Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I2-4596-609/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00461-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3 (S)

2022 m. spalio 5 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aromika“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Aromika“ (toliau – pareiškėja, UAB „Aromika“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovė, VDI) 2022 m. vasario 23 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20282 (toliau – ir Nutarimas).

Skunde (b. l. 1-8) nurodo, jog VDI Klaipėdos teritorinio skyriaus specialistas nustatė, kad pareiškėja, atstovaujama direktorės I. J., pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, t, y. esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. lapkričio 5 d., apie 9.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), leido dirbti (gaminti dėžučių ruošinius) pagalbinei darbuotojai E. G., su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka (mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios) nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Tokie pareiškėjos veiksmai kvalifikuoti pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Nutarimu pareiškėjai paskirta 900,00 Eur bauda.

Pareiškėja teigia, jog Nutarimo skyrimo procedūros metu VDI privalėjo išsamiai tirti ir nustatinėti subjektyviuosius ir objektyviuosius pažeidimo požymius, nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę dėl DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalyse, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų pažeidimų padarymo, tačiau to nepadarė, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos veiksmuose egzistuoja visi administracinio nusižengimo požymiai. Pareiškėjos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pažeidimo objekto, nenustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyvieji požymiai, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, kad darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Pareiškėja mano, kad nenustačius nelegalaus darbo fakto, nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjos veiksmuose yra administracinio nusižengimo, reglamentuoto apie UĮ 56 straipsnio 1 dalie 1 punkte, požymiai. Pareiškėja teigia, kad 2021 m. lapkričio 5 d., apie 9.20 val., E. G. nei teoriškai, nei praktiškai negalėjo dirbti pagalbine darbuotoja, kadangi 2021 m. lapkričio 5 d. 8.30 val. jai buvo paskirtas susitikimas Užimtumo tarnybos Gargždų skyriuje dėl galimybės įsidarbinti UAB „Aromika“. Pabrėžia, kad dar iki minėto susitikimo Užimtumo tarnybos Gargždų skyriuje vyko intensyvus bendravimas su UAB „Aromika“ dėl E. G. įdarbinimo galimybių pagal UĮ 42 straipsnį. Nurodo, kad po susitikimo Užimtumo tarnybos Gargždų skyriuje E. G. atvyko į pareiškėjai priklausančias patalpas, adresu (duomenys neskelbtini), darbo sutarties pasirašymo tikslu. Šias aplinkybes patvirtina susirašinėjimas elektroniniu paštu su Užimtumo tarnybos Gargždų skyriaus specialistais, iš kurio turinio matyti, jog minėtą dieną buvo siunčiami būtini dokumentai, kartu ir darbo sutartis, darbo vietos subsidijavimo sutartis. Akcentuoja, kad 2021 m. lapkričio 5 d. pareiškėja neturėjo pareigos informuoti VSDFV teritorinį skyrių apie E. G. įdarbinimą įmonėje. Neneigia, jog 2021 m. lapkričio 5 d. E. G. galėjo būti įmonėje, tačiau ne Nutarime nurodytu laiku ir ne darbinių funkcijų atlikimo tikslu. Mano, kad asmens buvimas darbo vietoje savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis atlieka darbines funkcijas.

Atsiliepime į skundą (b. l. 40-43) atsakovė nurodo, jog su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pažeidimo byla išnagrinėta tinkamai, sprendimas priimtas, įvertinus visas aplinkybes. Pažymi, jog atlikto neplaninio patikrinimo, adresu (duomenys neskelbtini), metu buvo nustatyta, kad patikrinimo metu įmonėje buvusiai E. G. buvo leista dirbti – gaminti dėžučių ruošinius, su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui teisės aktuose nustatyta tvarka. Iš patikrinimui pateiktų dokumentų nustatyta, kad E. G. pareiškėjos įmonėje pradėjo dirbti 2021 m. lapkričio 8 d., o pranešimas apie jos įdarbinimą įmonėje VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. 07.31 val.. Dėl šios aplinkybės pareiškėja pripažinta pažeidusia UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu pareiškėjai skirta finansinė sankcija – 900 Eur bauda.

Pažymi, kad VDI 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-768-2021 administracinio nusižengimo byloje UAB „Aromika“ direktorei I. J. buvo skirta bauda už nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas), padarymą, minėtas nutarimas yra įsiteisėjęs.

