisė į būtinąją gintį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų. Todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.2K-684/1999, nutartis Nr.2K-394/2007). Šiuo atveju kaltinamųjų A. A. ir V. D. nukentėjusiam suduoti smūgiai ir jų kiekis, vertintini ne kaip būtinoji gintis, o kaip neadekvati reakcija susiklosčiusioje situacijoje, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti gana žymūs sužalojimai, o kaltinamieji, kaip patys patvirtino teisiamojo posėdžio metu, nukentėjo nežymiai, į medikus nesikreipė. Nukentėjusiajam J. L. suduotų smūgių ir sužalojimų pobūdį patvirtina teismo medicinos specialisto išvada – konstatuota poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žaste, kraujosruva dešinės akies obuolio junginėje, nosies ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2011-09-17. J. L. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų sukrėtimo ir nosies kaulų lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, 26 b.l.). Kad konflikto metu būtų sužaloti kaltinamieji, byloje duomenų nėra. Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dėl nukentėjusiojo padarytų sužalojimų į medikus nesikreipė, o V. D. parodė, kad po muštynių buvo raudonas žandas, tačiau į gydytojus nesikreipė. Taigi akivaizdu, jog kaltinamųjų smūgiai, suduoti nukentėjusiam į galvą, dėl kurių J. L. įvyko smegenų sukrėtimas bei nosies kaulų lūžiai, buvo neadekvatūs nukentėjusiojo veiksmams. Nukentėjusysis J. L. parodė, kad nukritus ant žemės, buvo suduota daugiau nei 10 smūgių į galvą, veidą. Smūgiai buvo intensyvūs. Liudytojas V. P. patvirtino, kad įėjęs į pavėsinės vidų pamatė, kad J. L. tupi pasilenkęs prie suolo, uždengęs galvą rankomis. Matė, kaip A. A., kuris buvo prie pat durų, tupinčiam J. L. iš dešinės spardė kojomis nukentėjusįjį, įspyrė į dešinį šoną. Čiupo A. A. ir atitraukė nuo J. L.. R. A. puolė prie V. D., kuris buvo J. L. iš kairės ir taip pat spardė J. L.. Matė, kad J. L. iš nosies bėgo kraujas, kad sumuštas veidas. Nei ant A. A., nei ant V. D. veidų sužalojimų ar kraujo pėdsakų nesimatė. Liudytojas A. D. parodė, kad J. L. veide matėsi akivaizdūs švieži sumušimai, veidas buvo sutinęs ir deformuotas, paakiai paraudę. J. L. buvo streso būsenoje, šoke, drebėjo. Matė, kad nukentėjusiajam reikia suteikti medicininę pagalbą, nes šis jautėsi blogai, skaudėjo galvą, veidą.