Atsakovė teigia, jog nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymo nuostatas, pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Įvertinus, tai, kad UĮ 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje ir tai, kad pažeidimą padaręs juridinis asmuo UAB „Aromika“ atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, mano, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ 20282 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui teisėtumo ir pagrįstumo.

Nutarime (b. l. 11-13) nurodyta, kad pareiškėja pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas, nes esant darbo sutarties požymiams, 2021 m. lapkričio 5 d., apie 9.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), E. G. leido dirbti pagalbine darbuotoja – gaminti dėžučių ruošinius, su ja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir apie jos priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pagal pateiktus įmonės dokumentus, darbo laiko apskaitos žiniaraštį, darbuotoja E. G. įmonėje pradėjo dirbti nuo 2021 m. lapkričio 8 d., kai pagal VSDFV Kauno teritorinio skyriaus pateiktus duomenis, pranešimas apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas 2021 m. lapkričio 8 d. 07.31 val., kai VSDFV teritorinį skyrių privaloma informuoti mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Už teisės pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalyje, padarymą pareiškėjai skirta 900 Eur bauda.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kadangi, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta UĮ 56 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. DK 32 straipsnyje įtvirtinta Darbo sutarties sąvoka, ir tai yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. DK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Minėto kodekso 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. DK 43 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Vertinant darbo nelegalumą pagal UĮ 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių. Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius, o paslėpto nelegalaus darbo formos atveju abi šalys suinteresuotos įvairiais būdais (tiek neigiant faktą, tiek civilinių teisinių sutarčių pagrindu) nuslėpti darbo santykius.

Teisės teorijoje teisės pažeidimo sudėtis apibūdinama kaip tipiškiausių ir esminių, objektyvių ir subjektyvių veikos požymių sistema, kuri apibūdina konkrečią veiką kaip pavojingą visuomenei ir priešingą teisei. Būtent su šiais požymiais teisės teorija ir galiojanti teisė dažniausiai sieja patį teisės pažeidimo faktą. Šie požymiai laikomi pakankamais, kad jais pasižyminčios veikos subjektą galima būtų patraukti teisinėn atsakomybėn. Taigi nesant nustatytų visų būtinųjų požymių sistemos elementų, teisė atsakomybė negalima (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).

Iš E. G. ir A. K. paaiškinimų (b.l. 53-55) matyti kad atvykusi į įmonę 2021 m. spalio mėnesio gale, E. G. su įmonės direktoriumi susitarė, kad dirbti pradės nuo 2021 m. lapkričio 5 d. ir jai bus mokamas minimalus darbo užmokestis, kad E. G. į darbą atvyko 2021 m. lapkričio 5 d., apie 9.15 val., buvo instruktuota, gavo darbines pirštines ir pradėjo dirbti – gaminti dėžučių ruošinius.

Nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 49-52) patvirtina, kad VDI inspektoriui atvykus į įmonę, E. G. buvo darbui skirtose patalpose ir faktiškai dirbo darbą, t. y. stovėdama šalia klijavimo įrenginio, išiminėjo kartono lapų ruošinius ir betarpiškai juos klijavo negalėdama atsitraukti iš šios vietos dėl atliekamo gamybinio proceso. Nei darbdavys (pareiškėja), nei darbuotoja (E. G.) VDI inspektoriui negalėjo pateikti rašytinės darbo sutarties ar kitų dokumentų, kurie patvirtintų E. G. įdarbinimo įmonėje faktą.

Nors pareiškėja teigia, jog Nutarimas yra neteisėtas, iš jo turinio matyti, jog UAB „Aromika“ direktorė I. J. pažeidimo, numatyto UĮ 56 straipsnio 1 dalyje, padarymo fakto neginčijo, be to, VDI 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-768-2021 (b.l. 78) jai yra paskirta bauda už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pranešimas apie E. G. įdarbinimą UAB „Aromika“ VSDFV teritoriniam skyriui buvo pateiktas tik 2021 m. lapkričio 8 d., pažeidžiant DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas.

UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad toks reguliavimas, kuriuo nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad vienos rūšies sankcija ūkio subjektui už įstatyme nurodytus pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, neatitiktų Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstitucinių teisingumo, teisinės valstybes principų. Tačiau netaikyti tokios sankcijos, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008).

Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009).

Iš Nutarimo turinio matyti, jog skiriant nuobaudą (finansinę sankciją) pareiškėjai, buvo įvertintos visos aplinkybės ir pareiškėjai paskirta beveik minimali nuobauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.