Tokiu būdu ištyrus bylos įrodymus neginčytinai nustatyta, kad kaltinamieji A. A. ir V. D. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto metu, V. D. sudavė smūgį stovinčiam J. L. kumščiu į veidą, šiam ginantis trenkiant V. D. kumščiu į krūtinę, A. A. sudavė smūgį kumščiu J. L. į veidą, nuo suduoto smūgio šiam nugriuvus ant grindų, A. A. su V. D. bendrai spirdami kojomis ir suduodami kumščiais ne mažiau 10 smūgių nukentėjusiajam į galvą, padarydami poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešiniame paakyje, dešiniame skruoste ir dešiniame žaste, kraujosruvą dešinės akies obuolio junginėje, nosies ir dešinio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, taip nesunkiai sutrikdė J. L. sveikatą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. L. pareiškė civilinį ieškinį 5368,78 Lt sumai: 1368,78 Lt turtinei žalai atlyginti ir 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nes nusikalstama veika padaryta didelė moralinė žala.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. L. ieškinys 1368,78 Lt turtinei žalai atlyginti dėl 1200 Lt negautų pajamų , kai negalėjo dirbti dėl patirtų sužalojimų, 49 Lt už medicinos ekspertų paslaugas, 44,78 Lt vaistų „Cavinton“, kuriuos turėjo vartoti po sumušimo, 75 Lt išlaidų tris kartus vykstant į policijos komisariatą pagrįstas bylos įrodymais, nukentėjusiojo apklausos protokolais, ieškininiu pareiškimu (1 tomas, 34-37 b.l.), todėl tenkintinas pilnai ir priteistinas solidariai, iš kaltinamųjų A. A. bei V. D., nes žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamųjų A. A. bei V. D. nusikalstamais veiksmais.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. L. ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas pilnai. Pripažintina, jog jam padaryta neturtinė žala. Nukentėjusysis J. L. patyrė fizinį skausmą, išgąstį ir tai sukėlė tiesioginių neigiamų pasekmių jo sveikatai ir fizine, ir emocine prasme. Nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų gydėsi ligoninėje, negalėjo dirbti. Dėl patirtos traumos iki šiol jaučia baimę ir nesaugumą, išgyvena dvasinį sukrėtimą. Visa tai pagrįsta bylos įrodymais, specialisto išvada, nukentėjusiojo apklausos protokolais, ieškininiu pareiškimu, todėl pareikštas 4000 Lt ieškinys neturtinei žalai atlyginti priteistinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad nukentėjusysis J. L. patyrė fizinį skausmą, išgąstį, emocinius išgyvenimus, todėl jam atlygintina neturtinė žala. Atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį – kaltinamasis A. A. nedirba, o kaltinamasis V. D. yra dirbantis, prašomos priteisti neturtinės žalos dydis nėra aiškiai per didelis ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, priteistinas solidariai iš kaltinamųjų A. A. ir V. D. nukentėjusiojo J. L. naudai 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškovas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 1183,39 Lt ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl patirtų sužalojimų J. L. gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ir už jam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Minėtam piliečiui suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 1183,39 Lt. Civilinio ieškovo ieškinys 1183,39 Lt turtinei žalai atlyginti pagrįstas bylos įrodymais, ieškininiu pareiškimu, stacionare gydomo asmens statistinėmis kortelėmis, asmens ambulatorinio gydymo statistinėmis kortelėmis (1 tomas, 16-21 b.l.) ir tenkintinas pilnai bei priteistinas solidariai iš kaltinamųjų A. A. bei V. D., nes žala padaryta tiesioginiais tyčiniais kaltinamųjų A. A. bei V. D. nusikalstamais veiksmais.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis A. A. kaltu prisipažino iš dalies, neteistas, tačiau praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nukentėjusiajam ir kaltininkui susitaikius pagal Lietuvos Respublikos BK 38 str. už analogiškų veikų padarymą (1 tomas, 72-78 b.l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 tomas, 79-81 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (1 tomas, 83 b.l.), nedirba. Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir prieina išvados, kad kaltinamajam A. A. skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas, bausmės trukmė nustatytina artima įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. D., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamasis padarė baigtą tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies, neteistas (1 tomas, 137 b.l.), praeityje baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 tomas, 138-140 b.l.), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (1 tomas, 141 b.l.), dirba (2t.14-15 b.l.), darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (2t.17 b.l.). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į nusikalstamos veikos pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir prieina išvados, kad kaltinamajam V. D. už šį nusikaltimą skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės trukmė nustatytina artima įstatyme numatytas šios bausmės vidurkiui.

Nukentėjusysis J. L. pateikė 1500 Lt sumai pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 593401 (1 tomas, 202 b.l.) ir prašė šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti iš kaltinamųjų A. A. ir V. D.. Įvertinus proceso trukmę, atstovo atliktus veiksmus, kaltinamųjų materialinę padėtį – vienas iš jų dirba, o kitas yra bedarbis, atsižvelgiant į priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį, daroma išvada, kad nukentėjusiojo J. L. prašomos priteisti proceso išlaidos nėra per didelės ir priteistinos pilnai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina proceso išlaidomis nukentėjusiojo J. L. patirtos atstovavimo išlaidos – 1500 litų ir tokio dydžio išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų A. A. ir V. D. po 750 Lt iš kiekvieno.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 103 str.6 p. 105 str.1 d. pripažintinos proceso išlaidomis ir iš kaltinamųjų A. A. ir V. D. išieškotinos išlaidos 36,00 Lt teismo šaukimams ir pranešimams po 18,00 Lt iš kiekvieno į valstybės pajamas. V. D. asmens tapatybės kortelė Nr. 11291085, saugoma baudžiamojoje byloje (1t. prie bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina V. D..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-308 str.,

nusprend ž i a:

A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį -684,39 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam J. L. ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

V. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant jį per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti dalį- 684,39 Lt nusikalstama veika padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam J. L. ir per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str., 65 str. 1d. bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginus dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2), V. D. į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime suėmime išbūtą laiką nuo 2012-04-16 iki 2012-05-18.

Nukentėjusiojo J. L. 5368,78 Lt ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš A. A. ir V. D. J. L. naudai 5368,78 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš A. A. ir V. D. 1183,39 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. A. ir V. D. 1500 Lt, po 750 Lt iš kiekvieno nukentėjusiojo J. L. naudai proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Išieškoti iš A. A. ir V. D. po 18,00 Lt proceso išlaidų į valstybės pajamas.

V. D. asmens tapatybės kortelę Nr. 11291085, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. D..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.

Teisėja Danutė Švitinienė